aA
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 701 tūkst. vyresnio nei 60 metų amžiaus gyventojų. 2050 m. tokių žmonių bus jau 904 tūkst. Senėjanti visuomenė – ne tik Lietuvos problema. Vakarų pasaulis jau bando pritaikyti savo socialines sistemas vis vyresniems gyventojams. O ką šiuo klausimu padarė Lietuva?
© AFP/Scanpix

Organizacija „HelpAge International“ pirmą kartą paskelbė „Global AgeWatch” indeksą, kuriame palyginama 91 valstybė ir jose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų socialinė ir ekonominė gerovė (pajamos, sveikatos būklė, išsilavinimas, darbas, įgalinanti aplinka).

Lietuva tarp šių valstybių užima 50 vietą. Geriausia senoliams gyventi, tyrimo duomenimis, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Kanadoje. Blogiausia – Afganistane, Tanzanijoje, Pakistane, Jordanijoje ir Ruandoje.

Skelbiama, kad pernai vyresni nei 60 metų asmenys sudarė 21,3 proc. Lietuvos populiacijos. 2030 m. šios amžiaus grupės asmenys sudarys 25,8 proc. gyventojų, o 2050 m. - jau 32,2 proc. Indekso skaičiuotojai įspėja, kad daugelyje Rytų Europos šalių 2050 m. apie trečdalis gyventojų bus vyresni nei 60 metų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu vyresnių nei 60 metų gyventojų skaičius pasaulyje panašus į vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių. Tačiau 2050 m. vyresnių gyventojų nei 60 metų bus jau daugiau nei jaunimo iki 15 metų.

Jau po dešimties metų pasaulyje turėsime daugiau nei 1 mlrd. vyresnių nei 60 metų gyventojų.

„HelpAge International“ ataskaitoje pabrėžiama, kad šalies didesnis ekonominis išsivystymas dar nereiškia, kad joje vyresnio amžiaus žmonėms gyventi geriau. Pavyzdžiui, Šri Lankos, Urugvajaus, Čilės ir Naujosios Zelandijos vieta sąraše daug geresnė nei būtų galima tikėtis atsižvelgiant vien į bendro vidaus produkto (BVP) rodiklį. Taip pat skelbiama, kad, pavyzdžiui, Rusijoje ekonomikos augimas didesnės naudos vyresnio amžiaus žmonėms neatnešė.

Pirmas žingsnis – keisti požiūrį į vyresnio amžiaus gyventojus

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka teigia, kad prieš keičiant politiką senėjant visuomenei visų pirma reikėtų keisti požiūrį, kurį dabar Lietuvos gyventojai turi apie vyresnio amžiaus žmones. Pasak jo, ir vyresnio amžiaus žmonės gali išlikti ilgai ekonomiškai aktyvūs ir reikėtų stengtis naikinti vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje.

„Tolimas strategijas lengva daryti, nes jos niekuo neįpareigoja, o šiandienos klausimams spręsti reikia pastangų ir pinigų“, - komentavo jis.

R. Lazutka pastebėjo, kad visuomenės senėjimas Lietuvoje stipriai susijęs su emigracija ir gimstamumo mažėjimu. Sociologas spėja, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių gali išvažiuoti į užsienį, nes juos prižiūrėti gali pasiimti emigrantai.

„Seniems žmonėms reikalinga ne tik finansinė pagalba, kurią siunčia emigrantai, bet ir priežiūra. Gali būti, kad išvažiavusiems gyventojams teks tėvus pasiimti ir tai gali būti geresnė jiems alternatyva, nei samdyti ką nors tėvus prižiūrėti“, - svarstė pašnekovas.

Ekonomistas tiki, kad senėjanti visuomenė privers keisti ir požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.

„Anksčiau buvo fizinis darbas paplitęs ir tai (senatvė – DELFI) buvo siejama su juo, bet dabar fizinis darbas sudaro mažumą. Todėl senatvės riba nebėra tokia aiški“, - teigė jis. Be to, kai kuriose profesijose amžius ir patirtis yra didesnis pranašumas nei jaunystė.

„Yra stereotipų, kad pagyvenę žmonės ne tokie imlūs naujovėms, mokymuisi, bet bandoma aiškinti, kad tai priklauso nuo mokymo metodikų. Jos anksčiau buvo kuriamos turint omeny, kad mokosi vaikai ir jaunimas, bet jei sukurtume metodikas, pritaikytas pagyvenusiems žmonėms, tai rezultatai gali būti kitokie“, - nuomonę išsakė R. Lazutka. Pavyzdžiui, tokios metodikos galėtų būti pagrįstos ne atmintimi, o daugiau asociacijomis, kurios labiau priimtinos vyresnio amžiaus žmonėms dėl jų patirties.

Ekonomistas taip pat bandė įžvelgti teigiamų senėjančios visuomenės bruožų pastebėdamas, kad tai gali sukurti daugiau galimybių verslui.

