aA
Socialinių tinklų duomenis politinių kampanijų metu naudojanti bendrovė „Cambridge Analytica“ bent 2015–2016 m. jokių projektų Lietuvoje nevykdė. Tai interviu LRT RADIJUI užtikrino tuo metu šioje įmonėje vyresniuoju duomenų mokslininku dirbęs Paulius Stakėnas.
Cambridge Analytica
© Reuters

Anot jo, dėl duomenų apsaugos ypatumų tokios bendrovės paprastai turi visų JAV rinkėjų asmens duomenis. Europoje situacija šiek tiek kitokia.

– Ar per jūsų darbo laikotarpį „Cambridge Analytica“ vykdė kokius nors projektus Lietuvoje?

– Aš dirbau nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. rugpjūčio. Faktas, kad per tą laikotarpį nė vienas projektas nebuvo įgyvendintas Lietuvoje.

– Ir jums nėra žinomi jokie projektai arba bendrovės darbas Lietuvoje, susijęs su kokiais nors rinkimais?

– Ne, nėra žinoma.

– Ką pats konkrečiai dirbote ir koks buvo jūsų darbo pobūdis?

– Dirbau vyresniuoju duomenų mokslininku. Aš kūriau vidinius bendrovės elektorato modelius, statistinius modelius.

Šiais laikais rinkimai yra labai skaitmenizuoti. JAV elektoratui įtaka daroma skaitmeniniais būdais, naudojant skaitmeninius modelius ir metodus. Kaip parodė rinkimai 2012 m., B. Obamos perrinkimas, [...] gerai įgyvendinta skaitmeninė strategija gali poziciją paversti laiminčia.

Statistinių modelių ir metodų kūrimas, elektorato profiliavimas ir skaitmeninių strategijų, kaip įgyvendinti rinkimų kompanijos tikslus, atkūrimas.

Jie, kaip sakant, statistiškai žvelgė į elektoratą ir sumodeliavo, kur yra galimi didžiausi, sakykime, laimėjimai. Jie modeliavo – jeigu mes mobilizuosime jaunimo, kurie paprastai neateina į rinkimus, balsus, tai padėtų nusverti balsavimo rezultatus.

– Tai reiškia, kad jūsų darbas buvo tuos įvairiausius psichologinius elektorato profilius analizuoti, juos grupuoti, kažkaip klasifikuoti ir jiems pritaikyti kažkokius modelius?

– Galima sakyti ir taip, jeigu išimtume žodžius „psichologinius profilius“. Buvo ir psichologinių aspektų šiame darbe, žinoma, bet geriausi rezultatai turbūt buvo pasiekti profiliuojant balsuotojus į, sakykime, tradicines grupes – apatiškieji balsuotojai, kurie neateina į rinkimus, ir aktyvūs balsuotojai. Paskui buvo skirstymas pagal palaikymą. Išskirstėme rinkėjus pagal tai, kiek jie palaiko mūsų kandidatą, ir sugrupavome į tokias mažas grupeles.

Paimame kažkokią didelę grupę, kurią iš tiesų norėtume paveikti. Tai dažniausiai būna tie žmonės, kurie iš tiesų palaiko mūsų kandidatą, bet nėra aktyvūs balsuotojai. Mūsų kompanija tada stengiasi juos privilioti į rinkimus.

Kitoje pusėje būtų žmonės, kurie galbūt nelabai palaikytų ir ateitų į rinkimus. Stengiamės tokiai grupei pateikti savo kandidato privalumus. Iš tiesų didesni rezultatai buvo pasiekti tradiciniais būdais negu naudojant psichologinį profiliavimą.

– Kalbate apie rinkėjų paveikimą. Tai kokiais kanalais jie buvo paveikiami? Ar socialiniai tinklai turėjo didelės reikšmės?

– Labai sunku pasakyti, kas labiausiai juos paveikė. Žinoma, yra televizija, kuri turbūt vis dar yra įtakingiausias žiniasklaidos kanalas, ir „Facebook“, kuris sukėlė tą didžiulį ažiotažą. Yra skirtingi būdai pasiekti tuos vartotojus.

Kalbant apie poveikį rinkimams, tai, žinoma, skaitmeniniai kanalai yra patys pranašiausi, nes jie leidžia paveikti vartotojus asmeniškai. Tai turbūt yra didžiausias privalumas.

