aA
Tūkstančiai Lietuvos gyventojų dirba prekybos tinkluose, tačiau jų darbo sąlygos neretai slypi po paslapties skraiste. Galiausiai, pusmetį viename iš didžiųjų prekybos tinklų pradirbęs vyras nusprendė atvirai parašyti ką pamatė.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Internete pradėjus plisti vieno vyriškio istorijai apie darbą „Rimi“ prekybos tinkle, portalas DELFI susisiekė su juo ir pasiteiravo išsamiau, kokie įspūdžiai liko po darbo viename iš didžiųjų prekybos tinklų. Kaip pasakoja Linas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu), retai kada išgirsi viešumoje drąsiai besiskundžiančius prekybos tinklų darbuotojus dėl to, kad pasirašomos labai plačios konfidencialumo sutartys.

„Konfidencialumo punktas yra platus ir baisus, kad niekam nekyla noras pasakoti apie darbo sąlygas ten. Viešai praktiškai apie nieką negali kalbėti. Be to, jeigu tai tik trumpa stotelė, tai žmonės nelabai nori rodytis, nenori kalbėti apie savo problemas, nes nemažai jų laiko šį savo darbą gėdingu. Aš ir kurį laiką nevalingai gėdijausi, kad neva kažkoks pažįstamas pamatys“, – DELFI pasakoja pašnekovas.

Prekybos tinkle „Rimi“ vyras kasininku dirbo kiek daugiau nei pusę metų. Po to, tvarką prekybos tinkle Linas palygino su tvarka lageryje. Tiesa, pakalbėjęs su pažįstamais ir kolegomis, vyras tvirtina, kad visuose Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose situacija yra tokia pati.

„Aišku, nuo pačios parduotuvės dar priklauso, bet ta situacija prasta visur. Sklinda gandai neva „Lidl“ geriau, bet iš to paties „Lidl“ pažįstami bėga, nes ten yra krūviai didesni nei pas mus. Gauna daugiau algos, bet labai persidirba ir išvargsta. Nėra Lietuvoje kažkokio gero prekybos tinklo, kur sąlygos geros būtų“, – rėžia vyriškis.

Dėl vieno darbuotojo kenčia visų alga

Lino teigimu, prekybos tinklai laikosi įstatymų – už kvalifikuotą darbą jie moka daugiau nei minimalią algą, tačiau vos kiek daugiau. Prekybos tinklai dažnai priduria, kad darbuotojų atlyginimai padidėja priskaičiavus priedus bei premijas, tačiau pasak Lino, ši sistema – tragiška, nes dažnai remiamasi slaptojo pirkėjo įvertinimu.

Prabilo prekybos centro darbuotojas: darbo sąlygos čia primena lagerį
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Slapti pirkėjai užduoda visą toną to, kaip reikėtų dirbti ir užduoda papildomas užduotis, kurias turi padaryti prie kasos, tačiau jei visada jas vykdytum, nelabai liktų laiko atlikti tiesioginėms pareigoms. Pasisveikinti, paklausti ar turi kortelę, pasiūlyti dienos prekę, pasiūlyti bilietų, aptarnauti, pakalbėti, jeigu reikia atsisveikinti. Didžiausia problema tai, kad nuo jų iš esmės priklauso tavo atlyginimas. Kertinė problema, kad atlyginimas prekybos centrų darbuotojams nėra stabilus, jis numatomas per premijų sistemą.

Jei tu savo darbo dalies puikiai neatliksi ir slaptas pirkėjas tave prastai įvertins, tu padarysi, kad ir visi likę parduotuvės darbuotojai negautų didesnio atlyginimo. Tą mėnesį visi negaus 20-30 eurų, bet kai uždirbi tik 400 eurų, tai yra daug. Be to, tu gali puikiai dirbti ir būti nuostabus, bet tavo kolegos ir tokie turi būti. Tai yra ta lagerio sistema, kur už vieną prasikaltusį ar pabėgusį baudžiami dešimt kitų. Tu ne individualiai atsakai už slaptą pirkėją, o yra kolektyvinė atsakomybė ir tai taip pat skatina susipriešinimą tarp darbuotojų: jie ima vieni kitus prižiūrėti“, – DELFI pasakojo vyras.

