Tam tikruose sektoriuose – daugiau atleidimų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas visai neseniai savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vėl visoje Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas yra bloga žinia keliasdešimt tūkstančių darbuotojų.
Anot jo, to priežastis – labai paprasta, dalis sektorių negalės pilnai dirbti, todėl darbdaviai turės nuspręsti – darbuotojus išleisti į prastovas, ar su jais atsisveikinti.
Kaip įmonės elgsis, pasak ekonomisto, priklausys nuo to, kuriam sektoriui jos priklauso bei kokios yra jų finansinės galimybės išlaikyti darbuotoją.
„Pavasaris parodė, kad atleisti darbuotojus ir vėl greitai priimti, nėra taip paprasta ir kad juos reikia saugoti.
Dabar, žiūrint į ateitį, situacija kai kuriems sektoriams yra liūdnesnė, čia kalbama apie apgyvendinimą, maitinimą, kultūros paslaugas, kur, turbūt, mažai kas prieštaraus, kad epidemiologinė situacija pakankamai sudėtinga išliks ir artimiausiais mėnesiais, tad greičiausiai šiems sektoriams grįžti į normalią darbo aplinką, bus galima tik pavasarį.
Tada klausimas, ar kavinei ir restoranui, jeigu netieki maisto išsinešti, arba tai yra tik minimali dalis, verta keturis mėnesius laukti ir mokėti subsidijas, kad ir 10 proc., mokėti nuomą, jeigu ji nebus kompensuojama? Manau, kad dabar apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje galime pamatyti daugiau atleidimų, nei buvo pavasarį“, – aiškino T. Povilauskas ir sakė, bendrai šiuose sektoriuose dirba apie 70-80 tūkst. darbuotojų.
COVID-19 vadino mankšta, problema visai kitur
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, paklausus, ar darbdaviai artimiausiu metu bus labiau linkę darbuotojus išleisti į prastovas, ar juos atleisti, svarstė, kad situacijos čia gali būti labai skirtingos.
„Iš tikro, tai mes turime pakankamai skirtingą vaizdą ir apie tai byloja, tarkime, institucijų fiksavimas apie pažeidimus kai kuriose įmonėse.
Įmonės skirtingai reaguoja (į karantiną-red.), kiti siūlo eiti darbuotojams neapmokamų atostogų, kitos įmonės reikalauja, kad darbuotojas parašytų prašymus išeiti iš darbo. Čia įvairiai būna, priklauso nuo vadovų, kurie vadovauja šioms įmonėms.
Aš noriu akcentuoti paprastą dalyką. Tie vadovai, kurie elgiasi ne visiškai korektiškai darbuotojų atžvilgiu, labai abejoju jų verslo sėkme ateityje, net kai baigsis karantinas. Todėl, kad susirasti tinkamų darbuotojų, kuo toliau, tuo bus sunkiau, kadangi juos visus, turinčius kompetenciją, motyvaciją, išgraibys tie, kurie į darbuotoją žiūri kaip į lemiamą veiksnį savo ekonominei sėkmei“, – aiškino jis.
Anot D. Arlausko, prieš daugiau nei dešimtmetį vykusi ekonominė 2008-ųjų krizė jau tada išgrynino verslus ir verslininkus, kurie sugebėjo prisitaikyti prie situacijos ir suprasti žmogiškųjų išteklių svarbą, bei išskyrė tuos, kurie bandė bent laikinai turėti verslo sėkmę, tačiau ji nebuvo tvari.
Kaip teigė, visgi šiuo metu įmonėms taip pat bus svarbu prisitaikyti prie situacijos, reaguoti, o bijoti reikėtų ne verslų bankrotų, tačiau visai kitokių darbo rinkos iššūkių.