„Žinoma, tam tikrų paslaugų paklausa augs, bet čia svarbu pagalvoti ir apie žmonių ekonomines galimybes. Nebūtinai senelių namai turi būti valstybiniai, gali būti ir privatūs, bet svarbus klausimas – kas mokės. Yra žinoma pavyzdžių, kai tam tikrose valstybėse privačios nekilnojamo turto bendrovės teikia senų žmonių priežiūros paslaugas, nes statydami namus pirmus aukštus numato pagyvenusiems žmonėms, o paskui nenori verslo atiduoti kažkam kitam“, - pasakojo ekonomistas.

Kalbėdamas apie švietimo sistemos priderinimą senėjančiai visuomenei specialistas vėl priminė pinigų klausimą: „Mes ir taip ruošiame socialinių darbuotojų daug, bet girdime, kad algos yra mažos. Svarbu ne tai, kiek ruoši, bet ar jie eis dirbti toje srityje“.

Įtampa tarp kartų jaučiama

2012 m. žurnale „Gerontologija“ Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovės Daivos Skučienės straipsnyje pastebima, kad „senųjų“ Europos šalių pensininkai jaučiasi geriau nei „naujųjų“ narių.

„Pagal atskirus subjektyvios gerovės aspektus Lietuvos pensininkų vertinimas yra panašus kaip Lenkijos, Rumunijos, Portugalijos, Kipro, Italijos ir keliais socialinės apsaugos sistemos rezultatų vertinimo kintamaisiais kaip Latvijos. Palyginamuoju aspektu tarp Europos šalių Lietuvos pensininkų subjektyvi gerovė yra žema“, - konstatuoja mokslininkė.

Straipsnyje skelbiama, kad Lietuvos pensininkai savo sveikatą vertina blogiausiai, lyginant su kitomis Europos šalimis. Taip pat rašoma, kad trečdalis pensininkų Lietuvoje mano, kad pensija yra problema, socialinių paslaugų kokybė žema, jaučia įtampą tarp pagyvenusių ir jaunų žmonių.

D. Skučienės teigimu, pagyvenusių žmonių gerovės pojūtį lemia pakankami finansiniai ištekliai, gebėjimas būti aktyviems, žinojimas, kad gaus reikiamą priežiūrą, kai jos reikės. Vis dėlto jie sugeba ir prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.

2010 m. tame pačiame žurnale „Gerontologija“ A. Juozulynas, A. Jurgelėnas, R. Filipavičiūtė ir kiti yra pabrėžę, kad visuomenei senstant itin svarbu laiku keisti sveikatos bei socialinės politikos tikslus.

Moksliniame darbe pastebima, kad fizinės ir psichologinės gyvenimo kokybės suvokimui didžiausią įtaką daro pajamų stygius. Pasak straipsnio autorių, namų aplinka ir būsto komfortabilumas didesnės įtakos gyvenimo kokybei neturi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Volstrito akcijos toliau krinta: „Nasdaq“ indeksas smuko iki šių metų pradžios lygio

JAV akcijų indeksai pirmadienį smuko daugiausia dėl kritusių sveikatos apsaugos įmonių akcijų...

Pinigų politikos posėdžio išvakarėse Trumpas puola FED (4)

Posėdžio, kuriame Jungtinių Valstijų centrinio banko pareigūnai, manoma, padidins bazines...

Ekspertai giria „Sodros“ įmokų lubas, tačiau siūlo jas mažinti (3)

„Sodros“ įmokų lubos - teisingas žingsnis, leisiantis paskatinti gerų specialistų trauką į...

Kam pirkti jei gali nuomotis? Dalijimosi ekonomika pasiekė ir Lietuvos verslą (2)

Dalijimosi ekonomika, prasidėjusi kaip fiziniams klientams skirtas pardavimo ir paslaugų teikimo...

„Fitch Ratings“: kietas „Brexit“ beveik neabejotinai sukeltų JK kredito reitingo sumažinimą

„Brexit“ be susitarimo beveik neabejotinai reikštų, kad Jungtinės Karalystės (JK) kredito...

Top naujienos

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (221)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Sulaukus baltų Kalėdų suspaus šaltis – laukia dviženklis minusas (55)

Paskutinė savaitė iki Kalėdų bus žiemiškai šalta ir balta. Šalčio netruks ir per šventes...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite (3)

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai , bet ir transportuojami...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (257)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Jaunoms pasipuošti lengva, o ką daryti vyresnėms? Patarė, kaip dabintis senjorėms

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis nejučia ima galvoti ne tik apie tai, kuo bus puošiamos...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (1)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Sniegas sukaustė Vilnių – miestas dūsta spūstyse, pasipylė eismo įvykiai (95)

Kone visą parą besitęsiantis snygis vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Spūstys miesto gatvėse...

Burnoje tirpstantys Beatos Nicholson pyragėliai su kopūstais: ilgai vargti nereiks (12)

Naminiams pyragėliams puikiai tiks sluoksniuota tešla , kurios nesunku įsigyti kiekvienoje...

Kaunas siūlo geriausią darbą už 1000 eurų, bet niekas netrykšta noru jo imtis (208)

Viešoje erdvėje galima pastebėti reklamų, kviečiančių rinktis naują profesiją. „Kaunas...