Internete jis dar dalinosi istorija, kuomet viena kasininkė-veteranė, kuri jau rankomis jaučia ar banknotas padirbtas, nepasisveikino su slaptu pirkėju.

„Visiems nubraukė priedus. Kai žinia pasklido, nusikaltėlei buvo patarta tą dieną neiti pietauti su visom kitom, nes ją gyvą sudraskys. (...) Užeini į virtuvę, kolegės slapto pirkėjo ataskaitas varto: nu va, ir vėl kasos papildomos prekės nepasiūlė. Truputį lyg ir pyksta, kad dabar per nepaklusnias kasininkes visoms po 30 eurų nubraukė, bet supranta – visą dieną kartot tas pačias frazes kaip papūgai, šypsotis, ir dar kažką papildomai siūlyti – užduotis link nuprotėjimo ribos“, – patirtimi dalinosi jis.

Daugiausia, kiek esu girdėjęs, kažkam pavyko užsidirbti, dirbant kasoje, apie 550 eurų „į rankas“, bet čia dar ir pavaduojant koleges, kai jos suserga, nes tada gauni dvigubai, bei dirbant švenčių dienomis už dvigubą atlygį.
Linas

Priedą prie atlyginimo taip pat gali gauti ir už aukštesnę kvalifikaciją ar net greitį – kiek prekių nuskenuota per minutę. Vieną kasininkę už gerą greitį, „Rimi“ apdovanojo priedu, tik jį išmokėjo „Rimi“ dovanų kortelėmis, atskleidžia Linas. Be to, pasak pašnekovo, egzistavo nerašyta taisyklė, kad į darbą turi ateiti anksčiau ir išeiti vėliau, o už papildomą darbo laiką niekas nemokėdavo daugiau.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informavo, kad darbuotojai neturėtų privalomai būti verčiami ateiti anksčiau į darbą ir išeiti vėliau nei, kad numatyta jų darbo sutartyje. Pasiruošimas darbui turėtų būti įskaičiuojamas į darbo laiką.

„Darbuotojai dėl to gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, teritorinį skyrių, kur yra įmonė. Atsižvelgiant į tai, kiek nusižengimų bus nustatyta, darbo įstatymo pažeidimų, pirmą kartą gal tiesiog bus teikiama konsultacija ir rekomendacija, kaip ištaisyti klaidas. O jeigu labai daug pažeidimų ir jie šiurkštūs, tai galima spręsti dėl administracinės atsakomybės“, – informuoja I. Janukevičienė.

O dėl priedų mokėjimų taisyklių darbuotojas turėtų susitarti su darbdaviu.

„Darbo užmokestis paprastai, pagal darbo kodeksą, turi būti mokamas pinigais, bet gali būti įvairios skatinimo priemonės. Jei darbdavys nori tokiu būdu paskatinti, tai nėra uždrausta. Tačiau jei darbo užmokestis susideda ne tik iš pagrindinės dalies, bet ir iš įvairių priedų ar priemokų, tai turi būti mokamas pinigais. Iš esmės pirmiausia turi kreiptis į darbdavį, išspręsti šį klausimą. Pavyzdžiui, jeigu nenori tų dovanų kortelių, o nori priedo pinigais, tada reikia spręsti derybų keliu, o jeigu jau darbdavys nesutinka, tada gali kilti individualus darbo ginčas, kuris pirmiausia darbo ginčų komisijoje nagrinėjamas, o po to ir teisme“, – sako I. Janukevičienė.

