Pramonininkai Lietuvoje pasigenda tiksliųjų mokslų specialistų ir dėl to kaltina moksleivių profiliavimą – esą nenormalu, kad penkiolikmečiai turi apsispręsti, ką nori veikti iki pensijos, o tai galiausiai lemia ir šalies ūkio vystymąsi.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vienas iš siūlomų sprendimų: įvesti antrą privalomą egzaminą – matematikos, tai pasiūlyta Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusiame išvažiuojamame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje. Šiuo metu Lietuvoje visi abiturientai privalo laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

„Mokyklose profiliavimas yra pradedamas per anksti ir kai dešimtokai nusprendžia mūsų visuomenės vystymąsi, kurį mes pajusime po dešimt metų, tai kažkas tikrai yra negerai ir tą greičiausiai reikia keisti, - mano biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorijos „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas ir LPK viceprezidentas, profesorius Vladas Bumelis. - Tas pats yra ir su moduliais, ir su egzaminais: aš tikrai nelabai suprantu, kaip galima stoti žmogui, kuris turi filologinį mąstymą, į dvidešimt specialybių ir galų gale patekti, kai į tą dvidešimt nepatenki, į bioinžineriją VGTU. Jis ateina ir vandens bei druskos rūgšties formulės nežino, tai yra nesusipratimas, kurio aš negaliu suprasti. Turiu anūkę, kuri tikrai yra filologinio mąstymo mergaitė, ir jeigu ji irgi galės stoti į dvidešimt specialybių ir ateis į matematiką arba į bioinžineriją, kadangi nepateko į socialinius mokslus, tada visą laiką turėsime tokią studijų kokybę, kuri yra. Tai reikia keisti.“

Alfonsas Daniūnas
Alfonsas Daniūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

VGTU rektorius, docentas Alfonsas Daniūnas siūlo sprendimą – įtvirtinti dar vieną privalomą egzaminą.

„Prieš daug metų buvo sakoma, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje nėra specializacijos vidurinėje mokykloje, - dėstė A. Daniūnas. - Ir tada buvo pjauta smarkiai giliai, vieni matematikos nesimokė, kiti mokėsi labai daug, kitaip tariant didelė diferenciacija tarp humanitarų ir gamtos mokslų. <...> Reguliuojantiems švietimo sistemą reiktų pagalvoti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, gali būti privalomi du egzaminai, Lietuvoje tai būtų lietuvių kalbos ir matematikos, o kiti galėtų būti pasirinktinai. Tuomet atstatytume tą pusiausvyrą jauniems žmonėms ruošiantis gyvenimui.“

Anot jo, dabar plati profiliavimo mokyklose sistema jaunimui užkerta kelią pasirinkti kai kurias specialybes: „Sutikite, kad ne visas jaunimas, būdamas 15-os metų, yra tikrai apsisprendęs, ką veiks iki pensijos, bet jie užkerta sau kelią keisti specializacijas.“

VGTU rektorius dėsto, kad nuo tokio egzamino, kuris nebūtinai turi būti valstybinis, galėtų būti atleisti meną studijuojantys moksleiviai, tačiau kitiems jis nepakenktų.

„Aš manau, kad matematika yra toks dalykas, kurį turėtų visi pakankamai gerai žinoti, ne tiek dėl formulių, bet ji formuoja kiek kitokį mąstymą, o tai būtų naudinga ne vien technologijos, bet ir kitoms sritims, dėl to, kad šiuolaikinis mokslas rodo, kad ir kitose srityse, medicinoje, teisėje irgi reikia tam tikrų matematinių žinių, sisteminio mąstymo, - aiškina A. Daniūnas. - Be abejo, visi vaikai yra saviti ir dalis jų turi polinkį į humanitarinius mokslus, turbūt būtų galima išskirti vieną grupę žmonių, pavyzdžiui, menininkus, t.y. solistus, baleto šokėjus kaip atskirą kategoriją, kuriems tikrai tos matematikos neturėtų reikėti, bet visiems kitiems matematika nepamaišytų.“

Tiksliųjų mokslų nesirenka dėl mažų atlyginimų ir iš tingumo

Vladas Algirdas Bumelis
Vladas Algirdas Bumelis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pramonininkai laikėsi nuomonės, kad abiturientai nesirenka tiksliųjų mokslų dėl kelių priežasčių, viena jų ta, jog ši studijų sritis yra sudėtinga.

„Žmogus iš prigimties yra tinginys, o kadangi visi galvoja, kad didžiausia laimė yra turėti aukštojo mokslo diplomą, eina mokytis ten, kur yra lengviau, kur galima greičiau ir lengviau pasiekti rezultatų, bet nepagalvoja, kad po to rezultato, kurį jis greitai pasieks, reikės gyventi ir 25-26 metus, nes gyvenimo trukmė tęsiasi ir ilgiau nei iki 70-ies metų. Žmonės turi suprasti, kokios sritys vystysis, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o dabar suprantama, kad tik technologijos gali vystyti progresą“, - įsitikinęs V. Bumelis.

Medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos įmonės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis sako, jog tokia situacija susiformavo ir dėl mažų atlyginimų gamybos įmonėse.

„Aš manau, kad gyvenime mes nuėjome lengviausiu keliu, taip pat ir universitetai, kadangi paruošti vadybininką yra daug lengviau negu inžinierių,- sakė G. Pangonis. - Tačiau kaltę reikia prisiimti ir pramonininkams, kai po tarybinio laikotarpio mums labai trūko vadybininkų ir pardavėjų, kurie suprastų, kaip parduoti, jų pradedančių atlyginimai buvo aukštesni negu inžinierių ir ta situacija lėmė, jog ir jaunimas nuėjo tuo keliu: ten, kur lengviau mokytis, ten, kur pradžioje atlyginimai yra didesni. Kai dabar trūksta inžinierių, turėtume didinti atlyginimus ir keisti situaciją. Jeigu mes to nedarysime, taip bus ir toliau, jaunimas mokysis ten, kur lengviau, ir ten, kur geriau moka.“

V. Bumelis laikėsi panašios pozicijos: norint paskatinti jaunimą eiti mokytis tiksliųjų mokslų, reikia jiems įrodyti, kad baigę mokslus jie gaus darbą, o alga bus ne minimali.

„Inžinierius dabar yra nuvertinamas, jeigu aš ateinu ir sakau, kad esu inžinierius, perklausiama, „kas?“, bet kai sakai, aš esu teisininkas, vadybininkas, vadovas, tada sakoma, kad esi labai rimtas žmogus. Inžinierius yra nuvertintas, tačiau mūsų pačių nuvertintas, nes jiems baisiai buvo mokamos algos, - dėsto V. Bumelis. - Jauni žmonės turi suprasti, kad jie gali užsidirbti, būti turtingi, vystydami technologinius mokslus ir ne tik būdami teisininkais ar bankininkais.“

Pasak jo, tokios sąlygos pramonės įmonėse yra, ypač tose, kuriose kuriamos naujos technologijos, pridėtinė vertė ir siekiama pelningai dirbti.

„Jeigu pažiūrėti, kokie yra pramonininkų lūkesčiai gyvenime, mes turime vieną lūkestį, kuris vadinasi pelno darymas, kitų lūkesčių mes neturime, - sako V. Bumelis. - Dabar sakysite, kokie jūs bjaurūs, norite tik pelną daryti ir apie žmonės visiškai negalvojate, bet jeigu labai aiškiai suprasime, kad pelnas yra papildomi mokesčiai, o tai yra turtingesnis mūsų valstybės biudžetas ir geresnis mūsų visų gyvenimas, didesnės pensijos, man atrodo, kad pramonininkų uždavinys yra labai taurus.“

Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose mato bedarbių

LPK prezidiumo narys ir Vytauto Didžiojo universiteto buvęs mokslo prorektorius profesorius Vytautas Kaminskas mano, jog dabar per daug studentų priimama į socialinius ir humanitarinius mokslus.

„Tūkstantis teisininkų, priimamų kasmet į Lietuvos universitetus turbūt yra nenormali situacija, nes tūkstantis absolventų, kurie bus dabar kasmet išleidžiami tai yra būsimieji bedarbiai, būsimieji emigrantai. Lygiai taip pat kalbant apie kitus socialinius mokslus, jeigu pasižiūrėti į politikos mokslus. Pavyzdžiui, mūsų universitete į Politikos mokslų fakultetą šiais metais priėmė 500 pirmakursių. Jūs įsivaizduojate?“, - piktinosi V. Kaminskas.

Be to, mažėja ne tik pasirenkančių tiksliuosius mokslus, bet ir studentų apskritai: jei prieš keletą metų mokyklas baigdavo apie 50 tūkst. abiturientų, prognozuojama, kad 2020 m. jų bus apie 27 tūkst.

Pramonininkai skaičiuoja, kad artimiausiais metais numatomos investicijos į informacinių technologijų (IT) sektorių pareikalaus mažiausiai 5 tūkst. IT specialistų, tačiau šiemet informacinių technologijų egzaminą laikė 1,83 tūkst. moksleivių. 2012 metais iš 45 tūkst. abiturientų 3,2 tūkst. laikė chemijos egzaminą, 3 tūkst. - fizikos.

„Mes dabar sakome, kad nėra gero bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo, čia yra kaip su žmona, jeigu jie vienas kitam nejaučia, prieš tampant vyru ir žmona, potraukio, jie šeimos nesukurs. Mokslas ir verslas turi vienas kitam turėti kažkokį įdomumą, tik tada atsiras tas normalus bendradarbiavimas. O kad tas įdomumas atsirastų, reikia kurti normalią aplinką, kuri jis rastu mokslą ir galėtų kartu judėti į priekį“, - svarstė V. Bumelis.