– Kaip buvo gaunami duomenys apie elektoratą? Norint jį suskirstyti ir profiliuoti iš pradžių reikia gauti kažkokius duomenis.

– Taip, JAV visi asmeniniai duomenys gali būti laisvai renkami, laisvai parduodami ir laisvai perkami. Europoje individui, žmogui reikia sutikti su tuo, kad jo asmeniniai duomenys būtų renkami ir perkami. [...] Tai turi didžiulės reikšmės, kai kalbame apie duomenų apsaugą.

Vien dėl to, kad JAV asmens duomenys taip lengvai prieinami, ten susikūrusi didžiulė industrija. Visos kreditinių kortelių kompanijos agreguoja tuos duomenis, juos tvarko, išvalo ir parduoda duomenų tarpininkams. Tai yra kompanijos, kurios superka visus duomenis iš šimtų kompanijų, paskui juos sujungia į didžiules duomenų bazes ir jas parduoda.

Tai reiškia, kad mūsų kompanija nusipirko duomenis iš penkių ar dešimties kompanijų ir tokiu būdu turėjome didžiulę duomenų bazę apie kiekvieną JAV balsuotoją. Turėjome labai daug esminių duomenų: vardą, pavardę, adresą, gaunamas pajamas, turimą turtą, rasę, išsilavinimą, šeiminę padėtį, vaikų skaičių, religiją ir pan. Rinkimuose su tokia informacija galima labai daug nuveikti. Žinodami šią informaciją, galėjome profiliuoti elektoratą į įvairias grupes.

– Kaip jūs reaguojate į tą informacijos bangą, susijusią su „Facebook“ ir duomenų iš ten paėmimu Europos kontekste?

– Turbūt nesu kvalifikuotas atsakyti į šį klausimą, bet galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę. Manau, kad tai buvo tiesiog „Facebook“, kaip kompanijos, neapsižiūrėjimas. Jie iki pat 2014 m. buvo atidarę savo prieigas. Kiekviena kompanija galėjo tuos duomenis „nusisiurbti“, nusikopijuoti. Kompanija tai suprato tik 2015 m. ir uždarė priėjimą prie vartotojų duomenų.

– Jūs kaip tik dirbote bendrovėje tuo metu, kai vyko kampanija iki „Brexit“ referendumo. Ar kažką žinote apie šį projektą ir „Cambridge Analytica“ veiklą?

– Dirbau. Nelabai daug žinau. „Brexit“ kampanija iš tiesų buvo susiskaldžiusi. Ten buvo dvi ar trys grupės. Pagrindinėje grupėje lyg ir buvo (nenoriu pereiti į gandų lygmenį, bet lyg ir buvo) padarytas vienas mažas pilotinis projektas vienai daliai, kuri agitavo už „Brexit“. Bet nepriimkite šių žodžių už tiesą.

– Ar žinote, koks yra „Cambridge Analytica“ pasisekimo procentas?

– (Juokiasi) Donaldas Trumpas buvo išrinktas prezidentu.

Labai daug įmonių, daug žmonių mėgsta pasigirti, kad būtent jų dėka buvo išrinktas D. Trumpas, bet pasižiūrėjus į faktus matyti, kad pergalė buvo nulemta trijų valstijų – Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – balsų.

Šiose valstijose D. Trumpo persvara buvo tik 80 tūkst. balsų. Tai galėjo nulemti bet kuris mažas faktorius. Kas yra 80 tūkst. balsų? Karoliniškių dydžio rajonas? „Cambridge Analytica“ galėjo sukurti tą 80 tūkst. balsų persvarą, bet tai padaryti galėjo ir bet kuris kitas faktorius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas apie kitų metų biudžetą: gyvenimas žmonėms gerėja ir be valstybės pagalbos (2)

Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos labiausiai turėtų didėti dėl mokestinių pajamų struktūros...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (59)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (72)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Zarasuose planuojamas viešbutis su SPA (7)

Lietuvos šiaurės rytuose esančiuose Zarasuose planuojama statyti poilsio kompleksą su...

Prancūzijos finansų ministras: „geltonųjų liemenių“ protestai – katastrofa ekonomikai (12)

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį...

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (466)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (72)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (21)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (23)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (62)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (60)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (6)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (59)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (29)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (9)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...