Pradėti skiepyti didelių įmonių darbuotojai: atsisakančiųjų kai kur daugiau nei norinčiųjų

Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, gali vakcinuotis, tačiau yra papildomų salygų. Apie tai plačiau galima skaityti čia.

Skiepijimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys rekomenduoja savivaldybėms prioriteto tvarka vakcinuoti tas prašymus pateikusias įstaigas, įmones ar organizacijas, kurių veikloje fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 ir šios ligos židinių.

Anot jo, toks sprendimas priimtas dėl to, kad vyresnio amžiaus lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei kiti šiuo metu skiepijami asmenys delsia vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina ir laukia „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinų.

Skiepai nuo koronaviruso

© Scanpix

Kai kurios stambios bendrovės jau pradėjo savo darbuotojų skiepijimą, mat patenka į kitą prioritetinę grupę – maisto pramonės įmonių. Tarp jų ir Marijampolės apskrities didžiausias darbdavys „Mantinga“ bei viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos Agrofirma“.

Planuoja paskiepyti 90 proc. darbuotojų

Šalia Kėdainių įsikūrusios „Krekenavos Agrofirma“, turinčios daugiau nei tūkstantį darbuotojų, vadovas Linas Grikšas pasakoja, kad trečiadienį įmonė „AstraZeneca“ vakcina paskiepijo 160 darbuotojų. Kitas skiepijimas suplanuotas penktadienį. Vadovas optimistiškai vertina darbuotojų norą skiepytis ir mano, kad tai padarys didžioji dauguma.

„Visų darbuotojų nesame apklausę, imame pagal skyrius ir pamainas. Išeina, kad skiepysis apie 90 proc. Darbuotojai skiepijasi noriai. Kai kurie negali skiepytis, kai kas nuo erkinio encefalito pasiskiepijo, turi praeiti dvi savaitės, kažkas turi krešulių, tai nenori su „AstraZeneca“ skiepytis ir gal kitos vakcinos palauks. Yra keletas abejojančių, gal nenori pirmais būti“, – pasakoja L. Grikšas.

Jo teigimu, įmonės viduje buvo daug komunikuojama apie skiepų naudą, darbuotojai testuojami, todėl jie esą į šį procesą pakankamai įsitraukę ir sąmoningi. Kol kas „Krekenavos Agrofirmos“ vadovas nesvarsto, kaip paskatinti likusius darbuotojus skiepytis.

„Mūsų žmonės sąmoningi, supranta, kad nemažai turi kontaktų, sąlyginai nedidelėje erdvėje daug dirba. Net nelabai apie tai galvojome (papildomas skatinimo priemones – Delfi), nes manome, kad apie 90 proc. pasiskiepys, o apie likusius tada ir pagalvosime. Ar čia tik laukia, kol kiti susiskiepys ar dar kitos priežastys, paskui individualiai bandysime išsiaiškinti“, – pažymi pašnekovas.

Nė vienas neatsisakė testuotis

Jis tikina, kad iki skiepų įmonėje darbuotojai buvo dažnai testuojami, nė vienas esą neatsisakė.
„Pagal situaciją ir pagal skyrių testuodavome. Ne po kartą testavome. Iš viso gal esame padarę apie 3 tūkst. testų“, – skaičiuoja jis.

Anot vadovo, per visą pandemijos laikotarpį didesnių protrūkių įmonėje nebuvo fiksuojama: „Valome orą nuo bakterijų, mikrobų, pilni specialūs rūbai, įėjus kaip oro uoste išmatuojame temperatūrą, viduje visiems dar matuojame. Manome, kad suvaldėme labai gerai, neturėjome problemų su atvejais.“

Linas Grikšas

© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasiskiepijo ketvirtadalis darbuotojų

Testuoti darbuotojus pradėjo ir Marijampolėje įsikūrusios duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vadovas Mantas Agentas. Tačiau norinčiųjų skiepytis čia – gerokai mažiau. Iš daugiau nei 1000 gamybos darbuotojų, kuriems buvo pasiūlyta pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, sutiko 300, o Velykų savaitgalį pasiskiepyti atvyko tik 265 darbuotojai.

