Sąstingis gresia valstybiniam sektoriui
Šią savaitę Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža pareiškė, jog Ukrainoje kilus politinei krizei kai kurie Lietuvos verslininkai susilaiko nuo investicijų šioje šalyje.
“Kas moka dirbti, tas dirba, tačiau ypatingo aktyvumo ir didelių Lietuvos verslo sėkmių aš nematau”, - Eltai sakė A.Kumža.
Ambasadoriaus teigimu, Ukrainos rinka yra labai sudėtinga, o joje norintys dirbti verslininkai susiduria su daug problemų. Tarptautinės reitingų agentūros pagal sąlygas verslui, Ukrainai skiria vietą tik antrajame šimtuke.
Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Kęstutis Masalskis pripažino, kad politinės situacijos neaiškumai įšaldė nemažai ūkinių bei ekonominių klausimų, tačiau permainingas valdžios nuotaikas jaučia ne visi verslininkai.
“Sąstingį gali pajusti tik verslas, susijęs su valstybės arba regionų finansuojamomis programomis. Neaišku, kokia kryptimi vyks privatizavimo procesas. Tie klausimai kuriam laikui atidėti”, - sakė K.Masalskis.
Jis teigė dar nematąs rimtos grėsmės lietuviškoms investicijoms ar prekybiniams santykiams.
“Šiuo metu Ukrainoje vykstanti politinė krizė neturi gilių ekonominių padarinių. Verslas didesnį smūgį pajustų tik tuo atveju, jeigu šis politinis konfliktas užsitęstų ir gilėtų. Kol kas tokių požymių nematau”, - įsitikinęs komercijos atašė.
Valgyti vis tiek reikia
Didžiausia Lietuvos žuvų produktų gamintoja “Vičiūnų” grupė jau dešimtmetį dirba Ukrainos rinkoje ir iš čia trauktis neketina. Į didžiuosius miestus toliau eksportuojama mūsų šalyje žinomų “Viči”, “Esva” prekių ženklų produkcija, taip pat parduodami ir vietos rinkai gerai pažįstami prekių ženklai.
“Ypatingų problemų dėl politinės krizės nepatyrėme. Jokių sutrikimų nei logistikos, nei pardavimų srityje nėra. Žodžiu, gyvenimas tęsiasi, o žmonės, kaip valgė mūsų produkciją, taip ir tebevalgo. Mums svarbu, kad nepasikeistų teisinė bazė, kuri galėtų komplikuoti prekybinius ryšius”, - aiškino koncerno Rinkodaros padalinio vadovas Renatas Šapoka.
Lietuvos kompanijos atstovai viliasi, kad Ukrainoje vykstantys procesai bus trumpalaikiai, todėl investicinių planų neperžiūrėjo ir nekoregavo.
Bendrovės “Čilija”, Kijeve valdančios dvi picerijas, atstovai taip pat gana ramiai stebi Ukrainoje vykstančias politines kovas.
“Tęsiame savo veiklą Ukrainoje ir jokių neigiamų politinės aplinkos veiksnių nepajutome. Mūsų verslo specifika yra susijusi su vartojimo įpročiais. Iki šiol kijeviečiai labai noriai valgė mūsų picas. Tikimės, kad jie valgys ir toliau, nepaisant to, kokia bus politinė situacija”, - kalbėjo “Čilijos” Rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Gumauskas.
Jis pripažino, kad į politinę areną ateisiantys asmenys gali priimti ir verslui nepalankių sprendimų, tačiau kol kas tokių grėsmių neįžvelgiama. Tolesnių plėtros planų “Čilija” peržiūrėti neplanuoja.
“Į šią rinką mes atėjome jau turėdami minčių apie tolesnę plėtrą. Per pusantrų metų, kiek dirbame Ukrainoje, politinė situacija buvo gana permaininga, bet mums tai netrukdė dirbti. Valgyti nori visi, nepaisant, kokios spalvos vėliavos gatvėse: oranžinės ar mėlynos”, - šyptelėjo M.Gumauskas.
Ankstesnes krizes jautė
Nebe pirmus metus Ukrainoje dirbanti baldų gamybos kompanija “Narbutas ir Ko” taip pat sukrėtimų nepatyrė. Įmonės pardavimų direktorius Pavelas Vujčikas teigė, kad ankstesnes politines krizes įmonė iš karto pajusdavo, nes sulaukdavo mažiau užsakymų iš valstybinių institucijų bei organizacijų.
“Baiminomės, kad ir šiemet užsakymai sustos, tačiau kol kas apyvarta nekrenta. Gal pasekmes pajusime po keleto mėnesių?” - neatmetė tokios galimybės P.Vujčikas.
“Narbutas ir Ko” į Ukrainos rinką pradėjo žvalgytis dar 1993-1994 metais, tačiau rimtesnis bendradarbiavimas prasidėjo 2000-aisiais. Įmonei kasmet pavyksta didinti savo pardavimus, o jokie politiniai neramumai verslo nepristabdė.