Išmoksti dirbti mėsos skyriuje nė neįkėlęs kojos į jį

Vyras toliau pasakoja, kad atlyginimą iš esmės galima pasididinti ir atlikus tam tikrus kvalifikacijos kėlimo testus. Tie – dviejų rūšių. Vienas su piešinukais ir komiksais apie klientų aptarnavimo sistemą, kitas – apie darbą kituose skyriuose, su kuriuo praktiškai nė nesusipažįsti. Linas DELFI pasakoja, kad įgavo kvalifikaciją dirbti prie grilio ir mėsos skyriuje į rankas nė karto net nepaėmęs mėsos. Anot jo, tokių „apmokymų“ dėka, darbuotojai lengvai gali būti perkeliami iš vieno skyriaus į kitą, nors praktiškai nėra susipažinę su tų skyrių darbu.

„Praėjo kiek laiko ir paaiškėjo, kam mums šita neva universali kvalifikacija reikalinga: direktorius sugalvojo, kad, kadangi daug prekių nurašoma iš salės, dabar visi darbuotojai – ar iš kepyklos, ar iš kasos, ar iš mėsinės – turės po jiems paskirtą prekių lentyną ir turės eiti bei tikrinti galiojimo laiką. Jau vien pasklidus gandui visos buvo labai nepatenkintos – pridedamas papildomas darbas už tą pačią skurdžią algą, žmonėms iš kai kurių skyrių (pvz. kepyklos ar mėsinės) iš viso be specialios procedūros neleidžiama į salę eiti, o dar ir kalbama buvo, kad tas prekes, kurias „pražiūrėsi“, būsi priverstas nusipirkti besibaigiant jų galiojimui. (...) Kitą dieną per bendrą susirinkimą pristatė sąrašą, kuriame kiekvienai pilnu etatu dirbančiai darbuotojai buvo paskirta lentyna, kurią reikės laisvu laiku tikrinti. Nereikėjo jokių papildomų dokumentų pasirašinėti – motyvuota buvo pareigybių aprašu ir materialinės atsakomybės sutartimi“, – teigė Linas.

DELFI jis plačiau paaiškino, kad alga pakyla maždaug nuo 2,50 iki 2,70 eurų už valandą.

„Daugiausia, kiek esu girdėjęs, kažkam pavyko užsidirbti, dirbant kasoje, apie 550 eurų „į rankas“, bet čia dar ir pavaduojant koleges, kai jos suserga, nes tada gauni dvigubai, bei dirbant švenčių dienomis už dvigubą atlygį“, – sakė jis.

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad visos darbuotojo funkcijos ir darbai turi būti nurodyti darbo sutartyje. Jei toks darbas nenumatytas, tada darbuotojas turi teisę atsisakyti ir darbdavys negali reikalauti.

Dalį atlyginimo išleidi kasos nuostoliams padengti

Linas pasakoja, kad nors oficialiai deklaruojama, jog galima tartis su vadovybe, kai pastebima, jog kasoje trūksta pinigų, iš tiesų tas kreipimasis nėra skatinamas. Visuomet bandoma problemą išspręsti žemiausiame lygmenyje, tai yra, darbuotojai skatinami nesipriešinti ir susimokėti iš savos kišenės, nes kitaip tai gali reikšti tavo atleidimą, sako vyras.

Štai ir padirbs pusę mėnesio dviejų vaikų mama pilnu etatu prekybcentrio kasoje už 40 eurų.
Linas

„Kitas dalykas, mes ir materialinės atsakomybės sutartį pasirašėme, kurios, tik kaip sužinojau vėliau, nebegalioja su nauju Darbo kodeksu. Tai dar vienas kontrolės mechanizmas, kad darbuotojas, kuris neturi pakankamai informacijos ir nežino, kad negalioja, galvotų, kad yra tiesiogiai atsakingas už visą materialinį nuostolį, kurį tyčia ar netyčia padarė. Tai jeigu nori versti pasaulį aukštyn kojomis gali eiti ir aiškintis, kaip čia su tais tavo nuostoliais ir minusais, bet tai tikrai neskatinama. Tikriausiai turėsi daugiau nemalonumų. Ta mano aprašyta situacija, kai kažkam trūko apie šimtą eurų kasoje ir turėjo iš karto atiduoti, ji buvo tikra: žmogus neteko ketvirtadalio atlyginimo“, – DELFI patikino Linas.

