„Gazprom" yra pradėjusi trejų metų programą, kuri laipsniškai priartins į Baltijos šalis eksportuojamų dujų kainą prie Vakarų Europai tiekiamų dujų kainos. Susilyginti su ja (atėmus transportavimo išlaidas, nes Baltijos šalys arčiau Rusijos) kaina Baltijos valstybėse turi nuo 2008 metų.
Balandžio pabaigoje Lietuvoje apsilankęs vienas „Gazprom" vadovų Aleksandras Riazanovas viešai išreiškė nepasitenkinimą Seime svarstomomis Gamtinių dujų įstatymo projekto nuostatomis reguliuoti dujų kainas laisviesiems vartotojams.
Esą, jeigu dujų rinka bus griežtai reguliuojama, „Gazprom“ Lietuvai parduodamų dujų kainą prie vidutinės Vakarų Europos priartins jau po pusmečio, o ne po pusantrų metų.
„Jeigu toks sprendimas griežtai reguliuoti bus priimtas, nuo kitų metų bus grynai europietiška kaina. Va taip“, - tuomet rėžė A.Riazanovas.
Šiuo metu dujos prie Lietuvos sienos perkamos už maždaug 140-145 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, prie Vokietijos sienos dujos perkamos už maždaug 240-260 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Išlaidų dujų transportavimui skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra apie 30-40 JAV dolerių.
Tad, jeigu šiandien Lietuvoje „Gazprom“ dujas pardavinėtų „vakarietiškomis“ kainomis, 1 tūkst. kubinių metrų Lietuvoje turėtų kainuoti apytiksliai 70 JAV dolerių brangiau.
Siekė naudingų sąlygų
A.Riazanovą tuomet pykdė priėmimo stadiją Seime pasiekęs Gamtinių dujų įstatymo projektas. Įvairiais diskusijų laikotarpiais buvo siūloma, kad Kainų komisija visiems vartotojams reguliuotų dujų kainą, jeigu dujų tiekimo kaina viršija 15 proc. pirkimo kainos prie valstybės sienos. Arba buvo siūloma numatyti, kad Kainų komisija gali nustatyti viršutinę dujų tiekimo kainos ribą, jeigu yra konkurencijos iškraipymų. Tokiu būdu būtų ribojami dujininkų pelnai.
Be to, „Gazprom“ siekė, kad vartotojai, suvartojantys daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų dujų per metus taptų laisvaisiais – jie patys, o ne Kainų komisija tartųsi dėl kainų, įsigyjant dujas.
Pagal dabar galiojančias nuostatas, ir mažiau nei 15 mln. kubinių metrų dujų per metus sunaudojantys vartotojai laisvaisiais tapti teisę turi, tačiau turi patys to paprašyti, ko daryti jie nesiveržia.
Reguliuojamiesiems vartotojams dujų kainas nustato Kainų komisija.
Tokios ES šalys kaip Danija, Vengrija, Airija, Ispanija, Suomija, Lietuvos kaimynės Latvija ir Lenkija dujų tiekimo kainas reguliuoja ne tik reguliuojamiesiems, bet ir laisviesiems vartotojams.
„Gazprom“ taip pat siekė, kad būtų peržiūrėtas dujų transportavimo tarifas: kad jis būtų nustatomas pagal pristatymo vietą, o ne pagal dujas perkančios bendrovės centrinės būstinės vietą.
Tokiu būdu, vienu adresu registruotai šilumos tiekimo įmonei, naudojančiai dujas keliose vietose, už transportavimą tektų mokėti daugiau.
A.Riazanovas tikėjosi, kad visi šie dalykai bus „pakoreguoti“ iki liepos 1 dienos.
Gamtinių dujų įstatymo projektas „dingo“
Pastarąjį „Gazprom“ pageidavimą ūkio ministras Kęstutis Daukšys išpildė netrukus, pakeitęs įsakymą dėl dujų pristatymo vietos.
Visus taškus ant „i“ turėjo sudėlioti Seime numatytas priimti Gamtinių dujų įstatymas. Jame turėjo būti apibrėžtas vartotojų tapsmas laisvaisiais, likti arba išnykti nuostatos dėl dujų kainos reguliavimo laisviesiems vartotojams, nuostatos dėl vartotojų tiesioginio prisijungimo prie dujų sistemų.
Jau gegužės pabaigoje Kainų komisijos posėdyje Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas teigė, jog naujoji Gamtinių dujų įstatymo redakcija „sudėliota“ ir sutarta su Seimo nariais, kad projektas bus registruotas ir pradėta priėmimo procedūra.
Tomis pačiomis dienomis prie įstatymo projekto dirbančios darbo grupės nariai parlamentarai Vytas Navickas, Pranas Vilkas, Vaclovas Karbauskis DELFI klausiami dievagojosi, kad arba naujos įstatymo redakcijos nematę, arba teturį tezes, kurios gali kisti, tad su žiniasklaida dalytis nevalia, arba kad jau „rytoj“ pasitars su kitais darbo grupės nariais ir atsiųs įstatymo projektą.