„Praeitą savaitę paskambino meras ir pasakė, kad atsirado galimybė skiepyti darbuotojus, mes tuo ir pasinaudojome. Savivaldybė turėjo atliekamų „AstraZeneca“ vakcinų – tokį kiekį, kurio negalėįo kitur sunaudoti. Maisto pramonės darbuotojus, pagal sudėliotus prioritetus, pasirinko skiepyti. Marijampolėje buvome ne vienintelė bendrovė“, – pasakoja M. Agentas.

„Mantingoje“ skiepytis galėjo tik tie darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su maisto produktais – sandėlyje ar gamyboje. Skiepijimas vyko šeštadienį įmonės patalpose. 265 darbuotojai buvo paskiepyti per 3-4 valandas. Kai kuriems darbuotojams tai vyko darbo metu, kitiems įmonė suorganizavo transportą, mat bendrovė turi kelias gamyklas.

„Iš pradžių sakė skiepysis apie 300, o atvyko mažiau žmonių. Kažkas neišgirdo, kažkas gal ir norėjo, bet apsigalvojo. Manau, kad kai pamatys, kad tie 265 yra sveiki, vakcina nieko blogo nepadarė, atsiras daugiau norinčių. Dabar buvo galima skiepytis tik „AstraZeneca“, negalėjo pasirinkti. Jei būtų pasirinkimas, procentas padidėtų.

Matote, kiek neigiamos informacijos apie „Astra Zeneca“, normalu, kad žmonės pradeda nebepasitikėti. Tokia bėda. Mūsų įmonė tiki mokslu, esame kaip įmonė už skiepus, bet priversti negalime“, – pažymi M. Agentas.

Mantas Agentas

© Asmeninio archyvo nuotr.

Darbuotojų skiepytis nevers

Po kelių dienų įmonė vėl planuoja apklausti darbuotojus ir viliasi, jog atsiras papildomai norinčiųjų skiepytis.

„Teiksime sąrašą savivaldybei, Visuomenės sveikatos centrui. Jei bus galimybė, tikrai ją suteiksime mūsų patalpose, bet panašu, kad skiepijimas bus poliklinikoje ar kitoje numatytoje vietoje.
O jei patvirtins įsakymą dėl didelių įmonių, turinčių daugiau nei 500 darbuotojų, ir jei leis ne tik gamybos, bet ir kitus darbuotojus skiepyti, darysime sąrašus, kas tik nori skatinsime skiepytis“, – sako „Mantinga“ vadovas.

Pašnekovas tikina kol kas nesvarstantis apie papildomas skatinimo priemones.

„Jei turėsime daugiau skiepų ir galėsime daugiau darbuotojų skiepyti ir matysime, kad labai vangiai skiepijasi, gal ir galvosim apie papildomas skatinimo priemones. Prievarta varyti tikrai nesiruošiame. Kiekvieno laisvė rinktis, nepriversime, jei to nenori. Iš darbo neatleisime, jei nesiskiepys. Skatinsime švietėjiška veikla, bandysime kuo daugiau komunikuoti“, – kalba M. Agentas.

Anot jo, reguliariai testuoti darbuotojus įmonėje nebuvo poreikio.

© DELFI / Kiril Čachovskij

„Manau, mūsų situacija buvo pakankamai gerai suvaldyta, žinant, kiek žmonių dirba. Kiek įmanoma, buvome atskyrę srautus tarp gamyklų ir pamainų, ėmėmės kiek įmanoma visų saugos priemonių ir didelių protrūkių neturėjome.

Kiek turėjome atvejų, jų buvo ne pas mus gamyboje, o už įmonės ribų, tarkim, prastovų metu. Kelis kartus atlikome darbuotojų testavimą, kai buvo židinio rizika, o vėliau nematėme poreikio, nes tai ir brangus dalykas“, – sako jis.

Pagal numatytąjį skiepijimo proceso algoritmą, įstaigos, įmonės ir organizacijos vadovas sudaro norinčiųjų vakcinuotis asmenų sąrašą, skambina konkrečios savivaldybės vakcinavimo koordinatoriui, su juo susiderina, kuris vakcinavimo centras organizuos skiepijimą, tuomet kreipiasi į nurodytą centrą, kad būtų suderinti vakcinavimo data ir laikas.

Vakcinaciją galima vykdyti tiek vakcinacijos centre, tiek esant tinkamam sąlygoms įstaigos, įmonės ar organizacijos patalpose.

Įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną. Tiesa, tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“ vakcina. „Comirnaty“ ar „Moderna“ vakcinų gali tekti luktelti dėl jau susidariusios laukiančiųjų eilės.