Jis kritikavo dėstytojų vertinimo sistemą, kai nėra motyvacijos sistemos kurti išradimus, registruoti patentus.

„Visi dėstytojai jaudinasi, kiek parašys straipsnių, ir jeigu jis parašė tiek, kiek reikia, jis toliau būna ir docentu ir kuo tik nori. Tačiau visiškai nėra jokio skatinimo vystyti tokį mokslą, kuris duoda naudą visuomenei ir jam, - vardijo V. Bumelis, - Nesakau, kad tie straipsniai yra blogi, jie yra geri, bet kartais tas straipsnio parašymas nugula į lentyną ir mes, pramonininkai, visada sakėme, kad mes už straipsnių rašymą, bet jeigu esame techninėje arba technologinėje srityje, iš pradžių darykime patentą, pasidarę patentą turime žinias, turime vertę, tada rašykime straipsnį, nieko blogo tame nėra. Bet iš pradžių turi būti patentas, kadangi patentas generuoja technologiją, technologijos generuoja produktą, o produktai generuoja pinigus.“

Anot jo, naudos mokslo ir verslo bendradarbiavimui galėtų atnešti, pavyzdžiui, praktikos krepšelis, kuris padėtų studentams įgyti įmonėse praktinių įgūdžių.

Apibendrindamas posėdžių dalyvių pasisakymus, LPK prezidentas Robertas Dargis paragino aktyviau dalyvauti inicijuojant pokyčius švietimo sistemoje.

„Kai tenka iš labai arti stebėti naujosios Vyriausybės sudarymo procesą, tai, mielieji ponai, neturėkite iliuzijų, jeigu mes patys nieko nedarysime, neatsiras nei diskusijų lauko, nei supratimo lauko, nei sprendimų lauko. Tik nuo mūsų ir priklauso, ar mes ką nors įdėsime į tą turinį, tuos visus norus, ar tik pašnekėsime, o po metų susirinksime žymiai mažesnės apimties ir vėl sakysime, kad vėl turime gerų idėjų“, - sakė jis.

Po LPK posėdžio, pramonininkai ir VGTU pasirašė bendradarbiavimo sutarties atnaujinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prancūzijos valdžia atsisakė planų statyti tarptautinį oro uostą vakarinėje šalies dalyje

Prancūzijos vyriausybė atsisakė prieštaringų planų statyti naują tarptautinį oro uostą...

„Telegram“ planuoja ICO, tikisi pritraukti 1,2 mlrd. JAV dolerių (2)

Išmaniąją šifruoto susirašinėjimo programėlę „Telegram“ sukūręs startuolis planuoja iki...

Kanados centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc.

Kanados centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki...

Ministras atleido Eriką Bėrontą (37)

Nuo rytdienos (ketvirtadienio) naujai paskirtas senasis Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas...

FED: JAV pramonė gamybos prieaugis pernai - didžiausias nuo 2010 metų

JAV pramonė 2017 metais atsigavo, - jos gamybos prieaugis buvo didžiausias per septynerius...

Top naujienos

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (134)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (58)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Užkalnis. Lietuviai yra laimės kūdikiai (123)

Kai geriausiai gaunasi skųstis ir visaip verkti (ypač šaltais žiemos mėnesiais), sveika...

Rytuose kriptovaliutoms dedamas apynasris (35)

Kinijos vyriausybė ketina sugriežtinti prekybos kriptografinėmis valiutomis kontrolę. Šį...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (12)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Markauskas pripažįsta: nei trąšų, nei valdomų žemių kontrolės Lietuvoje nėra (19)

„Nebuvo bandoma tą informaciją gauti, nes pirkėjas turėjo užpildyti deklaraciją. Aišku,...

Į eurovizinę kovą stojusi Mia prodiuserius apkaltino „nešvariais žaidimais“ (1)

Šįmet dėl galimybės atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijoje“ jau ne pirmą kartą...

Būkite atidūs – kai kurių bankų paslaugų įkainiai didės ir 50 proc. (205)

Daugelis komercinių bankų klientų jau gavo laiškus apie būsimus paslaugų kainų pokyčius. Jeigu...

„Žalgirio“ sirgaliai ruošiasi krepšinio šventei Kaune – turi vieną klausimą policijai (16)

Į Kauną vėl ateis nuostabi krepšinio šventė – „Žalgiris“ kausis su Valencija. Ko gero,...

Futuristinis namas lietuvių akimis: išrinkite gražiausią! (11)

Kiekvienas mūsų, kartais patys to nesuprasdami, intuityviai kuriame savo ateities namus, po truputį...