aA
Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius. Prekybininkai sako, kad toks mokestis labai panašus į PVM ir iš esmės yra pasmerktas žlugti, ką rodo ir kitų šalių patirtis. Bankininkai taip pat jaučiasi pakankamai mokesčių sumokantys valstybei ir nemato jokios logikos mokėti dar vieną. Tuo tarpu siūlymų iniciatoriai savo idėjas aršiai gina ir sako pasigendantys pelningų sektorių solidarizavimosi su visuomene.

Apie visa tai laidoje DELFI Dėmesio centre pokalbis su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomąja direktore Rūta Vainiene, Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Mantu Zalatoriumi, ir pataisų iniciatoriais – LVŽS frakcijos nariu Tomu Tomilinu ir LLRA-KŠS frakcijos nariu Zbigniev Jedinskij.

Pone Jedinskij, kas jūs paskatino inicijuoti bankų turto apmokestinimą?

Z. Jedinskij: Mūsų rinkiminėje programoje įrašyti tokie punktai – šeimos kortelės finansavimas, nemokami vaistai senjorams, vaiko pinigai. Natūralu, kad kildavo klausimų, iš ko tai bus finansuojama. Tai dar 2016 m. savo programoje įrašėme finansinių įstaigų finansavimo įstatymo projektą.

Lenkija tapo jūsų įkvėpimo šaltiniu?

– Z. Jedinskij: Tokie pavyzdžiai Europoje žinomi, taip pat ir Lenkijoje. Tas projektas yra panašus į tą įstatymą, kuris dabar yra Lenkijoje.

Ar jūs analizavote, kokias pasekmes tai galėtų sukelti finansų rinkai, kreditavimui, finansinių institucijų paslaugų kainai, vartotojams?

– Z. Jedinskij: Jau ne kartą diskutavome su bankų asociacijos prezidentu ponu Zalatoriumi. Jis yra išsakęs tokias pastabas. Reaguodami į jas, mes praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komitete surengėme diskusiją, kurioje dalyvavo Lietuvos banko, VMI, finansų ministerijos atstovai.

Ką jūs išgirdote? Kad viskas gerai?

– Z. Jedinskij: Šiek tiek pakoregavome. Pirminiame projekte buvo apmokestinimo kartelė 100 mln. eurų , dabar ją pakėlėme iki 300 mln. eurų. Taip atveriame lauką mažesnėms finansų įstaigoms ateiti į rinką.

Kitaip tariant, mokėtų vien bankai, nes tik jie turi tiek turto.

– Z. Jedinskij: pagal dabartinį projektą taip, tik didesni bankai.

Mokesčio bazei būtų taikomas 0,03 procento tarifas. Kodėl būtent toks?

– Z. Jedinskij: Tai yra nukopijuota nuo kitų valstybių, nuo Lenkijos. Tas koeficientas, mūsų skaičiavimais, į biudžetą atneš apie 60 mln. eurų.

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu
© DELFI / Josvydas Elinskas


Pone Zalatoriau, kokie yra precedentai ir kokias pasekmes jūs matote?

M. Zalatorius: Pirmiausia, tai kyla klausimų dėl tokio mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo. Mes nematome logikos, kodėl toks mokestis yra įvedamas.

Reikia papildomų pinigų, sako ponas Jedinskij.

– M. Zalatorius: Tokiu atveju, toks mokestis turėtų būti ne selektyviai dviem sektoriams, bet žymiai platesnei visuomenės daliai. Mes netikime, kad selektyvumas kažkokiu būdu veda prie gerovės valstybės. Eurozonoje tokių mokesčių, kuris yra toks beveik google translate iš lenkiško varianto, nėra.

Nei viena valstybė kuri turi eurą, kaip valiutą, tokio mokesčio neturi?

T. Tomilinas: Tai yra klaidinimas. Aš noriu, kad ponas Zalatorius pasakytų kiek šalių, toks mokestis yra. Bijau suklysti, bet arti dvidešimties. Todėl kalbėti apie tai, kad tokio mokesčio nėra. Paskutiniu metu tokius mokesčius įvedinėja Rytų Europa. Vakarų Europoje yra labai panašūs bankų mokesčiai. Mačiau žemėlapį, kai vyko diskusija apie Lenkijos atvejį. Tai ten visas žemėlapis užpildytas mokesčiais. Kalbėti, kad jų nėra, tai čia visiškas klaidinimas.

– M. Zalatorius: Pone Tomilinai, nustokite klaidinti ir kvailinti visuomenę. Tokio dizaino mokestis, koks yra pateiktas yra trijose valstybėse – Vengrijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. O mokestis apie kurį jūs kalbate, yra visiškai kitokio dizaino. Tuo mokesčiu tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje yra apmokestinami įsipareigojimai atėmus tam tikrus dalykus.

