Pagal įstatymus vyras ir žmona turi teisę atskirai prašyti iškelti bankroto bylą, jie taip ir daro. Teismo pirmininkė mano, kad vadinamąsias šeimos bankroto bylas racionaliausia nagrinėti sujungtas.
Pasak jos, kai pora yra susituokusi, egzistuoja bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jei bankrutuoja vienas, kitas paprastai irgi būna skolininkas. Todėl šeimai bankrutuoti atskirai praktiškai neįmanoma, nebent jie gyvendami santuokoje būtų pasidalinę turtą.
Todėl, teisėjos manymu, jei bankrutuoja santuokoje esantys asmenys, neturintys tokios sutarties ir visas jų užgyventas turtas yra bendra nuosavybė, turėtų būti skelbiamas šeimos bankrotas, tačiau kol kas įstatymai to nenumato.
Iš 15 prašymų iškelti bankroto bylą patenkinta 12. Bankrutuojančiųjų istorijos panašios: jie už paskolas pirko nekilnojamąjį turtą, pajamos gerokai sumažėjo arba jų visai nebeliko, nekilnojamasis turtas nuvertėjo, sužlugo verslas. Tad jie tapo nemokūs ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.
Būna, kad žmogus yra verslo paskolos laiduotojas, o įmonė ar bendrovė, už kurią jis laidavo, bankrutavo.
Fizinių asmenų, kuriems iškeltos bankroto bylos, skolos viršija 25 tūkst. litų. Mat įstatymas numato, kad bankrutuoti gali tie, kurių skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 minimalius mėnesius atlyginimus (MMA) ir skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai yra pasibaigę.
Fizinio asmens bankroto procedūra gali tęstis ne ilgiau nei penkerius metus. Per tiek laiko kreditoriams negrąžintos skolos nurašomos.
Latvijoje ši procedūra trumpesnė – fizinis asmuo skolų gali atsikratyti per trejus metus.
Neleido tik vienam
Panevėžio apylinkės teismas dviem atvejais atsisakė priimti pareiškimus, vienam asmeniui nusprendė nekelti bankroto bylos.
Bankrutuoti teismas neleido greitųjų kreditų prisiėmusiam, taip pat iš bankų prisiskolinusiam vyrui, nes prieita išvada, kad jis kreditus ėmė žinodamas jų negalėsiantis grąžinti ir bankroto siekė nesąžiningai.
Kelias dešimtis tūkstančių litų skolingas gyventojas Panevėžio teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, bet ir šis neleido jam bankrutuoti.
DELFI primena, kad bankai prieš priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą bijojo būtent tyčinių bankrotų bangos - kad situacija pasinaudos ne negandų prispausti žmonės, o nesąžiningi.
Pasak R. Dambrauskaitės, Fizinių asmenų bankroto įstatymas suteikia galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems gyventojams. Jo tikslas yra atkurti asmens mokumą, kad jis po truputį galėtų grąžinti skolas.
Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą sudaromas ir patvirtinamas skolų grąžinimo planas. Jis gali trukti iki penkerių metų. Priklausomai nuo skolos dydžio, teismas nustato sumą, kurią skolininkas kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatytą terminą.
Praėjus terminui antstoliai panaikina visus turto areštus, ir žmogus gali pradėti naują gyvenimą. Žinoma, kol vyksta bankroto procedūra, bankrutuojantis asmuo patiria įvairių apribojimų.
Gali sutrukdyti ir alkoholis
Teismo pirmininkė pabrėžė, kad įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kuriais atvejais fizinių asmenų bankrotas nebus gelbėjimosi ratas.
Bankrutuoti teismas gali neleisti, jei per trejus pastaruosius metus asmuo yra sudaręs sandorių, kuriais pažeidė kreditorių teises. Tarkime, pardavė kokį nors turtą, bet pinigus panaudojo ne skolai grąžinti.
Bankrutuoti negalės ir alimentų vaikams nemokėję bei su valstybe neatsiskaitę tėvai. Kitaip sakant, tie, kurių vaikams alimentus mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, bet su juo neatsiskaitė, negali nė svajoti apie bankrotą.
Bankrutuoti negali ir gyventojai, kurie nemokūs tapo dėl žalingų įpročių: piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotikus, yra priklausomi nuo azartinių žaidimų.
Teismas turi teisę netenkinti fizinio asmens prašymo iškelti bankroto bylą, jeigu jis nuteistas už turtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, sukčiavimą, apgaulingą arba aplaidų dokumentų tvarkymą.
Fizinio asmens bankroto byla nekeliama, jei nėra pasibaigusi to asmens įmonės bankroto procedūra.
Kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galima ne dažniau kaip kartą per dešimt metų.