Savo įraše jis pasidalino kolegės istorija.

„Baisiausia, ką mačiau – tai vieną kolegę, kuriai vos ne kas kartą kasoje trūkdavo 10 arba 15 eurų. Ji juos vis susimokėdavo, iki tokios ribos, kur bendradarbiai jau ėmė svarstyti, kaip jai iš viso dar algos kažkiek lieka. (...) O kitai kolegei po vienos pamainos trūko 100 eurų. Neatsirado jie ir kitą dieną – minuso iš viso susidarė apie 90 eurų. Greitai buvo pasirašyti kažkokie trys dokumentai, vienas prašymas nuskaičiuoti tuos pinigus nuo algos, kitas – raportas administracijai ir dar aukštesnei valdžiai, ir dar kažkoks trečias, ir pinigai bus nuskaičiuoti nuo atlyginimo. Kadangi ji grįžo po atostogų, jos atlyginimas, pati sakė, bus 130 eurų, tai liks 40 eurų. Štai ir padirbs pusę mėnesio dviejų vaikų mama pilnu etatu prekybcentrio kasoje už 40 eurų. Kažkur atkasėm straipsnį, kuriame išaiškinta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebegalioja prie naujo Darbo Kodekso. Vadinasi, darbdavys kaip ir turėtų įrodinėti, kad žala buvo padaryta tyčia, bet… Bet – dokumentai jau pasirašyti ir jau šaukštai po pietų“, – istorija dalinasi vyras.

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė patvirtina, kad įsigaliojus naujam Darbo kodeksui materialinės atsakomybės sutartys nebeteko galios. Tačiau darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu yra įrodoma darbuotojo kaltė.

„Jeigu žala išskaičiuojama iš darbo užmokesčio, bet darbuotojas mano, kad tai neteisingai buvo padaroma, tada taip pat turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kuomet sužinojo apie savo pažeistas teises. Darbo ginčų komisija spręs, ar iš tikrųjų tas darbuotojas kaltas, ar teisėtai padaryta ta išskaita“, – nurodo I. Janukevičienė.

Siūlo savaitgaliais mokėti dvigubai

Vyras DELFI pasakoja, kad kai dvigubai apmokestinamos šventinės dienos, tuomet dar atsiranda norinčių dirbti, tačiau dirbant savaitgaliais daugiau neuždirbama. Jo nuomone, didžioji dalis darbuotojų tikrai mieliau tas dienas ilsėtųsi.

„Šiuo atveju sakyčiau, kad problemos sprendimas ne tai, kad drausti dirbti sekmadienį, o padaryti, kad savaitgalį būtų mokama dvigubai. Tada arba patys prekybos centrai nenorės šitos finansinės atsakomybės, arba darbuotojai bus patenkinti, nes ateina į darbą ir gauna dvigubai pinigų. Šiuo metu dirbi savaitgalį, kai gauni kaip ir bet kurią kitą dieną, nesinori. Jei uždraustų prekybos tinklams dirbti savaitgalį, tuos pinigus darbuotojai susirinktų kitomis dienomis, bet gautų tas dienas, kuriomis iš tiesų gali pailsėti, nes žmonės dirba po 12 val. keturias dienas, o kartais ir penkias, ir šešias dienas iš eilės“, – teigia jis.

Taip pat, anot Lino, didžiulė problema yra tai, kad prekybos tinkluose nėra veikiančių profsąjungų.

„Jos nominaliai yra, bet dažniausiai tik pasirašo kolektyvinę sutartį, kuri nieko nepakeičia ir iš esmės dirba ranka rankon su tais prekybos tinklais. Darbo tarybos tik dabar atsiranda, aš neįsivaizduoju, kuo jos iš viso gali labai padėti, nes čia ne visose parduotuvėse, ne visi direktoriai pasakė savo darbuotojams, kad jie gali kandidatuoti“, – įsitikinęs vyras.