Mes dabar kalbame apie labai konkretų dalyką – projekte parašyta „Finansų rinkos dalyvių mokesčio bazei taikomas 0,03 procento tarifas.".

– M. Zalatorius: Per metus tai yra 0,36 proc. nuo turto. Iš viso to susidaro nei daug, nei mažai 50-60 mln. eurų. Jei mes kalbame apie biudžetą, tai ši suma yra visiškos katino ašaros. Jei jūs bandote kaišioti savo skylėto biudžeto skyles naujais mokesčiais, tai turėtumėte pripažinti, kad jūsų politika tiesiog nebeveikia. Vien šešėlyje vien PVM guli daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

– T. Tomilinas: Pastaruosius 5-6 metus Europos Komisija kasmet rekomenduoja plėsti mokestinę bazę. Ir tai nėra savaime suprantama, kad tai turėtų būti automobiliai, ką jūs dabar greičiausiai paminėsite. Tiesiog apie mokestinę bazę, kuri Lietuvoje yra per maža. Tą kartoja ir vidaus ir išorės ekspertai. Tai yra valstybės demokratinio pasirinkimo klausimas, kurie sektoriai šiandien gali mokėti. Mes kalbėsime visame kontekste, kodėl yra stambios prekybos mokestis, kodėl bankai ir t.t. Tačiau principas išliks – mokestinė bazė plėsis tam, kas gali mokėti.

Kitas dalykas – dėl prekybos tinklų mokesčio. Stambios prekybos mokesčio bazei, viršijančiai 2 mln. eurų per mokestinį laikotarpį, taikomas 1 procento prekybos mokesčio tarifas. Iš esmės tai yra PVM?

R. Vainienė: Tai yra labai panašu į PVM. Europos sąjungos PVMS direktyva draudžia taikyti bet kokį kitą mokestį, kuris dubliuoja PVM, nes nuo to yra skaičiuojamos įmokos į ES biudžetą. Tai Lenkija, kuri turi lengvatinius PVM tarifus, kas yra legalu ir santykinai sumažina mokestinę naštą gyventojams ir įmokas į ES biudžetą. Europos Komisija tikrai blokuoja bet kokius mėginimus pažeisti vidaus rinkos integralumą ir taikyti diskriminacinius mokesčius arba tokius mokesčius, kurie atsiduoda valstybės pagalba, kai kuriems neapmokestintiems sektoriams. Mes turime tris atvejus. Vengrija mokestį įsivedė 2010 m., 2012 m. taikė, ir EK pripažino, kad tas mokestis yra neteisėtas. Mokestis labai panašus į siūlomą. Tai Vengrija jį panaikino ir dabar turi grąžinti tas lėšas ir kompensuoti žalą tą mokestį sumokėjusioms įmonėms. Tai yra tiesiog faktinė kitų šalių patirtis. Slovakija įsivedė tokį mokestį. EK iškart pradėjo tyrimą ir žinodama kokios pasekmės gresia, tą mokestį panaikino. Na ir Lenkija, kuri 2016 m. tą mokestį priėmė. Tačiau nei Lenkijoje, nei Slovakijoje tas mokestis nebuvo mokėtas. Lenkija taip pat jį suspendavo ir matyt tas suspendavimas bus pratęstas, kol vyks teisminis procesas.

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu
© DELFI / Josvydas Elinskas


Pone Tomilinai, jūs kartu V. Poderiu ir J. Jaručiu teikiate šį projektą. Turbūt žinote apie tuos precedentus. Kodėl negalvojote kažkokio kito modelio?

– T. Tomilinas: Leiskite pristatyti kitą nuomonę. Teikėjai remiasi būtent Lenkijos patirtimi ir byla, kurią mes puikiai išstudijavome. Toje byloje yra mūsų naudai priimtas Europos teisingumo teismo sprendimas. Lenkijoje nuo sausio 1 d. galios toks pat mokestis. Mes ko gero startuosime kartu, nors diskusijos Lietuvoje gali ir užsitęsti. Tas teismo sprendimas yra apskųstas, bet pagrindinis teismas yra pasisakęs. Teisingumo teismas pasakė, kad Lenkija, kaip suvereni valstybė, turi teisę savo teritorijoje keisti mokestinę sistemą ir įvedinėti tokį mokestį. Toks mokestis neprieštarauja ES teisei, nes ji gina kitų šalių subjektus ir jų galimybes veikti rinkoje. Šitas mokestis niekaip tų subjektų nediskriminuoja, nes yra mokamas nuo neutralaus dydžio, nuo labai stambios apyvartos. Mes turime puikią patirtį užsienio bendrovių, kurios atėjusios į Lietuvą pakėlė darbuotojų atlyginimus, stabilizavo kainų augimą, todėl šitas mokestis niekaip nekenks ES subjektams. Gal net padės.

