„Dar birželio viduryje finansų rinkos indikavo lūkesčius dėl didesnės negu 2,6 proc. 3 mėn. Euribor palūkanų normos 2023 m. gruodį, tačiau šiandien lūkesčiai kuklesni ir nusileido iki 1,8 proc.“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė T. Povilauskas.
Visgi ekonomistas pripažįsta, kad šie lūkesčiai dar gali pasikeisti. Tačiau, vertinant dabartines rinkos dalyvių prognozes, tai siunčia žinią, kad į Euribor lūkesčius įskaičiuojama ir galima recesijos rizika.
„FED šių metų antrą pusmetį agresyviai didins palūkanas, tačiau lūkesčių, kad kitąmet bazinės palūkanos JAV didės, rinkoje nebeliko. Euro zonoje ECB palūkanų normų dar net nepradėjo didinti, tačiau atsargesnės nuotaikos dėl kitų metų iš JAV persimeta ir į euro zoną“, – aiškino jis.
Taip pat prislopę lūkesčiai dėl Euribor didėjimo galimybių, pasak SEB ekonomisto, rodo, kad finansų rinkos dalyvių prognozės dėl infliacijos rodiklių taip pat ima keistis.
„Tai vėlgi atsiremia į recesinius lūkesčius – dabartinė aukšta infliacija bei šių metų antrą pusmetį didinamos palūkanos mažins ekonomikos aktyvumą ir ims mažinti infliaciją“, – pridūrė T. Povilauskas.
Euribor yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.
