Pradinis išsilavinimas Lietuvoje – prabanga?

Graudu, kad vaiko, ypač kelių, išleidimas į mokyklą daugeliui tėvų Lietuvoje – nemažas finansinis smūgis, o daliai mažiausiai pasiturinčių tėvų valstybė netgi skiria paramą būtent šiam reikalui. Tačiau taip jau yra. Prieš naujus mokslo metus apie tokias išlaidas net skelbiama įvairiausių apklausų ir tyrimų, tad nutarėme išsiaiškinti, kaip viskas atrodo realiai.

Greitai praėjo tie laikai, kai prieš rugsėjo 1-ąją galėjai eiti į prekybos centrą ir krauti į krepšį tai, kas būtina ir ko net nelabai reikia. Asmeniškai man šie laikai praėjo dar greičiau – šiemet į mokyklą tenka leisti dvi pradinukes, iš kurių viena – pirmokė, tad tai jau šį tą reiškia. Taigi bent trumpai pasistengiau būti racionali, itin sveiku protu pasižyminti mama ir iš anksto sudaryti „moksliškai pagrįstą“ pirkinių sąrašą.

Tiesa, iš anksto žinojau, kad nuo jo daugiau ar mažiau teks nukrypti, nes šalia turiu „ekspertę“ – dukrą, kuri šiemet jau lankys ketvirtą klasę ir kuriai taip lengvai neįrodysi, kad vieno ar kito dalyko gal ne taip labai ir reikia. Be to, ji turi savo tvirtą nuomonę ir apie prekių kokybę, sakykim, apie „Faber-Castell“ parkerius ir pan. Žinoma, ji visais klausimais apšvies ir jaunesnę sesę.

Be to, perkant priemones mokyklai, egzistuoja toks psichologinis momentas: esą tai – būtini dalykai, o ne vaikų įgeidžiai, kaip, sakykim, kokie riedbačiai ar madingas mokykloje žaislas. Atsisakius ką nors pirkti mokyklai, vaikai nesunkiai tau įrodys, kad esi tamsuolis, nesuprantantis mokslo vertės ir rizikuojantis vaikų mokslo laimėjimais. Tačiau kol kas dar viskas prieš akis.

Reikalingų daiktų sąrašas

Mokykla, kurią lankys mano dukros, tokios informacijos neskelbia, tačiau kitos pradinės mokyklos tinklalapyje radau būtinų pirmokui priemonių sąrašą.

1. Dėžė su dangčiu priemonėms susidėti.
2. Pieštukinė (matyt, penalas – aut. past.).
3. Du rašikliai ir du pieštukai (kietas ir minkštas), trintukas.
4. Flomasteriai (6 ar 12 spalvų).
5. Žirklės, sausi klijai, skysti klijai, trumpa liniuotė.
6. Guašas, akvarelė, vaškinės kreidelės, spalvoti pieštukai, paletė, teptukai (įvairių dydžių), indelis vandeniui, maža kempinėlė, drožtukas.
7. Mažas segtuvas, 10 įmaučių, 2 plastikiniai užsegami vokai.
8. Dvipusis spalvotas popierius (10 lapų), 20 mažų piešimo lapų (A3 formato).
9. Mažas segtuvas sąsiuviniams.
10. Sąsiuviniai (penki) pirmokui linijomis ir sąsiuviniai (penki) pirmokui dideliais langeliais.
11. Didelis segtuvas, 20 didelių piešimo lapų (A4 formato).
12. Drobinis maišelis sportinei aprangai.
13. Sportinė apranga: sportinės kelnės, džemperis, marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportiniai bateliai.
14. Kuprinė.
15. Pakaitinė avalynė.
16. Aplankalai knygoms.
17. Aplankalai sąsiuviniams.

Kanceliarinės prekės

Pasirodo, vaikai viską žino ne prasčiau – nieko nereikalinga neužsimanė, tik kiek padiskutavome dėl kainų. Tačiau suma išėjo gana įspūdinga, be to, dar ne viską nusipirkome. Laimei, ne dėl to, kad pritrūko pinigų – tiesiog pritrūko prekių. Dėžės mokyklinėms prekėms neieškojome – jos perkamos kartu visai klasei.