Gal galite paaiškinti, kodėl jūs tiesiog nedidinate PVM?

– T. Tomilinas: PVM yra visai kitas mokestis ir pas mus yra pakankamai didelis. Tačiau mes kalbame apie tai, kad yra tam tikras sektorius, kuris turi tam tikrą dominaciją labai pelningų subjektų, kurie šiandien jau galėtų rodyti solidarumą su visuomene. Aš norėčiau pristatyti, kaip apskritai kuriamos mokestinės sistemos.

Ar jie nemoka pelno mokesčio?

– R. Vainienė: Jie yra didžiausi PVM mokėtojai Lietuvoje.

– T. Tomilinas: Jų galia rinkoje yra labai didelė ir jų solidarumas su visuomene gali būti šiek tiek didesnis. Papasakosiu, kaip atsirasdavo mokesčiai XX a. Buvo didelė skurdo problema XX a. viduryje, tai kaip principas atsirado progresiniai mokesčiai, kai turtingesni moka daugiau.

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu
© DELFI / Josvydas Elinskas


Ačiū už ekonomikos įvadą, tačiau grįžkime prie temos. Dėl prekybos tinklų apmokestinimo argumentai daugmaž aiškūs, bet kodėl pasirinkti bankai?

– Z. Jedinskij: Nes bankai yra ekonomikos sektorius, kuris mažiausiai prisideda prie valstybės gerovės kūrimo. Ne paslaptis, kad bankų biznis yra labai pelningas. 2018 m. bankai gavo 358 mln. eurų grynojo pelno. Trečdalis jų buvo išmokėti dividendai. Tai pasekmes, kažkodėl bankai nori permesti ant klientų pečių. O kodėl negalima pasidalinti ta maža pelno dalimi? Trūksta pinigų ne tik vaiko pinigams ir kitiems socialiniams poreikiams, bet ir gynybai. Kodėl bankai nori viską suversti ant klientų pečių? Pasvarstykime, kas labiausiai nukentės. Logiška, kad tas, kuris turi daugiausiai pinigų banko sąskaitose. Yra tokių, kurie išvis jokių sąskaitų neturi. Yra išeitis, kad niekas nenukentėtų, reikia didinti konkurenciją. Apmokestindami didžiuosius bankus mes atidarome lauką ateiti mažesniems bankams.

Jūs galvojate, kad padidinę mokestinę naštą sulauksite daugiau investicijų?

– Z. Jedinskij: Jau dabar yra nemažai mažų bankų, kredito unijų, bet po šituo įstatymu papuola tik stambieji bankai.

350 mln. eurų banku pelno. Pone Jedinskij sako, kad apmokestinimui padidėjus 60 mln., tai tarsi nieko baisaus nenutiktų.

– M. Zalatorius: Pone Jedinskij, yra šimtai straipsnių ir kiekvienas ekonomikos antrakursis žino, kad yra tokia ekonominė logika, kuri sako, kad kiekvienas naujas mokestis per laiką nugula į kaštus, kiekvieni kaštai pasiekia vartotoją. Jūs tai puikiai žinote ir vis tiek siūlote tokį mokestį ir apsimetate, kad prekybininkai ar bankininkai tai perkelia ant vartotojų. Ne mes perkėlinėjame. Pernai visi finansų sektoriaus dalyviai sumokėjo 170 mln. eurų mokesčių. Ponas Jedinskij sako, kad tai labai maža mokesčių dalis.

Ką jūs turite omenyje sakydamas žodį „mokesčiai"?

– M. Zalatorius: Bankai sumoka pelno mokestį, PMV, žemės, nekilnojamo turto, aplinkos taršos, žyminius mokesčius ir t.t. Kitas dalykas, 173 mln. eurų, tai yra mažiau, nei sumokėta mokesčių, išmokėta dividendams, o 135 mln. eurų grįžo atgal į ekonomiką skolinimo pavidalu. Ponas Jedinskij sako, kad toks padalijimas nėra teisingas, kai valstybė pasiima liūto dalį. Nesuprantu.

– T. Tomilinas: Ponas Zalatorius taip nesipriešintų tam mokesčiui, jei tai būtų lengva perkelti ant vartotojų pečių. Tuo savo apsakymu jūs sakote, kad laisvos rinkos ten nėra ir mes esame laisvi ten kelti kainas.

– M. Zalatorius: Nustokite kalbėti nesąmones.