„Rimi“: yra sukurta aiški sistema, kuri apibrėžia darbuotojų apmokėjimą

Prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė paskaičiusi vaikino įrašą tinklaraštyje „Gyvenimas per brangus“ patikino, kad įdarbindami darbuotojus bei organizuodami darbą prekybos tinkle, „Rimi“ visada laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir skiria labai daug dėmesio draugiškos atmosferos sukūrimui įmonėje.

„Šiuo atveju mes nežinome, apie kokią konkrečią parduotuvę ar buvusį mūsų darbuotoją yra kalbama, nes ši informacija nėra įvardinta, todėl negalime detaliai išsiaiškinti situacijos ir aplinkybių“, – prideda ji.

Visgi, net ir to nežinant, G. Buivydienė patikina, kad minimalus atlyginimas už kvalifikuotą darbą jokiais atvejais nėra mokamas. Taip pat darbuotojai skatinami naudotis galimybe pasikelti kvalifikaciją ir gauti didesnį priedą prie algos.

„Kaip ir numato Darbo kodeksas, darbuotojas dirbantis net ir pradiniame lygyje visada gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Tai galėtų patvirtinti ir Darbo inspekcija, kuri nuolat tikrina darbdavius ir neseniai atliko patikrinimą ir mūsų bendrovėje, kurio metu jokių įstatymo pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Kiekvienas prekybos centrų darbuotojas gauna kintamą dalį prie savo atlyginimo – įvairius priedus ir premijas, papildomas naudas, yra sukurta aiški sistema, kuri apibrėžia darbuotojų kvalifikacijos vertinimą ir apmokėjimą. Galimybę kelti kvalifikaciją ir tokiu būdu pasididinti darbo užmokestį, gauti priedus prie atlyginimo gali kiekvienas darbuotojas ir mes, kaip darbdavys, visada tą skatiname ir visaip palaikome“, – rašo ji.

Prabilo prekybos centro darbuotojas: darbo sąlygos čia primena lagerį
© DELFI / Kiril Čachovskij

G. Buivydienė taip pat tikina, kad jei darbuotojas nesutinka su užfiksuoto nuostolio dydžiu, jis tikrai visuomet gali kreiptis į parduotuvės vadovą.

„Dėl nuostolių, padarytų dirbant kasoje, atlyginimo – priimant į darbą darbuotojas yra supažindinamas su taisyklėmis, jam yra žinoma ir savaime suprantama, kad jei darbuotojas dirba su pinigais ir jo kasoje yra nuostolis, jį reikia atlyginti.

Vis dėlto jei taip ir nutiko, visuomet yra laikomasi teisės aktų reikalavimų, yra tam tikros įstatymu apibrėžtos ribos, kokia dalis gali būti išskaičiuojama iš darbo užmokesčio. Pasižiūrėjome pastarųjų kelių mėnesių statistiką ir tikrai nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojas atidirbtų visą mėnesį ir negautų atlyginimo.

Galų gale norėtume priminti, kad jei darbuotojas nesutinka su užfiksuotu nuostolio dydžiu, visada galima kreiptis į parduotuvės vadovą ir išsiaiškinti situaciją, peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, – tai yra ir bus daroma, nes mums yra svarbu užtikrinti sąžiningą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką mūsų įmonėje“, – komentuoja „Rimi“ atstovė spaudai.

„Sodros“ duomenimis „Rimi Lietuva“ iš viso dirba 3228 darbuotojai, jų atlyginimo vidurkis liepos mėnesį siekė 737,76 eurus (neatskaičius mokesčių).

Visą vyriškio istoriją galite rasti čia.

Materialinės atsakomybės sutarčių neliko, bet darbuotojo atsakomybė galima

Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Gita Šabanaitė patvirtina, kad ankstesniame Darbo kodekse (DK) buvo numatyta, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Tačiau įsigaliojus naujam DK 2017 metų liepos 1 dieną tokios sutartys galios neteko.

