Sukrėtimų epicentre atsidūrė Pasaulio prekybos organizacija (PPO). D. Trumpas grasina ir iš jos išstoti ir netrukus gali ją paralyžiuoti, nes blokuoja naujų teisėjų skyrimą į svarbiausią prekybos ginčų teismą. Iš tiesų, tai, kuo skundžiasi D. Trumpas, nepatinka ir daugeliui Europos šalių – visų pirma tai, kad bendras taisykles nebaudžiama apeina Kinija.
Interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ organizacijos vadovas pabrėžė, kad nekritikuoja kurios nors vienos šalies, bet priminė, kad ir prekybos sistema, ir ginčų sprendimo mechanizmas naudingi pačiai Amerikai. Roberto Azevedo įspėjo visus, kad užsidaryti ir prekybą nutraukti būtų žalingiausias problemų sprendimo būdas.
R. Azevedo: Manau, Įtampa, kurią matome dabar, labai rimta. Nieko panašaus seniai nematėme. Prekybos apimtys, kurioms taikomos prekybos ribojimo priemonės, labai sparčiai auga, ir esama eskalacijos pavojaus.
O dėl pačios sistemos — Pasaulio prekybos organizacijos sistemos — manau, čia gauname ir galimybę. Kai kyla didelė krizė, tokia kaip šiandien, kai metamas iššūkis pamatiniams globalios prekybos principams, visada tokią krizę galima išnaudoti geram. Dabar vyksta daug diskusijų apie tai, ar sistemą galima sustiprinti, atnaujinti, modernizuoti.
— Ar įmanoma sistema be Amerikos?
R. Azevedo: Sistema nukentėtų, bet Jungtinės Valstijos irgi nukentėtų, nes sistema labai naudinga Jungtinėms Valstijoms. Bet nemanau, kad dabar ties tuo apsistojame. Tikrasis klausimas — kaip sistemą patobulinti.
— Daug šalių sutinka, kad Amerikos priekaištai teisingi, D. Trumpo priekaištai teisingi, prašant reformuoti visą sistemą. Taigi — ar jo vaidmuo toks jau ardomasis?
R. Azevedo: Narės apie sistemos reformą kalba jau kurį laiką. JAV pastarojo meto priemonės, tarp jų prekybos ribojimo priemonės, primeta šią diskusiją, verčia šią diskusiją pagrindine. Nes didelė dalis Amerikos susirūpinimo susijusi su tuo, kad taisyklės dabar nereguliuoja šiuo metu rinkoje esamų prekybos apraiškų, o turėtų jas reguliuoti. Kitos narės sutinka su tokiu požiūriu, ir tai sako jau kurį laiką. Bet niekas iš tiesų nesiėmė veiksmų.
— Kai sakote „apraiškų“ — ar tai švelniau pasakyta apie Kiniją, kuri taisykles laužo jau kurį laiką?
R. Azevedo: Kinija, aišku, yra viso paveikslo dalis. Bet tai ne visas paveikslas. Kai sakau „apraiškos“, ir turiu galvoje praktiką, taikomą visur.
— Prekyba ilgai buvo techninis dalykas, kuriuo rūpinosi diplomatai ir pareigūnai. Staiga, su „Bexitu“ ir D. Trampu, ji pavirto labai politiniu dalyku, labai populistiniu dalyku. Ir kai prezidentas D. Trumpas sako, kad prekybos karus lengva laimėti — ar turite tokio pat paveikumo populistinį atsaką, kurį suprastų publika?
R. Azevedo: Visa ši diskusija negali aplenkti svarbiausio dalyko. O svarbiausias dalykas — kad diskusijos dėl prekybos turi suktis apie labai rimtus struktūrinius pokyčius XXI amžiaus ekonomikoje. Vadinkime tai ketvirtąja pramonės revoliucija ar kaip tik norite, bet žmonės netenka darbo, rinkos jėgos juos nustumia. Ir jie kaltina prekybą, kaltina importą. Kaltina užsienio imigrantus, atimančius darbo vietas.
