aA
Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos verslininkų prasitaria svarstantys apie galimybes investuoti Afrikoje. Tačiau iš arti įvairiapusę šio žemyno realybę matęs ilgametis Prancūzijos svetimšalių legiono specialiųjų pajėgų karys Ramūnas Rauktys ragina gerai pagalvoti, ar tikrai esate tam pasiruošę. Apie besikeičiančius įtakos centrus kovojant dėl Afrikos išteklių jis pasakojo lyderių konferencijoje „Lūžio taškas“.
© Shutterstock

Ryto ritualas – išsipurtyti batus

R. Rauktys penkiolika metų praleido tarnaudamas Prancūzijos svetimšalių legione, kuris laikomas geriausiu pasaulyje lengvųjų pėstininkų kariniu daliniu. Per šį laiką jam teko kariauti specialiose operacijose, prisitaikyti prie laukinės Afrikos gamtos sąlygų, išmokti bendrauti su vietiniais ir savo akimis stebėti, kokią įtaką šiam žemynui daro vykstančios geopolitinės kovos.

„Ar atspėtumėte, kokią procedūrą sąžiningai atlieka kiekvienas karys, ryte atsibudęs Centrinės Afrikos laukinėje gamtoje?“, – savo pranešimą intriguojančiu klausimu pradeda R. Rauktys. Pasirodo, svarbiausia jų procedūra – gerai išpurtyti batus, kuriuose gali lindėti mažos gyvatės, skorpionai ar vorai.

Susidūrimų su tokiais gyviais Afrikoje apstu. Kartą didesnė nei dviejų metrų gyvatė atšliaužė į įrengtą stovyklavietę ir pastebėjusi ją pamačiusį sargybinį pasislėpė po automobilio kardanu, o ją iš ten iškrapštyti užtruko ilgiau nei valandą. „Turėjome ir kitą atvejį, kai maža gyvatė naktį įšliaužė pas kareivį į miegmaišį ir susirangė ant pilvo. Šiuo konkrečiu atveju reikėjo malūnsparnio evakuacijai, nes kareivis bandė gyvatę nustumti, o ji kirto jam į pirštą“, – pasakojo R. Rauktys.

Panašūs gyvūnai į stovyklavietes atkeliauja pasišildyti. „Centrinėje Afrikos dalyje naktį temperatūra nukrenta iki 9 laipsnių: juodaodžiai miega su kepurėmis, nes ten tai taip šalta, kaip pas mus žiemą. O dieną taip karšta, kad ant džipo kapoto negali padėti rankų, tad visokie gyviai ieško kur sušilti. Bet ne tai Afrikoje domina turtingus svetimšalius“, – teigė kariškis.

Saugo prancūzų investicijas

Norint suprasti, kas šiuo metu vyksta Afrikoje, reikia žinoti jos gilesnę istoriją. Svarbus jos etapas –1880-ieji metai, kai turtingiausios Europos šalys iš esmės pasidalino šį žemyną. „Turime pripažinti, kad Afrika buvo padalinta anglams ir prancūzams. Tai buvo viena iš Pirmojo Pasaulinio karo priežasčių, nes vokiečiai nesutiko su tokiu padalinimu“, – priminė R. Rauktys, pasakodamas, kad Afrikoje vis dar galima jausti šių įvykių pasekmes, o buvusiose Prancūzijos kolonijose vis dar galima nesunkiai susikalbėti prancūziškai.

Pokyčiai pasaulyje kario akimis: Lietuvos verslininkams yra apie ką pagalvoti
© DELFI / Domantas Pipas

„Buvusiose kolonijose gyvena labai daug Prancūzijos piliečių. Viešai skelbiamais duomenimis, po visą pasaulį yra išsibarstę 2,5 mln prancūzų, 5,5 mln anglų. Senegalo valstybėje skaičiuojama 20 tūkst. prancūzų, Dramblio Kaulo – 18 tūkst. Reikia pažymėti, kad Dramblio Kaulo Respublika šiais metais pateko į Afrikos patraukliausių šalių sąrašą investicijoms, o prancūzai irgi daug investuoja į šį kontinentą“, – sakė R. Rauktys.

Pasak jo, tai yra karinių bazių buvimo Afrikoje prasmė. „Prancūzų investicijų, jų verslo apsauga yra mūsų svarbiausias tikslas“, – neslėpė jis.