Taigi mūsų žygis į prekybos tinklą pirkti kanceliarinių prekių mums atsiėjo 184,26 lito. Beje, kaip ir kiekvienąkart einant į prekybos centrą, į čekį „įsibrovė“ vienas kitas ne visai reikalingas dalykas, bet, kita vertus, žmogus – juk ne robotas.

Iš viso išleidome 230 litų, nes prisidėjo šunų ir kačių maistas bei šampūnas benamiams kačiukams (jų prieglaudos filialas kaip tik įsikūręs prekybos centre), 200 gramų beprotiškai brangių saldainių, kurių šiaip jau neperkame (apdovanojimas už kantrybę ir supratingumą), du vaikiški vienkartiniai lietpaltukai po 2,30 lito ir labai simpatiški raudoni guminiai batukai jaunesniajai dukrai už 19,99 lito (beje, mūsų klimato sąlygomis tai visai reikalingas daiktas). Laimė, vyresnioji guminius batus turi ir po trumpų derybų pripažino, kad jie pirkti visai neseniai.

Kas sudarė mūsų tikrąjį būtinų mokyklai prekių kraitį? Du guašo komplektai, du geresni (dviejų dalių) indeliai vandeniui, du teptukų rinkiniai, du piešimo sąsiuviniai (stori, bet vis tiek netrukus teks pirkti daugiau), du flomasterių rinkiniai, dvi liniuotės, du plastiko vokai su spaustuku, du aplankalai piešiniams, du plastikiniai segtuvėliai, du įmaučių komplektai, du spalvotų pieštukų rinkiniai, du rašiklių rinkiniai (parkeris ir tušinukas, bet greičiausiai netrukus teks pirkti geresnius), 1–4 klasių pratybų ir vadovėlių aplankalai, dvi akvarelės, du plastilino rinkiniai, du pigesnio modelino rinkiniai (kai prireikia, pasirodo, kad jis kainuoja 30–40 litų, o čia po 10 litų), dveji sausi klijai, po du komplektus spalvoto popieriaus, spalvoto kartono, vaškinių kreidelių, rašalo kapsulių, dvejos žirklės, du trintukai, dvi plastilino lentelės, sąsiuvinių pirmai ir ketvirtai klasei.

Visa tai brangiausiai kainavo 9 litus už vienetą. Tačiau skaudžiausiai kirto per piniginę penalai ir, tiesą pasakius, maišeliai sportinei aprangai, beje, ne drobiniai, o paprasti – beveik po 12 litų. Vadinasi, abu atsiėjo beveik 24 litus. Ir tai buvo akcija. Vyresniajai dukrai pirmoje klasėje ketinau šio daikto nepirkti, tad įteikiau gražų drobinį maišelį, tik ne specialių, tačiau kai sykį pamačiau, kad ji liko balta varna, tuojau pat nupirkau. Tiesa, jis gerokai apsitrynė, tad šiemet teko pirkti iškart du.

Šie, ketvirtieji, metai nuo to laiko, kai dukra pradėjo lankyti mokyklą, tapo dvigubai sunkesni, nes būtent šiemet, be minėtojo maišelio sportinei aprangai, susidėvėjo ir daugiau ilgalaikių daiktų: pavyzdžiui, kiek aptriušo kuprinė, visiškai susidėvėjo uniforma, išaugta sportinė apranga ir bateliai.

Apie didžiuosius daiktus – kiek vėliau, o iš kanceliarinių prekių, kaip jau minėjau, per kišenę labiausiai smogė penalai, kuriuos, kiek pasvarsčius, teko pirkti po 26 litus, nors, tiesą sakant, kad viskas tilptų, jiems reikėjo skirti po 38 litus ir pirkti su daugiau skyrių bei geresnės kokybės.

Pigesnis penalas, į kurį vos telpa parkeris ir 6 pieštukai bei iš kurio styro siūlai, iš viso neturi prasmės. Be to, pradinukų pasaulyje net ne kuprinė, o penalas yra vizitinė kortelė. 