Bet tikrovė ta, kad 80 procentų darbo vietų dabar prarandama dėl naujų technologijų, dėl inovacijų, dėl naujų veiksmingesnių metodų, dėl naujų vadybos metodikų. Negalima nuo to atsiriboti, nes visa tai ekonomiką daro produktyvesnę, be to kuria ir naujų darbo vietų. Ir kuriama darbo vietų daugiau, negu jų naikinama.
Bet problema, kad tie, kas netenka darbo mažiau dinamiškose ekonomikos srityse, neužims darbo vietų, sukuriamų labiau dinamiškose ekonomikos srityse. Tad visas šis pokalbis apie nacionalizmą — apginsiu savo ekonomiką, apginsiu savo darbo vietas,— išleidžia iš akių svarbiausią dalyką, kad tai — ne apie prekybą. Tai apie struktūrinius, pamatinius ekonomikos pokyčius.
Ir sprendimai yra vidiniai — švietimas, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas, parama netenkantiems darbo. Bet šie sprendimai neįvykdomi per naktį. Jiems reikia laiko — švietimui, perkvalifikavimui, paramai reikia laiko. Tai netinka politiniam ciklui, netinka ateinantiems rinkimams. Tad lengviau pasirinkti lengvą taikinį — o lengvas taikinys yra importas, lengvas taikinys yra migrantai.
— Ar turite pergalingą argumentą?
R. Azevedo: Pergalingas argumentas yra tai, kad jei visiškai liautumėtės prekiavę, jei toks būtų jūsų atsakas — jei sakysite, blokuojame prekybą, kad savo ekonomikai skatinti naudotume savo pačių rinką,— toks siūlymas neša pralaimėjimą. Niekas nelaimi iš tokio sprendimo.
Pavyzdžiui, tyrėme globalaus prekybos karo scenarijų. Ir tokiame pasauliniame prekybos kare, kur būtų gerokai padidinti muitai ir visi užsisklęstų savyje, dingtų 17 proc. prekybos. Tai — milžiniška! Tai paveiktų pasaulinės ekonomikos plėtrą, pasaulio augimą sumažintų perpus.
Tad jei jūsų tikslas — kurti darbo vietas, tai blogiausias įmanomas sprendimas. Nes vos tik nusigręšite nuo prekybos — iškart didinsite nedarbą, didinsite neefektyvumą, kelsite savo žmonių gyvenimo išlaidas. Ir labiausiai nukentės kaip tik skardžiausieji. Tad akivaizdu, kad tai — joks sprendimas.
– Pavyzdžiui, skaitmeniniame pasaulyje tiek daug visko visur vyksta, kad Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės visko neapima.
R. Azevedo: Bet kai kovoja drambliai, kai kovoja Amerika ir Kinija, dvi didžiausios ekonomikos — koks to poveikis, ypač mažoms šalims, tokioms kaip mūsiškė? Manau, visi pralaimi, kai didieji žaidėjai kovoja vieni su kitais.
– Ar galite pamatuoti?
R. Azevedo: Du trečdaliai produktų, dabar gaminamų pasaulyje, kyla iš mažiausiai dviejų šalių. Tad kai taikote priemonę, nukreiptą prieš kitą šalį, paveikiate ne tik tą šalį, nes produkto sudedamosios dalys kyla iš tiekėjų visame pasaulyje. Tad kaip galima tikėtis, kad dvišalis reikalas apsiribos tomis dviem šalimis? Taip nebus.
– Europa ir Amerika. Prieš penkerius metus atrodė, kad jos artėja prie naujos, didelės prekybos partnerystės. O dabar — kokia jūsų prognozė?
R. Azevedo: Jungtinės Valstijos dažnai primena faktą, kad esama didelio prekybos disbalanso: vienoje pusėje — didžiulis prekybos deficitas, kitoje — perviršis. Nebūčiau visiškai tikras, kad importas — tai blogai, o eksportas — gerai. Manau, abu vienas kitą papildo, abu skatina ekonomiką augti ir plėtotis. Bet požiūris — irgi svarbu. Jei viena pusė įsitikinusi, kad žaidimo aikštė pasvirusi jos nenaudai, reikia kalbėtis, kad geriau suvoktum, kaip rasti išeitį.