„Nereikia čia bijoti COVID-19, kad kažkas bankrutuos. Jie (verslai-red.) bankrutuos, nes nesugebėjo prisitaikyti, tarkime, kaip restoranai ar kavinės, kurie organizuoja pietus ar vakarienę išsinešimui. <..>
Pas mus kažkaip tie bankrotai skausmingi ir visuomenė žiūri neigiamai, bet normaliame pasaulyje tai įprastas reiškinys ir netgi technologiniai pokyčiai, jie bus dramatiškesni ir žymiai daugiau įmonių bankrutuos, kurios negeba prisitaikyti apie technologinių pokyčių, o COVID-19 atrodys kaip lengva pramankšta prieš žymiai rimtesnius pokyčius.
Čia jau turėtume kalbėti, kas mūsų laukia po 3 ar 5 metų, kai įmonės susidurs su rimtesniais pokyčiais. Tas rodiklis, kuris sako, kad Lietuvoje tik apie 10 proc. darbuotojų dirba moderniuose įmonėse, darbo vietose, tai pats prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Mes apie šiuos dalykus turėtume kalbėti“, – laidoje sakė D. Arlauskas.
„Verslas prisitaikys, o neprisitaikys tie, kurie užaugo ant lengvų ir greitų pinigų“, – pridūrė jis.
Nedarbas ir toliau didės
Kiek optimizmo ekonomistas T. Povilauskas laidoje kalbėdamas įnešė teigdamas, kad kol kas karantino sąlygos nėra tiek griežtos, kad jos prastovas priverstų skelbti ar atleidinėti darbuotojus ir iš tokių sektorių, kaip prekybos, gamybos ar pramonės.
„Dabar pagal darbuotojus prastovose pirmauja apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, kai balandį buvo apgyvendinimas, maitinimas ir pramonė“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie augantį nedarbą, o Užimtumo tarnybai (UT) prieš kurį laiką paskelbus, kad registruotas nedarbas lapkričio 1 d. duomenimis siekia 14,9 proc., T. Povilauskas sakė tokį augimą daugiau siejantis su darbo paieškos išmokų mokėjimu.
„Aš registruotą bedarbių skaičiaus augimą labiau siečiau su darbo paieškos išmokomis, su tuo, kad nuo metų pradžios studentai, kurie mokosi dieninėse studijose, jie gali būti registruotais bedarbiais.
Po šia registruoto nedarbo statistika yra pasislėpę labai daug dalykų, kurie blogina ir mūsų statistiką Europoje“, – sakė jis.
Tiesa, darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas taip pat pridūrė, kad iš tiesų situacijos dažnai yra tokios, kad darbuotojui šiandien dirbti paprasčiausiai neapsimoka.
„Čia yra akivaizdi tiesa, yra net tokia sąvoka – nedarbo spąstai. Tai vaiko pinigai, pašalpos, maitinimai, šildymai.. Tie žmonės, kurie gaudavo minimalų mėnesinį atlygį, jei skaičiuosime, kad yra du tėvai, du vaikai, o vienas netenka darbo, tai jis tik 7 Eur gali daugiau uždirbti, jei vėl eis dirbti. Visa ši sistema taip sukonstruota.
Tada klausimas, ar tikrai apsimoka dirbti? O per COVID-19 dar gauni ir 200 Eur darbo paieškos išmokas“, – kalbėjo D. Arlauskas.
T. Povilauskas prognozavo, kad tiek lapkritį, tiek gruodį nedarbas šalyje dar augs, o tam įtakos turės tiek sezoniškumas, tiek įvestas karantinas, tiek nebeišsilaikančios įmonės. Anot jo, registruotas nedarbas didės ir piką pasieks kitų metų I ketv.
„O situacija verslui artimiausius tris keturis mėnesius negerės, nes tie ribojimai, tikėtina, po trijų savaičių bus dar griežtesni.
Nedarbas pradės mažėti tik kitų metų II pusmetį. Labai didelių teigiamų pokyčių kitų metų pirmą pusmetį nesitikime“, – prognozavo ekonomistas.
