aA
Ko vertos kalbos apie artėjančią finansų krizę ir ar iš tiesų jai reikia pradėti ruoštis. Kodėl bankų padalinių skaičius pastaraisiais metais sparčiai mažėja ir ką dėl to daryti su daugybe nepatogumų susiduriantiems gyventojams. Apie tai DELFI diena pasakojo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Per pastaruosius metus bankų padalinių sumažėjo trečdaliu

Per aštuonerius metus bankų padalinių sumažėjo itin stipriai – jei 2010 m. gale jų buvo 711, šiuo metu Lietuvoje veikia 257 bankų skyriai. Tačiau M. Zalatorius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jų mažėjimas nėra toks spartus.

„Didžiausias skyrių mažėjimas buvo 2011–2013 m. ir jį sąlygojo „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotai. O jei pažiūrėtumėme, kiek tų padalinių buvo 2013 m., tai tada jų buvo 377, o dabar yra 257. Tuo pat metu lygiai fiksuojami dar keli dalykai: pirma, demografinis mažėjimas, antra, žmonių įpročiai, nes vis daugiau dalykų galima atlikti mobiliajame telefone, kompiuteryje ar planšetėje“, – sakė pašnekovas.

Tačiau laidos vedėjui pažymėjus, kad bankų padalinių skaičius nuo 2013 m. mažėjo kone trečdaliu ir tai tikrai nėra mažas skaičius, M. Zalatorius pridūrė, kad tai nereiškia, jog mažėja vietų, kur aptarnaujami klientai. Be to, į bankus nėra keliaujama taip dažnai.

Pokyčiai bankuose ir piktina, ir džiugina: kodėl mažėja padalinių ir atsisakoma kodų kortelių
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Greičiausia žmones nervina tai, kad jie eilėse laukia ilgiau, nei esame įpratę.

Bankų skyriai išlieka. Naujieji bankai ateina netgi neįsteigdami savo skyrių, kiti – kaip tik juos plečia. Kiekvienas bankas sprendžia, kaip jam bendrauti su savo klientu. Kaip faktą aš galiu konstatuoti (kad banko padalinių skaičius mažėja – DELFI), bet problemas turbūt kuriamės patys“, – teigė jis.

A. Mazėčiui pažymėjus, kad viename banke prieš ateinant į padalinį netgi reikia užsiregistruoti, M. Zalatorius teigė, kad toks sprendimas ir buvo priimtas dėl pačių klientų, siekiant mažinti eiles.

„Kaip mes planuojame savo vizitą pas gydytoją, taip pat buvo padaryta ir čia. Ar šis eksperimentas pasiteisina, gali pats bankas turbūt pasakyti. Bet žmonės yra tuo patenkinti, nors iš pradžių ir buvo didelis pasipriešinimas. Todėl, kaip suprantu, ateityje tai gali būti įgyvendinta ir kituose bankuose“, – svarstė jis.

Nepritarė, kad vis labiau netenkame savo pinigų kontrolės

Laidoje taip pat buvo kalbama ir apie išimamų sumų iš bankomatų ribojimus. Tačiau šioje vietoje M. Zalatorius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu kaip tik stebimas grynųjų pinigų kiekio padidėjimas.

„Dabar yra didžiausias pinigų kiekis, kuris yra po euro įvedimo, todėl kyla klausimas, kodėl ta grynųjų pinigų apyvarta didėja. Auga ekonomika, ir natūraliai tas pinigų kiekis didėja, o jei apskritai pažiūrėtume į visą Europos Sąjungos kontekstą, Lietuvoje turime daug grynųjų. Procentiškai Lietuvoje yra 62 proc. grynųjų, Italijoje – 68 proc., Graikijoje – virš 70 proc., tačiau yra Olandija, Prancūzija, kur jų yra 30 proc.

Tai bankai neriboja, ir dabar galima išsiimti sumas, priklausomai, koks planas pasirenkamas“, – sakė jis.

Pokyčiai bankuose ir piktina, ir džiugina: kodėl mažėja padalinių ir atsisakoma kodų kortelių
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Zalatorius pažymėjo, kad Lietuvos banko nustatyta suma, iki kurios bankai negali taikyti savo įkainių, yra 550 eurų per mėnesį.

„Vidutiniškai Lietuvoje išsiimama apie 300 eurų. Paskui yra tokie, kurie išsiima ypatingai daug grynųjų arba tokie kaip aš, kurie neišsiima beveik nieko. Tai manome, kad Lietuvos banko skaičius yra optimalus“, – teigia jis.