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu
© DELFI / Josvydas Elinskas


– T. Tomilinas: Lietuvoje veikia konkurencija, jos priežiūra ir jokio kainų derinimo jūs daryti negalite. Yra įstatymas, 10 proc. apyvartos yra kainų derinimo bauda. Todėl kalbėti apie kainų derinimą yra neatsakinga.

Tai, kad niekas nekalbėjo apie kainų derinimą.

– M. Zalatorius: Nustokite dezinformuoti.

– T. Tomilinas: Čia jūs dezinformuojate nuo pradžios iki galo, bet aš taip nekalbėsiu. Europos teisingumo teismas, kaip savo doktriną toje pačioje garsioje byloje, kur Lenkija laimėjo prieš EK pasisakė, kad stambieji prekybinininkai turi neproporcingai didesnę rinkos galią ir todėl gali sau susimažinti kaštus ir atitinkamai valstybė turi teisę taikyti tokią mokestinę sistemą, kokią nori. Tai yra Europos teisingumo teismo doktrina.

– R. Vainienė: Ne, nes teisingumo teismas dar tik priims sprendimą. EK apskundė tą sprendimą. EK neužsiiminėja niekais ir jei teismo argumentai būtų įtikinę, tai nebūtų skųsta. Tai, kad procesas tęsiasi ir baigsis galbūt kitąmet ar 2021 m. pradžioje tai taip pat iškalbingas faktas, kad tai nėra iki galo aiškus mokestis. Lietuva turi tris pavyzdžius. Žinodama, kad du jau pasibaigė negerai, o trečias yra teisme įvesti tokį mokestį, kad ir patiems kilniausiems tikslams ir būti rizikoje, kad reikės grąžinti ir kompensuoti žalą, tai neatsakinga prieš viešuosius finansus. Mes suprantame socialines reikmes, reikia biudžetą subalansuoti, visa tai suprantama, bet tai turi būti daroma legaliai.

– Z. Jedinskij: Noriu replikuoti ponui Zalatoriui, kad bankai sumokėjo daug mokesčių išskyrus PVM, kurio pagal įstatymus nemoka.

– M. Zalatorius: Už bankines paslaugas, o už ne bankines moka.

– Z. Jedinskij: Tačiau gamybininkai sukuria produktą, jie moka visus kitus mokesčius. O bankai nesukuria jokio produkto, išskyrus tai, kad naudojasi mūsų pinigais.

– M. Zalatorius: Ar jūs rimtai? Tada panašu, kad mes gyvename skirtingose planetose.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.2000
Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Verslo atstovai: Lietuva galėtų padėti kurti hipotekos sistemą Ukrainoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos...

„Luminor“ išplatino 500 milijonų eurų vertės padengtųjų obligacijų emisiją

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. eurų vertės, 5 metų termino padengtųjų obligacijų...

Armonaitė: Lietuva galėtų sukurti Ukrainos atstatymo fondą papildyta

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Pajūrio draustinyje prabangų namą pasistačiusiems verslininkams – teismo kirtis: viskas krypsta vilos griovimo link

Viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Vasaros atostogoms išleidžiame daugiau nei Kalėdoms: kaip susiplanuoti biudžetą jau dabar

Kada išleidžiame daugiau – vasarą ar prieš Kalėdas? Internete nuomonės išsiskiria – vieni...

Karas Ukrainoje. Donecko srityje rusai nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Eksperimentas nustebino: važiuojant lėčiau pavyko sutaupyti, tačiau tokia strategija suveiks ne su visais automobiliais

Prasidėjus degalų kainų raliui vairuotojai dažniau atkreipia dėmesį į patarimus, kaip važiuoti...

Tyliai tūnanti liga gali baigtis kepenų ciroze ar vėžiu: net nejausdami simptomų žmonės gali užkrėsti kitus

Hepatitas – virusinė užkrečiamoji (infekcinė) kepenų liga, galinti tyliai ir ramiai slėptis...

Ala Pugačiova atsakė, kada ketina sugrįžti į Rusiją: paaiškino, kodėl

Ala Pugačiova patikino, kad į Rusiją sugrįš, ir tai planuoja padaryti jau šį rudenį –...

Tujų genėjimas pagal taisykles: kaip nepadaryti septynių paplitusių klaidų

Kraštovaizdžio dizaineriai dažnai siūlo sodinti tujas, nes jos yra lengvai auginamos, be to, gana...

Ispanijoje gyvenanti Aušra Burnienė: rudenį šios šalies kurortuose nusipirkti būstą gali būti neįmanoma dėl vienos priežasties papasakojo apie kainas (2)

Pilni lėktuvai lietuvių į Ispaniją leidžiasi ne tik atostogų, apstu ir norinčių čia susirasti...