Baigdama apie kanceliarines prekes norėčiau pridurti, kad visą „šį ūkį“ už 184 litus išvilkus iš pakuočių ir padalijus į dvi dalis išėjo dvi gana graudžiai atrodančios krūvelės. Matyt, veikia vadinamasis prekybos centro efektas: kiekviena prekė kainuoja 2–3, daugiausia 5 litus, o čekyje atsiranda neįtikėtinos sumos...

Didieji pirkiniai 

Kaip jau minėjau, šiemet man teks pirkti dvi uniformas (mažiausiai po 70 litų, priklausomai nuo to, kaip sutars pradinukės klasės draugų tėvai). Laimei, įvertinusi kuprinių pasiūlą, vyresnioji dukra nutarė, kad kol kas tenkinsis senąja kuprine, nes nieko panašaus į geros kokybės kuprinę neradome (2007 metais ji buvo pirkta beveik už 100 litų, tačiau iki šiol laiko, tik kiek apibrizgo ir įgriso). 

Kuprines vaikai dažniausiai pasideda ant grindų, tad spardo ir patys, ir praeinantys klasiokai, tačiau net po tokių išbandymų vyresniosios dukros kuprinė atrodo palyginti gerai. Jaunėlės kuprinei teks skirti panašią sumą, bet kol kas tinkamos neradome – nuo 50 iki 150 litų kainuojančios kuprinės turi aibes trūkumų: yra per minkštos, per šviesios, su per mažai skyrių, išpuoštos animacinių filmų vaizdais arba primena senovines veršenikes, tik užkabintas ant nugaros. 

Toliau pakalbėkime apie sportinę aprangą. Dveji neaiškios kokybės, bet nauji ir gana gerai atrodantys sportiniai bateliai kainavo po 30 litų (žinoma, apie kokybę galima spręsti iš kainos), sportinis kostiumas vyresniajai dukrai – 69 litus, nes už 30 litų atrodė visiškai įtartinai. Jaunesnioji dukra sutiko pasitenkinti senuoju sesės sportiniu kostiumu, nes jis atrodo dar visai padoriai.

Nepaisant to, kad nereikėjo pirkti vienos kuprinės ir vieno sportinio kostiumo, šios išlaidos sudarė 270 litų. Tad iš viso jau – 454 litai.

Antroji banga 

Tačiau tai – dar ne viskas, nes nuėjus į mokyklą laukia antroji išlaidų banga. Paprastai jau rugsėjo 1-ąją tėvų komiteto atstovui reikia atiduoti iki 100 litų: pratybų sąsiuviniams, kurie mokykloje, kur mokosi dukros, perkami organizuotai (beje, perkant savarankiškai, niekas nepasikeistų – be pratybų vaikas juk nebus). Be to, tam tikra sumelė renkama klasės reikmėms – ji panaudojama įvairiems reikalams per mokslo metus. Šiemet man tai kainuos apie 200 litų. Vadinasi, kad du vaikai pradėtų mokslus pradinėje mokykloje, iš viso paklosiu 654 litus. 

Apie 200 litų kas mėnesį kainuos pailgintos dienos grupė kiekvienai dukrai, jei lankys ją nuo pamokų pabaigos iki grupės darbo pabaigos. Ir dar maždaug po 100 litų kainuoja pietūs mokykloje, tad kas mėnesį dukroms išleisiu 600 litų. Galbūt pavyks kiek sutaupyti anksčiau pasiėmus iš pailgintos dienos grupės, tačiau tai nebus esminės sumos. Žinoma, ši pastaba – ne apie pasirengimą rugsėjo 1-ajai, tačiau apie prabangą mokytis pradinėje mokykloje – tai jau tikrai.

Taikome į statistiką 

Mokyklinėms prekėms daugiausia išleidžia 1–4 klasių mokinių tėvai, o du trečdaliai tėvų rengti vaikus mokyklai suskumba tik vasaros pabaigoje, rodo biuro ir mokyklinių prekių prekybos tinklo „Officeday“ užsakymu atliktas tyrimas. Šių metų liepą atliktame tyrime dalyvavo 515 respondentų iš visos Lietuvos, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų.