Jo asmenine nuomone, geriausias grynųjų ir negrynųjų santykis Lietuvoje būtų 30:70.

Kodų kortelių atsisakymo nesureikšmina

Laidoje buvo diskutuota ir apie laukiančius pokyčius jungiantis prie e. bankininkystės, mat įprastų kodų kortelių bankai pamažu ketina atsisakyti.

M. Zalatorius pažymėjo, kad tai yra sveikintina, nes norima skatinti klientus jungtis prie e. bankininkystės moderniau ir saugiau.

„Kiekvienas bankas pasirenka, kada tą padaryti ir kaip išaiškinti tai klientams. Pirmas apie tai paskelbė vienas iš didžiųjų bankų ir jie pasirinko tikrai ilgą laikotarpį – metus. Manau, kad per 12 mėnesių tikrai galima išaiškinti klientams, kaip jiems prisijungti“, – sakė jis.

Pažymėjus, kad senolius kiti prisijungimo būdai, pavyzdžiui, su mobiliu parašu ar Smart ID gali atrodyti nesuprantami, M. Zalatorius tvirtino, kad viso bus likę 4 būdai, kaip prisijungti, todėl kiekvienas klientas ras jam artimą.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kodų kortelės yra vienas archajiškiausių būdų. Kiekvienas pokytis mus gąsdina, tačiau technologinis procesas vyksta ir visiems bus geriau, jei būdai prisijungti bus saugesni, geresni, modernesni“, – mano jis.

Bankai krizei pasiruošę kaip niekad

Laidoje nebuvo nepaliestas finansų krizės klausimas, kadangi viešumoje vis dažniau girdėti perspėjimų, kad sunkmetis – jau ne už kalnų.

Tačiau M. Zalatorius teigė, kad bent jau kalbant apie bankininkystės sektorių Lietuvoje, jis yra puikiai pasiruošęs.

„Mūsų šalies bankų rezervai dvigubai didesni, nei šiuo metu reikalauja įstatymų reguliuotojai.

Aktualus klausimas – kaip tvarkosi viešieji finansai. Pasakyčiau, kad mes esame pratę, kad pas mus arba juoda, arba balta – arba krizė, arba geras gyvenimas. Bet ekonomika yra cikliška, turime gerėjimą ir ciklą žemyn.

Dabar galime konstatuoti, kad mes esame viršūnėje, bet kur – tiksliai nežino niekas. Nežinome, kada prasidės apsivertimas ir čiuožimas į kitą kalniuko pusę. Niekas negali pasakyti, kada ji prasidės ir kokia gili jis bus“, – neslepia jis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau M. Zalatorius teigia, kad pats svarbiausias uždavinys – ruoštis krizei.

„Yra trys būdai tai daryti: aiškiai subalansuoti savo rezervus, savo pajamas ir savo įsipareigojimus. Mes visą laiką turime būti pasiruošę atsidėti bet 10 proc. ar daugiau savo pajamų, visą laiką privalome taupyti ir neprisiimti įsipareigojimų, kurių nelabai galime ištęsėti“, – patarė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Suformuota Lietuvoje veiklą pradedančios „Vilnius factoring company“ vadovų komanda

Lietuvos finansų rinkos įmonė „ Vilnius factoring company“ pranešė suformavusi vadovų...

Laikinai neveiks dalis „Luminor“ paslaugų (5)

Naktį iš lapkričio 21 d. į lapkričio 22 d. bankas „Luminor“ atliks techninius darbus.

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (135)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Europos Komisija skelbs verdiktą dėl Italijos biudžeto (1)

Tikėtina, kad Europos Komisija trečiadienį formaliai atmes 2019 metų Italijos biudžetą,...

CoST siūlo Lietuvai infrastruktūros plėtros valdymo sprendimus

Lietuvoje įgyvendinamai maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės Valstybės investicijų programai (VIP),...

Top naujienos

Patį Sabą apstumdydavęs krepšinio vilkas „Žalgirį“ įvertino iš CSKA pozicijų specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos

Maskvos CSKA treniruočių metu Darrylą Middletoną nesunku supainioti su keliasdešimčia metų...

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (237)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (786)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (5)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (52)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (33)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (28)

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....

Rusai apsidžiaugė per anksti: Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas (153)

Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim...

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (135)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (248)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...