„Svarbu atkreipti dėmesį, kad neramiu metu pagrindinis dėmesys tikslinant biudžetą yra skiriamas saugumui. Tai yra sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, NATO įsipareigojimams ir sienos apsaugai bei energetiniam saugumui.“, – posėdyje sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
Naujame 2021 metų valstybės biudžeto projekte siūloma numatyti, kad pajamos šiemet turėtų būti 572 mln. eurų didesnės ir pasiekti 11,82 mlrd. eurų, o asignavimai – 732 mln. eurų didesni ir pasiekti 16,57 mlrd. eurų. Tai atitinkamai 5,1 proc. ir 4,6 proc. daugiau nei suplanuota 2020 metų gruodį.
Taip pat planuojamas 159 mln. eurų arba 3,5 proc. didesnis deficitas. Skirtumas tarp asignavimų ir pajamų 2021 metais turėtų sudaryti 4,75 mlrd. eurų. Planuojama, kad bendras viešojo sektoriaus deficitas šiemet pasieks 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola – 52,3 proc. BVP.
M. Majauskas dėstė, kad sveikatos apsaugai planuojama skirti papildomai apie 260 mln. eurų – didžioji dalis šių lėšų bus skirta vakcinų įsigijimui, laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams, taip pat atlyginimų didinimui.
„Antrasis paketas – socialinė apsauga. Čia skiriame papildomą dėmesį darbuotojų apsaugai darbo vietoje. Tam bus skirta apie 240 mln. eurų. Tai prastovų subsidijos, darbo paieškos išmokos, išmokos savarankiškai dirbantiems ir ligos išmokos.
Trečioji dalis – įsipareigojimai NATO partneriams, jog skirtume ne mažiau 2 proc. BVP krašto apsaugos sistemai. Čia reikės papildomų maždaug 20 mln. eurų.
Atsižvelgdami į neramumus su mūsų kaimynine šalimi Baltarusija, tikėtina, kad turėsime skirti papildomus resursus sienos apsaugai. Vyriausybė priims sprendimą ir grąžins biudžetą jau patobulintą su atitinkamu papildomu finansavimu. Galime tikėtis apie 10–15 mln. eurų.
Ketvirtoji dalis susijusi su energetiniu saugumu. Einame nuo iškastinio kuro ir priklausomybės nuo jo ir prie atsinaujinančių energetikos šaltinių: vėjo, saulės energijos. Tam skiriama 150 mln. eurų“, – kalbėjo M. Majauskas.
Lengvatą siūlo atidėti
Finansų ministerijos parengta projektą apsvarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė atsižvelgti į tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atnaujino 2021 metų BVP prognozę Lietuvai ir padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymas.
Vyriausybei pasiūlyta spręsti dėl 14,46 mln. eurų eurų skyrimo savivaldybėms, kad jų biudžetų prognozuojamos pajamos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms finansuoti 2021 metais palyginus su 2020-aisiais nemažėtų.
Seimo BFK dar pasiūlė 27 tūkst. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai. Pinigai būtų naudojami trims papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti, stiprinant sąjungos dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose.
Galiausiai komitetas pasiūlė Finansų ministerijos Seimui pateiktą pelno mokesčio lengvatą svarstyti Seimo rudens sesijoje kartu su kitais šiuo metu veikiančios darbo grupės mokestiniais pasiūlymais.
Įvairiems kitiems Seimo narių ir piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktiems pasiūlymams Seimo BFK nepritarė.
Laukia pokyčiai
M. Majauskas pridūrė, kad šiuo metu valdantieji imasi sprendimo eiti nuo „žuvies“ prie „meškerės“ principo.
„Mažėja subsidijos, įvedamos PVM lengvatos, kurias norint gauti, reikės dirbti ir užsidirbti. Neužteks sėdėti ir gauti dovanas iš mokesčių mokėtojų, bet reikės atsidaryti ir užsidirbti“, – sakė jis.
Panašiai dėstė ir Seimo pirmininkės pavaduotojas V. Mitalas: „Aiškiai matosi, kad Lietuvos ekonomikos išsaugojimo darbotvarkė artimiausioje ateityje turės pakeisti kiek kitokia – pavadinčiau ją tikslių investicijų šalies augimui darbotvarke“.
Jis aiškino, kad vietoje prastovų ir subsidijų, kurių jau greitai nebereikės, reikės tiksliai investuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų, o jos sukurta pridėtinė vertė tik didėtų.
„Tai paskatins ne tik Vyriausybės programa, bet ir tai, kad valstybės skola artimiausiais metais priartės prie Mastrichto kriterijaus. Tam, kad nedidintume mokesčių, turėsime labai atidžiai pasverti, kaip subalansuoti biudžetą, kaip tas tikslias investicijas daryti.
Koalicijos sutartyje yra ambicingas tikslas, kad bendros išlaidos mokslo, technologinei ir eksperimentinei plėtrai Lietuvoje pasiektų 3 proc. nuo BVP. Tikiuosi, kad artimiausi biudžetai leis tai užtikrintai padaryti.
Taip pat reikės investicijų ikimokykliniame ir bendrajame ugdyme. Kuo į jauną žmogų investuojama ankstesniame amžiuje, tuo ta grąža yra didesnė valstybė. Tai gali būti pati geriausia investicija“, – sakė V. Mitalas.
Įspėja dėl infliacijos
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas pastebėjo, kad kiekvienais metais susiduriama su ta pačia „dirbtine, mistine“ problema, kad formaliai Lietuva neatitinka 2 proc. kriterijaus.
„Bet žinote, prie 1,24 mlrd. eurų tie papildomi 20 mln. eurų nei esminis dalykas, nei kažkoks kritinis taškas ar punktas dėl kurio mūsų NATO partneriai pyktų. Duok Dieve, jei BVP toliau augs, tada rudenį vėl turėsime neatitikimą, vėl taisysime“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat priminė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio.
„Mes jo čia nematome, tai akivaizdu, kad infliacija po truputį įsibėgėja visame pasaulyje ir maisto pramonės žaliavų kainos biržose kylą, energetikos ištekliai brangsta. Visa tai persikels į vartojimo krepšelius ir tikrai kiekvienas papildomas euras yra tikslingas ir protingas“, – sakė jis.
Antrasis projekto svarstymas numatytas birželio 17 dieną, o priėmimas – birželio 22 dieną.