Nuo ko jie jį saugo? Pavojus šiam žemynui kelia skirtingos priežastys.

„Afrikoje dažni kariniai perversmai – vienas vyko visai neseniai. 2017 m. Dramblio Kaulo Respublikoje vietinė kariuomenė šaudėsi tarpusavyje, bet tai nebuvo labai pavojinga, nes kova nebuvo nukreipta prieš civilius gyventojus. Kitoks perversmas vyko 2013 m. – jis buvo labai žiaurus, buvo deginami nameliai, žudomi žmonės, o jo pasekmės neišspręstos iki šiol. Gydytojų be sienų duomenimis, Centrinės Afrikos Respublikoje nuo konflikto pradžios 2013 m. buvo nužudyti virš tūkstančio žmonių, 400 tūkst. buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas. Tai labai daug, turint omenyje, kad Centrinėje Afrikos Respublikoje gyvena apie 5 mln. gyventojų“, – pasakojo R. Rauktys.

Kita dažna konfliktų priežastis – religija. Ja paremti konfliktai labai žiaurūs: jie pasireiškia masinėmis žudynėmis, dažnai pereina į genocidus. „Čia ryškėja mūsų bazių buvimo Afrikoje antras tikslas – stabdyti Islamo judėjimą į krikščioniškas teritorijas. Tradiciškai taip jau susiklostė, kad šiaurinė Afrikos dalis – musulmoniška, o vakarinė ir pietinė – krikščioniška. Apytiksliai skaičiuojama, kad iš visų gyventojų 51 proc. yra krikščionys, o 43 proc. musulmonai. Štai ir 2015 m. lapkritį buvę popiežiaus vizitai pasirinkti neatsitiktinai: šventas tėvas lankė šalis, apimtas konfliktų, kurios yra ant musulmonų ir krikščionių pasaulio zonos“, – sakė R. Rauktys.

Prancūzijos svetimšalių legiono bazės Afrikoje išdėstytos taip, kad jie galėtų labai greitai sureaguoti į bet kokį konfliktą bet kurioje Afrikos šalyje. Vienus karius perkėlus į naują konflikto vietą, vietoj jų iš Prancūzijos atsiunčiami kiti.

Vištieną pabrangino 700 procentų

R. Rauktys prisiminė vieną iš savo pulko operacijų, kada jiems teko mėnesiui įsikurti Centrinės Afrikos Respublikos miestelyje Birao. Dešimt Prancūzijos svetimšalių legiono karių ir šimtas Centrinės Afrikos Respublikos karių, išvarę iš miestelio ginkluotus įsibrovėlius, liko jo saugoti užtikrinti saugumui.

„Afrikoje įprasta, kad kilus konfliktui gyventojai nuo priešų su visomis šeimomis, visu turtu slepiasi miškuose. Teko stebėti ypatingai malonų reginį – jų sugrįžimą. Iš pradžių pareina vyrai aukštai iškeltomis rankomis, pasikalba su mumis, išsiaiškina, kas mes tokie, o tada paskui juos pareina moterys, vaikai, gyvūnai. Po savaitės pradeda veikti turgelis. Mums tai labai gerai: atsiranda šviežia duona, kepta višta. Beje, per mūsų buvimo mėnesį, vištos kaina pakilo 700 procentų“, – juokėsi jis.

„Nereikia kaltinti kaimelio gyventojų, kad sukėlė kainas: paprasčiausiai mes suvalgėme visas vištas, o vietinė logistika nebuvo pasiruošusi pristatyti naujų“, – pridūrė jis. Vėliau daugiau vištų buvo atvežama iš už kelių dešimčių kilometrų esančių kitų miestelių.

„Tokios mūsų užduotys nėra retos ir jos labai naudingos. Mes pasitinkame priešą toli nuo savo gyvenamų teritorijų, suduodame jiems smūgį, po kurio jie yra priversti pasitraukti ir persigrupuoti. Tai gali trukti daugybę mėnesių. Konkrečiu atveju priešas sugrįžo po pusantro mėnesio ir mūsų pastatyti įtvirtinimai labai pravertė. Mes jau buvome išvykę, bet miestelį gynė kiti mus pakeitę prancūzų kariai“, – pasakojo R. Rauktys.