Tiesa, kaip pastebi G. Šabanaitė, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarčių neliko, visiška darbuotojo atsakomybė tebegalima.

„Pagal naują DK, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Taigi, norint išieškoti žalos atlyginimą, turi būti konstatuota šių sąlygų visuma: padarytas darbo pareigų pažeidimas, darbo pareigų pažeidimu buvo sukelta žala, nustatyta darbo pareigų pažeidimą padariusio asmens kaltė.

Naujajame DK yra išvardyti konkretūs atvejai, kada darbuotojas darbdaviui privalo atlyginti visą žalą: žala padaryta tyčia, žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo, darbdaviui padaryta neturtinė žala, kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje“, – komentuoja G. Šabanaitė.

Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Gita Šabanaitė
Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Gita Šabanaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jos, žalos išieškojimo tvarka skiriasi priklausomai nuo išieškotinos sumos dydžio. Pavyzdžiui, kai žalos dydis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. O kai žalos dydis viršija vieno mėnesio vidutinį darbuotojo darbo užmokesčio dydį, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Žalos, išskaičiuojamos iš atlyginimo dydis gali priklausyti nuo kelių veiksnių. Pirmiausia nuo to, ar darbuotojas uždirba daugiau nei minimali mėnesio alga (MMA), ar mažiau.

„Iš MMA neviršijančio darbo užmokesčio išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: (1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; (2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; (3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų.

Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Taigi, jeigu darbuotojas gauna minimalų (400 Eur) atlyginimą ir tai yra jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, o jo padaryta žala darbdaviui neviršija vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį, tai darbdavys gali pats išskaičiuoti šią sumą iš darbuotojo darbo užmokesčio, tačiau turi laikytis numatyto išskaitų dydžio“, – aiškina Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.

Ji primena, kad darbuotojai gali nemokamai kreiptis pagalbos į VU Teisės kliniką su konkrečiais atvejais, o taip pat konsultantai gali nemokamai gyventojus palydėti į darbo ginčų komisijų posėdžius.

DELFI skaitytojai, pasidalinkite savo patirtimi! Esate dirbę ar dirbate prekybos srityje ir turite savo pastebėjimų? Ar sutinkate su šio kasininku dirbusio vyro pasakojimu? Rašykite mums el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas prekyboje“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno rajone netrukus užvirs dideli darbai

Kauno rajone pirmadienį apsilankęs LR Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis patvirtino planus...

Volstritas: akcijos, ypač technologijų įmonių, vis dar smunka (5)

Pirmadienį JAV akcijos trečią dieną iš eilės čiuožė žemyn, daugiausia dėl smukusių...

Tyrimas: kiek didžiosios naftos pramonės įmonės išleido švarios energetikos plėtrai (1)

Didžiosios naftos ir dujų pramonės įmonės atsinaujinantiems ištekliams iš viso išleido apie 1...

IKEA: kylančios medienos ir metalų kainos sumažino pelną (4)

Baldų parduotuvių tinklo IKEA pagrindinės įmonės atstovai pranešė apie smukusį metinį...

Patvirtintas elektroninio parašo „Smart-ID“ aukščiausias saugumo lygis: leis pasirašinėti dokumentus (3)

Elektroninio tapatybės patvirtinimo įrankio „Smart-ID“ elektroninis parašas pasiekė...

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (540)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (61)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (44)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Orai: laukia labai žvarbi ir permaininga savaitė (1)

Skaičiuojant paskutines savaites iki kalendorinės žiemos pradžios, teks susitaikyti ne tik su...

Neeilinį sezoną su Jasaičiu prisiminęs Kalnietis mėgaujasi šansais Parkerio klube (3)

Europos taurės šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį Liono-Vilerbano „Asvel“ su Mantu...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (154)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (288)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (178)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

„Naktinės Personos” stabdo veiklą ir atsisveikina su gerbėjais (29)

Po keturių metų aktyvios veiklos, grupė Naktinės Personos taria “sudie” savo ištikimiausiems...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (11)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...