Situacija darbo rinkoje lieka įtempta, reikės kitų kompetencijų
UT direktorė Inga Balnanosienė laidoje teigė, kad laisvų darbo vietų skaičius spalio mėnesį yra sumažėjęs palyginus su vasaros laikotarpiu, mat turime apie 30 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų, o nedarbas yra išaugęs iki 14,9 proc., lyginant su visais darbingo amžiaus gyventojais.
„Situacija yra rudeninė tendencija, kai tam tikruose sektoriuose sumažėja darbo pasiūlymų, baigiasi sezoniniai darbai.
Jeigu tai nebūtų tokia didelė apimtis, tai mes vertintumėme kaip įprastą rudens tendenciją ir situacijos labai neeskaluotume, bet šiuo metu, kadangi turime antrą karantino bangą, vėl ribojimus ekonomikoje, verslams, situacija vėl tampa ganėtinai įtempta.
Laukia verslo apimčių mažėjimas, laukia dalinės ar pilnos prastovos kai kuriose įmonėse ir sektoriuose. Ir tikrai situacija darbo rinkoje iki metų pabaigos liks tokia pati įtempta“, – komentavo ji.
Pasiteiravus, ar prasidėjus karantinui, į UT jau kreipėsi daug įmonių, kurios planuoja skelbti prastovas, institucijos vadovė sakė, kad kol kas UT labai didelio pakilimo nejaučiantys.
„Dar tik kelios dienos, kai gyvename visuotinio karantino režimu. Subsidijų skaičius, jeigu žiūrėtume per kelias šias dienas, tikrai nėra išaugęs, bet tikimės padidėjusio įmonių skaičiaus, kurios kreipsis išleidusios į prastovas savo darbuotojus. Šiuo metu administruojame apie 30 tūkst. įmonių ir daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų arba esančių prastovose, arba gaunančių subsidijas po prastovų“, – teigė ji.
I. Balnanosienė neslėpė, kad nedarbo augimui šalyje įtakos tikrai turi mokamos valstybės darbo paieškos išmokos. Ji skaičiavo, kad galimai tuo pasinaudojo apie 33 tūkst. gyventojų.
„Tikrai daro įtaką, tačiau ne tokią ženklią.
Per visą šį laikotarpį, neaktyvių žmonių, kurie iki kovo mėnesio nebuvo dirbę arba neturėjo sąlyčio su darbo rinką nei pagal įprastą darbo kontraktą, nei savarankiškai buvo dirbę, buvo 33 tūkst. ir šis skaičius lieka stabilus, o tai reiškia, kad šie 33 tūkst. galima sakyti, yra darbo paieškos mokėjimo pasekmė.
Visi kiti yra žmonės, kurie arba neteko darbo, arba šiuo metu baigėsi jų kontraktas ir jie negali greitai susirasti kito, arba tai yra absolventai, kurie dėl įtemptos situacijos taip greitai nesiintegruoja į darbo rinką“, – aiškino I. Balnanosienė.
Bendrai vadovė taip pat pabrėžė, kad šiandien išties daug gyventojų, kurie dėl pernelyg greitų pokyčių darbo rinkoje paprasčiausiai nebespėja prisitaikyti.
„Aš ne vieną kartą nesu sakiusi, kad po karantino, kai įveiksime pandemiją, turėsime būti visiškai kitokie, mums reikės visiškai kitų kompetencijų, visų pirma, bazinių kompetencijų.
Tikrai turėsime gebėti ir lengviau prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų ir patys turėsime ieškoti galimybių mokytis ugdyti bendrąsias kompetencijas: lankstumą, komandinį darbą, orientaciją į rezultatą, sprendimų priėmimą, greitą reagavimą, informacinių technologijų žinias, taip pat gebėti dirbti iš namų, dirbti kitomis sąlygomis, atviruose biuruose“, – sakė ji.