“Dar 2005 metų pabaigoje nutarėme plėsti verslą į Ukrainos regionus, kur jau esame atidarę 6 pardavimų salonus. Dėl politinių procesų tolesnių plėtros planų neketiname stabdyti”, - tvirtino “Narbutas ir Ko” pardavimų direktorius.
Ukrainoje savo antrinę įmonę “Mrija” valdo ir AB “Utenos trikotažas”.
“Kol kas nematome grėsmės mūsų verslui ir nejaučiame jokių ekonominių suvaržymų. Vienintelis realus nesklandumas galimas tuo atveju, jeigu, kilus pilietiniam karui, sutriktų muitinių veikla. Tačiau kitų pavojų neįžvelgiame ir savo veiklą tęsiame”, - “Kauno dienai” esamą verslo aplinką komentavo “Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė.
Prognozės pasitvirtino
Tačiau verslo ateitimi Ukrainoje tiki ne visi Lietuvos investuotojai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė “Hanner” po trejų metų darbo šioje valstybėje galutinai apsisprendė mažinti investicijų apimtis ir dar iki metų pabaigos planuoja parduoti bent trečdalį iš dvylikos vystomų projektų.
“Mes jau buvome seniai apsisprendę mažinti investicijų apimtis Ukrainoje. Pastaroji krizė tik dar kartą patvirtino, kad mūsų prognozės ir nuogąstavimai buvo teisingi”, - sakė “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Anot jo, Ukrainoje tiek politinė, tiek verslo situacija yra labai nestabili ir rizika investuoti šioje šalyje išlieka ypač didelė. O ateityje “Hanner” gali apskritai pasitraukti iš Ukrainos.
“Nematau prasmės dirbti tokiomis sąlygomis kaip dabar. Jeigu toks chaosas vyraus ir toliau, mes pasitrauksim. Palaukime dar kelerius metus, nes dar viliamės, kad padėtis pasitaisys. Pasaulyje yra labai mažai šalių, kur politinė suirutė tęstųsi ilgiau kaip penkerius metus. Tikimės, kad politinės aistros nuslūgs ir Ukrainoje, tik sunku prognozuoti, kada tai įvyks”, - kalbėjo pašnekovas.
“Hanner” valdybos pirmininkas tikino per trejus metus jokių pokyčių į gerą nepastebėjęs. Jeigu aukščiausiuose valdžios sluoksniuose karas dėl valdžios pasibaigtų, tai būtų įvesta tvarka ir žemesnėje biurokratų grandyje, iš kur dažniausiai kaišiojami pagaliai verslui į ratus.
A.Avulis taip pat pripažino, kad verslo Ukrainoje galėjo nelydėti sėkmė dar ir dėl to, kad kai kurie suplanuoti projektai buvo ypač ambicingi, o tai nepatiko vietos oligarchams: “Mūsų projektai Kijeve buvo labai dideli ir jais mes galėjome šiek tiek pastumti vietinius verslininkus į šoną. Tokia dominuojanti padėtis akivaizdžiai nepatiko kai kuriems asmenims ir tai sukėlė neigiamą reakciją.”
Būtini partneriai
Pulti stačia galva į Ukrainą nei dideliems, nei mažiems investuotojams nepataria ir Lietuvos ambasados komercijos atašė Kęstutis Masalskis: “Planuojant verslą Ukrainoje, reikia labai nuodugniai ištirti rinką, susirasti patikimų partnerių, antraip gali kilti nemažai problemų. Atvažiuoti ir įkurti įmonę nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.”
Ypač nemažai rūpesčių lietuviai turi ieškodami patikimų partnerių, be kurių įsukti verslą ir perprasti vietos specifiką nėra lengva.
“Ukrainos verslas dar tik auga, kasdien atsiranda vis naujų verslininkų ir atrinkti, kurie iš jų patikimi, išties sudėtinga”, - sakė atašė, pabrėždamas, kad Ukrainos rinka neturi šimtamečių tradicijų ir susiformavusių verslo santykių, kur būtų galima rasti daug seniai dirbančių įmonių.
Norinčiuosius dirbti Ukrainoje ir bendradarbiauti su verslo subjektais neturėtų stabdyti esama politinė situacija.
“Šiuo metu tikrai nėra pats palankiausias metas tikėtis dalyvauti privatizavime ar užsitikrinti finansavimą iš valstybinių programų, sakykim, šildymo ar energijos taupymo, kurioms valstybė yra numačiusi skirti subsidijas”, - užsiminė K.Masalskis. - Nuo 2004-ųjų metų Ukraina, regis, priprato prie politinių stresų, o vietos gyventojai ir verslininkai adaptavosi prie politikų rietenų. Nemanau, kad ekonomika stipriai reaguotų į politinius pokyčius. Pernai parlamentas net nebuvo išrinktas, o ekonomika vis tiek įspūdingai augo.”