Skurdas tarp brangenybių

Pasak R. Raukčio, ginkluotas gaujas, sukilėlius ir jų vadus Afrikoje domina deimantai, aukso kasyklos. „Bet Afrikoje yra daug kito turto, kuris domina pačias galingiausias valstybes. Pavyzdžiui, Kinija pasiima naudingą žaliavą, o atsilygina Kinijoje pagaminta pigia niekine produkcija. Modelis labai paprastas: aukščiausi šalies vadovai paprasčiausiai paperkami. Žiniasklaidai taip pat skiriama dovanų: nauji kompiuteriai, oro kondicionieriai, kanceliarinės prekės. Tampa nebeįmanoma rašyti objektyvių straipsnių apie Kiniją“, – sako jis.

Gyventojus taip pat stengiamasi pamaloninti – tik jie dažniausiai nesupranta, kokios sutartys už tokių „dovanų“ slypi. „Centrinėje Afrikos Respublikoje stovi gražus stadionas, talpinantis 20 tūkstančių sirgalių – tai Kinijos dovana miestui. Labai graudu, kai supranti, kokia beprasmybė turėti tokį stadioną šalyje, kur skurdas didžiausias pasaulyje, o šalyje pilna deimantų, aukso, urano“, – pastebi R. Rauktys.

Patys Centrinės Afrikos Respublikos gyventojai dažniausiai neturi jokio požiūrio į užsienio politiką, arba tik tokį, kokį jiems įbruka vietinė žiniasklaida. „Jie labai neišsilavinę, nevaikšto į mokyklas. Moterys ryte atsikelia ir 30 kilometrų asiliuku joja rinkti malkų. Kodėl tiek toli? Nes arčiau viskas jau yra išrinkta, ir taip viskas tęsiasi dar toliau“, – pasakojo tokius pavyzdžius pats stebėjęs legionierius.

Milžiniški Kinijos užmojai

Kalbėdamas apie pastarųjų metų įvykius R. Rauktys atkreipia dėmesį į 2017 m. įvykusį labai skurdžios Afrikos valstybės Džibučio prezidento susitikimą su Kinijos prezidentu – pats R. Rauktys šioje valstybėje buvo 2001 metais.

Džibutis – vulkaninės kilmės šalis, kur tik akmenys ir nėra jokių iškasenų. Gyventojai gyvena iš bazėje gyvenančių kareivių išleidžiamų lėšų. Mano tarnybos metu Džibutyje stovėjo tik prancūzų karinė bazė su 1400 karių. 2002 m. ten įsikuria JAV karinė bazė. Motyvas – kova su terorizmu, po įvykių Niujorke. 2017 m. Džibutyje įkuriama pirmoji kiniečių bazė Afrikoje. Po viso šito viskas vyksta labai greitai: kiniečiai pastato tris uostus, nutiesia geležinkelio liniją nuo Džibučio iki Etiopijos sostinės, tai pirmas etapas 5000 kilometrų geležinkelio projekto. Kai pagalvoji, kad iš Vilniaus į Barseloną yra 3 tūkst. kilometrų, o kiniečiai ruošiasi pastatyti 5 tūkst. kilometrų geležinkelį per dvejus metus iki 2020 metų. Tuo metu bazėje bus 10 tūkst. Kinijos karių – tai bus didžiausia užsienio armija Afrikoje. Prancūzai tiek neturi“, – neslėpė jis.

„Vidutinis atlyginimas Etiopijoje šiuo metu siekia 60 dolerių per mėnesį, o Kinijoje – 600 dolerių. Kai kas sako, kad kiniečiai nori pakartoti savo modelį, kai turtingi Vakarai investavo į Kiniją kurdami darbo vietas, bet yra vienas mažas „bet“. Kiniečiai daro įtaką šalies vadovams. Artimiausiu metu numatomas kitas gigantiškas projektas. Nemanau, kad jis bus įvykdytas, bet kiniečiai ruošiasi pastatyti geležinkelį, kuris sujungtų turtingas Afrikos vakarų pakrantes su rytais. Apiplaukti laivu Afriką trunka tris savaites –geležinkeliu tiek netruktų. Bet kiniečiams reikės kirsti Centrinės Afrikos dalį, kuri visiškai paskendusi konfliktuose“, – pasakojo R. Rauktys.

