SEB banko konferencijoje ekonomistas Tadas Povilauskas pristatė svarbiausias Lietuvos ir pasaulio ekonomikos aktualijas.

Didžiausi pavojai, kurie palies ir Lietuvą

T. Povilauskas juokiasi, kad klausimai, ar bus krizė, jau gerokai pabodo.

„Prisiminiau vieną eilėraštį – Kavafio „Barbarų belaukiant“. Tai jei tauta laukė barbarų, bet belaukdama nieko nedarė, valdžia sprendimų nepriiminėjo ir nieko konstruktyvaus nebuvo vykdyta, ji tų barbarų ir sulaukė. Tai panašu ir Lietuvoje. Nelaukim tos krizės, nes jis gali ir neateiti.

Krizė gali būti, gali nebūti, tačiau jai visa laiką reikia būti pasiruošusiai“, - sakė jis.

Vis dėlto nerimo ženklų yra - lėčiau šiemet turėtų augti tokios Baltijos šalims svarbios rinkos kaip euro zona, JAV, Švedija, Lenkija ar Kinija. Lėtesnė didžiausių šalių ekonomikos plėtra lėmė ir truputį apkarpytas Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes.

Tadas Povilauskas
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas 2019 metais sieks 2,9 procento.

„Turbūt esame optimistiškiausi rinkoje su šių metų prognoze. Mes, kurie esame Lietuvoje, kaip ir jaučiame, kad viskas gerai yra, perkaitimo ženklų nėra, taigi kaip ir vidaus veiksniai rodo, kad turėtume augti pakankamai stipriai, bet turime vertinti, kas vyksta išorėje, todėl manome, kad Lietuva nėra saugus uostas Europoje“, - sakė jis.

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šių metų Lietuvos ekonomikos plėtros tempą sudėtinga prognozuoti dėl to, kad šiuo metu yra didelė stiprios Lietuvos vidaus rinkos ir trapaus ekonomikos augimo Europoje priešprieša. Sausio mėnesio pasitikėjimo rodikliai rodo, kad Lietuvoje ir verslo, ir gyventojų lūkesčiai neprastėja ir yra net šiek tiek geresni negu prieš metus.

„Kol kas pasaulyje labiausia nerimą kelia nežinomybė. Nežinomybė pradeda lėtinti paklausos augimą, investicijas. Kai prastesnės nuotaikos – mažesnė paklausa, vartojimas, o jei eurozonoje tai mažėja, tikėtina, kad mažės ir lietuviškų prekių paklausa.

Ką reikia labai stebėti – kaip sekasi Vokietijai. Augimo tempas ten labai sulėtėjęs. Šiais metais tikimasi tik 1 proc. ekonomikos augimo“, - sakė jis.

Taip pat paveikti mūsų ekonomikos augimo prognozę gali ir „Brexit“, kadangi vis labiau auga kietojo „Brexit“ tikimybė.

Tačiau yra ir gerų žinių - manoma, kad bazinė palūkanų norma šiemet nebus keičiama.

Algos kils, bet ne taip sparčiai

T. Povilauskas teigė, kad atlyginimai šiais metais toliau augs.

„Tikimės, kad darbo užmokestis toliau augs, tik gal lėčiau nei pernai. Mūsų prognozė gal gana konservatyvi, prognozuojame, kad augs atlyginimas 7 proc.“, - sako T. Povilauskas.

Tačiau žmonių atlyginimus augins ir mokesčių pokyčiai, o tai pajaus dauguma dirbančiųjų.

„Didžiausią naudą pajus žmonės, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didės 3-4 proc. Taigi iš viso tikėtinas darbo užmokesčio į rankas pokytis netgi iki 10 proc.

Kainų augimo tikimasi panašaus kaip praėjusiais metais – infliacija neturėtų kelti streso ir turėtų siekti apie 2,5 proc.

Taip pat jis sako, kad galimybių didinti darbo užmokestį yra daug daugiau: „Gali būti, kad Lietuvoje darbo užmokesčio augimas išliks spartus, nors tai konkurencingumo Lietuvos mūsų regione labai nesumažins. Estai jau skundžiasi, kad pas juos darbo užmokestis akivaizdžiai pelningumą įmonių mažina, tačiau pas mus dar to nesimato.“

Tuo metu kainų augimo tikimasi panašaus kaip praėjusiais metais – infliacija neturėtų kelti streso ir turėtų siekti apie 2,5 proc.

Ar turėtume sekti latvių pavyzdžiu?

Nuo 2018 m. Latvijoje iki 5 proc. buvo sumažintas PVM Latvijoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Apie tai, kad Lietuva turėtų pasekti kaimyninės šalies pavyzdžiu, ne kartą buvo kalbėta ir Lietuvoje, tačiau buvo baiminasi, kad kainos vartotojams nesumažės, o prekybininkai tik pasipelnys.

Tačiau T. Povilauskas sako, kad šį latvių sprendimą galima vertinti įvairiai.

„Kalbant apie daržovių, vaisių ir uogų augintojus, žinoma, jie visi yra patenkinti, nes pardavimai iš tiesų yra išaugę, skaičiuojama, kad šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjęs, bet ar tai pajuto vartotojas – miglotas atsakymas“, - pripažįsta jis.

2018 m. sausio mėnesį Latvijoje dėl PVM lengvatos teoriškai daržovės ir vaisiai turėjo atpigti apie 13 proc., bet šimtaprocentinio efekto nebuvo, pažymi ekonomistas, kainos sumažėjo nuo 5 iki 13 proc.

„Taigi jeigu PVM sumažinimas turi politinį tikslą – paskatinti ir paremti vietos gamintojus, tai tada ši priemonė pasiteisino latviams, tačiau vartotojui galutiniam – nelabai“, - sako jis, pažymėdamas, kad daržovių, vaisių ir uogų PVM lengvata ryškiai kainų nesumažino.

Be to, dėl PVM lengvatos, šalies biudžetas patyrė nuostolius.

„Kol kas latviai to neskelbia, tačiau biudžeto surinkime nuostoliai bus“, - sako jis.

2019 m. būsto kainos augs, bet lėčiau

„Ko laukiame šiemet iš būsto kainų, tai manome, kad bent Vilniuje kainų augimas išliks nedidelis, nes naujo būsto pasiūla dar labiau padidėjusi, o ar augs paklausa – greičiausiai ne. Tai lems, kad kainų augimas Vilniuje neturėtų būti didelis. Be to, įperkamumo rodiklis ir toliau yra didėjantis“, - sako T. Povilauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)