Šis „rytoj“ tęsiasi jau daugiau nei dvi savaites, ir naujausias penktadienį DELFI išgirstas pažadas tebuvo, jog naujoji redakcija bus registruota Seime antradienį.
Nebeliko nuostatų reguliuoti antkainį
Darbo grupės nariai vis tik DELFI atskleidė, kokios nuostatos numatytos „dingusiame“ Gamtinių dujų įstatymo projekte.
Naujojoje redakcijoje esą nebelikę sakinio apie dujų tiekimo kainų reguliavimą – nei kad Kainų komisija gali visiems vartotojams reguliuoti dujų kainą, jeigu dujų tiekimo kaina viršija 15 proc. pirkimo kainos prie valstybės sienos, nei kad, esant konkurencijos iškraipymams, komisija gali nustatyti viršutinę dujų tiekimo kainos ribą.
Jame taip pat esą numatyta, jog visi vartotojai, suvartojantys daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų dujų per metus, tampa laisvaisiais.
„Galvočiau taip: jeigu mes galime nors metams ar dviems, ar trims savo vartotojams suteikti galimybę mokėti mažiau už produktą, bet žinant į priekį, kad bus brangiau, ja būtinai reikia pasinaudoti. Jeigu taip daroma, manyčiau, tai - labai protingi sprendimai, galvočiau ir iš vartotojo, ir iš įstatymo leidėjo pusės“, - DELFI teigė V.Karbauskis.
Anot jo, tai bus pasiruošimas vartotojui - jis metus už dujas mokės mažiau, bet žinos, kad vėliau dujos brangs apie 30 proc. Žinia apie brangimą esą nebus „kaip iš giedro dangaus“.
Neaiškumų projekte esą likę dėl dujų kainų metodikos nustatymo: P.Vilkas siekia, kad metodikos būtų derinamos su Ūkio ministerija, kiti grupės nariai su tuo nesutinka, nes Kainų komisija turi likti kiek įmanoma nepriklausoma.
Nuolaidų pasekmės – nuostoliai mažoms šilumos įmonėms
Jau vien K.Daukšio pakeistas įsakymas dėl pristatymo vietos, anot Kainų komisijos pirmininko V.Jankausko, sukėlė problemų kai kurioms nedidelėms šilumos tiekimo įmonėms.
„Mums iš karto pasiskundė Šakiai, nes jiems brangsta. Įsivaizduokite ir, pavyzdžiui, „Litesko“, ji turi katilines ne vienoje vietoje, pirkdavo kaip viena didelė įmonė, o dabar kiekvienai katilinei bus atitinkama didelė transportavimo kaina“, - DELFI teigė V.Jankauskas.
“Litesko" veiklą vykdo Marijampolėje, Alytuje, Palangoje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Kelmėje, Kazlų Rūdoje, Biržuose bei šalia esančiuose miesto tipo gyvenvietėse.
Nuo 1 iki 15 mln. kubinių metrų dujų per metus sunaudojančių vartotojų, kurie po liepos 1-osios turėtų tapti laisvaisiais, šalyje yra apie 80. Tarp jų yra nemažai rajoninių šilumos tinklų.
„Žinome, kaip yra dabar: vartotojas, tapęs laisvuoju, moka kukliausiai 10 proc. daugiau, jeigu „Lietuvos dujos“ labai geros. Jeigu blogos, taikomas 15 proc. antkainis“, - DELFI teigė V.Jankauskas.
Žinoma, laisvieji vartotojai gali pirkti dujas iš kito tiekėjo – „Dujotekanos“. Tačiau ši, Kainų komisijos duomenimis, praėjusiais metais pirkėjams sudarė dar prastesnes sąlygas nei „Lietuvos dujos“.
2005 metais, kai „Lietuvos dujos“ taikė 12 proc. pelno maržą, „Dujotekana“ – beveik 21 proc. Daugelis laisvųjų vartotojų norėjo įsigyti pigesnių dujų, bet privalėjo pereiti esamų dujų tiekėjų atranką – dujų įmonės rinkosi laisvuosius vartotojus.
Tai lėmė daugumos laisvųjų vartotojų nenorą būti laisvaisiais.
Anot Kainų komisijos pirmininko, dujų rinkos liberalizavimas Lietuvoje yra klaidingas, nes Lietuvoje yra dujų monopolija. Todėl esą reikia toliau derėtis su Europos Komisija ir aiškinti, kad Lietuvoje rinkos liberalizavimui nėra prasmės.
„Manau, tai – aiški nuolaida, jokios naudos vartotojui nėra, tik nuostoliai. Vienintelė „nuolaida“, kuri daroma dėl to, kad „Gazprom“ keliems metams atidės kainos padidėjimą – reikėtų nustatyti, kiek iš to galime išlošti. Ir ar smagu jaustis, kad kiekvieną kartą priklausome nuo to, ar ponas Riazanovas bus geras ar blogas?“, - kalbėjo V.Jankauskas.