„Vakarai taip pat susirūpinę, nes Etiopijoje pradėtos kelti dvi vėliavos, kiniečių ir etiopiečių: tai pastebima net prie valstybinių pastatų. Keliamas klausimas, ar tai nebus šalies pasisavinimas. Bet tai parodys artimiausia ateitis“, – sako R. Rauktys.

Konkurencija nelygiomis sąlygomis

Vienam iš pranešimo klausytojų paklausus, o kokie gi Prancūzijos tikslai Afrikoje – kuo jie skiriasi nuo čia vis labiau įsitvirtinančios Kinijos, neslėpė, kad prancūzai, pasak jo, taip pat nėra angeliukai. Visgi, jis sako matantis Prancūzijos karių buvimo Afrikoje prasmę.

„Įsivaizduokite, kad prancūzai pasitraukia iš to regiono, ką mes rasime? Musulmoniškas grupuotes, kurios užtvindys šalį? Mes tikrai nerasime nieko geriau. Kokie prancūzų tikslai? Prancūzai daro tą patį kaip Kinija, bet jie nesikiša į šalies valdymą. Jei kišasi, tai labai delikačiai“, – kalbėjo R. Rauktys.

Pokyčiai pasaulyje kario akimis: Lietuvos verslininkams yra apie ką pagalvoti
© DELFI / Domantas Pipas

„Senieji gyventojai, kurie Afrikoje praleido daug laiko, sako, kad kai kolonijos priklausė Prancūzijai, šiose šalyse buvo tvarka ir jos tikrai labai gražiai gyveno. Dabar ten yra visiškas chaosas. Tas parodo, kad prancūzų buvimas gal nėra toks blogas, kokį norima nupaišyti. Galbūt ir kiniečių atėjimas nėra toks blogas, kokį norėtume matyti, bet kiniečiai absoliučiai įveda savo normas šalies gyventojams“, – lygino jis.

O kaip apie kitų šalių verslininkus, svarstančius galimybę žengti į šią rinką? „Vis dažniau žiniasklaidoje pasigirsta, kad Lietuvos verslas nori eiti į Afriką. Jeigu esate tiek galingi ir pasiruošę konkuruoti su galingiausiais verslininkais pasaulyje nelygiomis sąlygomis, nes už jų stovės valstybinė politika ir kariuomenė, tuomet viskas jūsų rankose. Kitu atveju Afrika yra labai pavojinga“, – apibendrino R. Rauktys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mirusiųjų kūnus ruošiantis tanatopraktikas – apie išnarstytus organus ir paskutinius artimųjų prašymus (21)

„Po trijų mėnesių iškastas ketvirčiuotas kūnas, kurį reikėjo surinkti ir pašarvoti atvirame...

Kaip sekasi verslininkams, dėl vaikų persikėlusiems į ekologišką gyvenvietę (33)

Noras sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams vilnietę Darija su šeima atvedė į ekologiškos...

Tapinas apie į Latviją neišskridusią Grybauskaitę: man nesueina galai niekaip (154)

Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad dėl lėktuvo gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė...

Priminė vairavimą lengvinančią sistemą, kurią važiuojant per lietų geriau išjungti

Važiuojant 90 km/val. greičiu keliu, ant kurio – vieno centimetro vandens sluoksnis, slystelėti...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (100)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Po atimtų vaikų skandalų motina pratrūko: augindama du vaikus jaučiuosi nesaugi (96)

Apie tūkstantį žmonių sekmadienį 11 val. susirinko į mitingą prieš vaikų atiminėjimą...

Šiurpi avarija „Formulėje 3”: milžinišku greičiu į fotografų bokštelį skriejo 17-metė (6)

Sekmadienį „Formulės 3” čempionato lenktynėse įvyko šiurpi avarija, kurioje lenktynininkė...

Geidžiamiausi Holivudo vienišiai: 10 seksualių gražuolių, kurie vis dar neturi antrosios pusės

Kad ir kiek daug dailiosios lyties atstovių juos suptų kasdien, kad ir kiek dėmesio šie Holivudo...

Bioarcheologė: prieš kelis šimtus metų lietuviai gyvendavo tik iki 40 m. ir mirdavo nuo baisių ligų (119)

„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo...

Broliai Antetokounmpo: Nigerijos palikuonys kelią į krepšinio sėkmę skynėsi per skurdų uždarbį gatvėje (2)

Meilę gimtajai Graikijai išpažinę ir rasizmo išpuolius išgyvenę broliai Antetokounmpo...