Didžiąją dalį daugiausia pinigų savo vaikų mokyklinėms prekėms išleidžiančių tėvų sudaro pradinukų tėveliai. Tarp tų, kuriems suruošti vaiką į mokyklą kainuoja iki 100 litų, yra 40 proc. pradinukų tėvų, tarp išleidžiančiųjų nuo 100 litų iki 300 litų – 61 proc., nuo 300 litų iki 500 litų – 59 proc.

Suma, dažniausiai skiriama mokyklinėms prekėms visose amžiaus grupėse, – nuo 100 litų iki 300 litų. Tiek pinigų skiria 63 proc. tėvų. 67 proc. apklaustųjų, rengdami savo vaikus į mokyklą, apsiperka specializuotuose kanceliarinių prekių parduotuvėse, 32 proc. – didžiuosiuose prekybos centruose ir tik 1 proc. – kitose prekybos vietose.

Tačiau, kaip jau minėta, tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma (73 proc.) respondentų būtinomis mokyklai prekėmis suskumba rūpintis tik vasaros pabaigoje. 64 proc. apklausos dalyvių mokyklinių prekių krepšelį pildo 2–3 kartus per mokslo metus. 29 proc. tėvų jį pildo 4 ir daugiau kartų.
Pirmenybę prekės kokybei ir savybėms teikia net 72 proc. apklaustųjų. Maža kaina arba didelė nuolaida svarbi 30 proc., papildomos dovanos ir žaidimai vaikams – tik 2 proc. respondentų.

Subjektyvios išvados 

Valstybė mokinio reikmenims įsigyti skiria 156 litus vienam mokiniui per kalendorinius metus. Šios sumos užtenka pigiausiai kuprinei, pigiausiems sportiniams bateliams ir pigiausioms kanceliarinėms prekėms. Ačiū jai už tai, tačiau realiai suruošti vaiką į mokyklą kainuoja mažiausiai dvigubai daugiau, juk paprastai rugsėjo 1-ajai perkami ir nauji batai – ne dėl užgaidos, o dėl to, kad senieji dažniausiai būna visiškai išaugti. 

Ko gero, pirkti brangias geros kokybės prekes retas Lietuvoje bandė, ir mūsų šeima nepriklauso tiems, kurie tai darė – dalį mokyklinių priemonių įsigijome už vidutinę kainą, dalį – už pačią mažiausią, rizikuodami, kad netrukus teks jas keisti. Sakykim, dėl parkerių kokybės nesu visiškai tikra, nors kartais ir tarp pigesnių parkerių pasitaiko visai gerų. 

Tačiau, be jokių abejonių, reikia pripažinti, kad vaiko, ypač dviejų, parengimas mokyklai – tikrai finansinis smūgis ir išties, kaip pataria išmanieji finansininkai, tam reikėtų ruoštis iš anksto. Deja, neturtingųjų finansai tvarkomi pačiu populiariausiu – „gaisrų gesinimo“ – metodu: kol rugsėjo 1-oji neatėjo, geriau apie ją negalvoti ir nesinervinti iš anksto.

Pagrindinių mokyklinių prekių kainos

Kuprinė – 49–200 Lt
Penalas – 8–38 Lt
Guašas – 9–18 Lt
Teptukų rinkinys – 1,50–6 Lt
Žirklės – 3–8 Lt
Plastilinas – 5–8 Lt
Klijai – 1–5 Lt
Piešimo sąsiuvinis – 2–5 Lt
Plonas sąsiuvinis langeliais arba linijomis – 0,12–0,40 Lt
Spalvotas popierius – 1–2,50 Lt
Trintukas – 0,50–3 Lt
Liniuočių rinkinys – 2–4 Lt
20 rašalo kapsulių – 1,50 Lt
Flomasteriai – 4–15 Lt
Drožtukas – 1–2,50 Lt