Pirmą pusmetį bankroto procesas buvo pradėtas 1 683 įmonėms. Daugiau negu pusę visų bankroto procesų (53,1 proc.) inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) inicijavo 18,9 proc. bankroto procesų.
„Sodros“ ir VMI inicijuotų bankroto procesų skaičius, palyginti su 2016 m. pirmu pusmečiu, padidėjo atitinkamai 43,3 ir 38,9 proc. Tam įtakos turėjo Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. priimtas nutarimas „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, pagal kurį nuo 2015 m. sausio 1 d. valstybės institucijoms (įmonių kreditorėms) suteikiama galimybė inicijuoti bankroto procesą automatiškai paskiriant administratorių seniai neveikiančioms, prikaupusioms skolų ir neturinčioms turto įmonėms. Įmonių likvidatorių bei darbuotojų pradėtų bankroto procesų sumažėjo atitinkamai 63,6 ir 9,5 proc.
Pirmą pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (33,2 proc.), statybos (13,1 proc.) bei apdirbamosios gamybos (9,3 proc.) įmonėse. Palyginti su 2016 m. pirmu pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei statybos įmonėse – atitinkamai 42,3, 41 ir 30,2 proc. Dauguma – 95,9 proc. – įmonių, kuriose pradėtas bankroto procesas, buvo mažos, turinčios iki 10 darbuotojų.
Pirmą pusmetį daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių įmonėse – atitinkamai 42,4, 19,4 ir 12,6 proc. Palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius labiausiai išaugo Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskrityse – atitinkamai 3,9, 3,8 ir 2,2 karto, o labiausiai sumažėjo Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse – atitinkamai 45,5, 32,3 ir 31,8 proc. Uždarosiose akcinėse bendrovėse pradėta 64,4 proc. bankroto procesų, individualiosiose įmonėse – 29 proc. Individualiosiose įmonėse pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo 2,9 karto.
Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2017 m. pirmąjį pusmetį, turto vertė bankroto proceso pradžioje sudarė 43,2 mln. EUR, arba 40 proc. patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (107,9 mln. EUR). Mažiausiai įmonių turtu buvo padengti Marijampolės (0,8 proc.), Tauragės (17,1 proc.) ir Šiaulių (17,2 proc.) apskričių kreditorių reikalavimai. Utenos apskrities įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2017 m. pirmąjį pusmetį, turto vertė bankroto proceso pradžioje 1,5 karto viršijo kreditorių reikalavimus.
Įmonėse, kurių bankroto procesas pradėtas 2017 m. pirmąjį pusmetį, bankroto proceso pradžioje dirbo 3 249 darbuotojai1. Daugiausia darbuotojų buvo Vilniaus (33,5 proc.), Kauno (18,6 proc.) ir Klaipėdos (17,6 proc.) apskričių įmonėse. Vidutiniškai vienoje įmonėje bankroto proceso pradžioje dirbo 1,9 darbuotojo. Didžiausias vidutinis darbuotojų skaičius buvo Telšių ir Utenos apskrityse (atitinkamai 6,3 ir 5 darbuotojai), mažiausias – Vilniaus ir Šiaulių apskrityse (1,5 darbuotojo).
