aA
Ko vertos kalbos apie artėjančią finansų krizę ir ar iš tiesų jai reikia pradėti ruoštis. Kodėl bankų padalinių skaičius pastaraisiais metais sparčiai mažėja ir ką dėl to daryti su daugybe nepatogumų susiduriantiems gyventojams. Apie tai DELFI diena pasakojo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Per pastaruosius metus bankų padalinių sumažėjo trečdaliu

Per aštuonerius metus bankų padalinių sumažėjo itin stipriai – jei 2010 m. gale jų buvo 711, šiuo metu Lietuvoje veikia 257 bankų skyriai. Tačiau M. Zalatorius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jų mažėjimas nėra toks spartus.

„Didžiausias skyrių mažėjimas buvo 2011–2013 m. ir jį sąlygojo „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotai. O jei pažiūrėtumėme, kiek tų padalinių buvo 2013 m., tai tada jų buvo 377, o dabar yra 257. Tuo pat metu lygiai fiksuojami dar keli dalykai: pirma, demografinis mažėjimas, antra, žmonių įpročiai, nes vis daugiau dalykų galima atlikti mobiliajame telefone, kompiuteryje ar planšetėje“, – sakė pašnekovas.

Tačiau laidos vedėjui pažymėjus, kad bankų padalinių skaičius nuo 2013 m. mažėjo kone trečdaliu ir tai tikrai nėra mažas skaičius, M. Zalatorius pridūrė, kad tai nereiškia, jog mažėja vietų, kur aptarnaujami klientai. Be to, į bankus nėra keliaujama taip dažnai.

Pokyčiai bankuose ir piktina, ir džiugina: kodėl mažėja padalinių ir atsisakoma kodų kortelių
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Greičiausia žmones nervina tai, kad jie eilėse laukia ilgiau, nei esame įpratę.

Bankų skyriai išlieka. Naujieji bankai ateina netgi neįsteigdami savo skyrių, kiti – kaip tik juos plečia. Kiekvienas bankas sprendžia, kaip jam bendrauti su savo klientu. Kaip faktą aš galiu konstatuoti (kad banko padalinių skaičius mažėja – DELFI), bet problemas turbūt kuriamės patys“, – teigė jis.

A. Mazėčiui pažymėjus, kad viename banke prieš ateinant į padalinį netgi reikia užsiregistruoti, M. Zalatorius teigė, kad toks sprendimas ir buvo priimtas dėl pačių klientų, siekiant mažinti eiles.

„Kaip mes planuojame savo vizitą pas gydytoją, taip pat buvo padaryta ir čia. Ar šis eksperimentas pasiteisina, gali pats bankas turbūt pasakyti. Bet žmonės yra tuo patenkinti, nors iš pradžių ir buvo didelis pasipriešinimas. Todėl, kaip suprantu, ateityje tai gali būti įgyvendinta ir kituose bankuose“, – svarstė jis.

Nepritarė, kad vis labiau netenkame savo pinigų kontrolės

Laidoje taip pat buvo kalbama ir apie išimamų sumų iš bankomatų ribojimus. Tačiau šioje vietoje M. Zalatorius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu kaip tik stebimas grynųjų pinigų kiekio padidėjimas.

„Dabar yra didžiausias pinigų kiekis, kuris yra po euro įvedimo, todėl kyla klausimas, kodėl ta grynųjų pinigų apyvarta didėja. Auga ekonomika, ir natūraliai tas pinigų kiekis didėja, o jei apskritai pažiūrėtume į visą Europos Sąjungos kontekstą, Lietuvoje turime daug grynųjų. Procentiškai Lietuvoje yra 62 proc. grynųjų, Italijoje – 68 proc., Graikijoje – virš 70 proc., tačiau yra Olandija, Prancūzija, kur jų yra 30 proc.

Tai bankai neriboja, ir dabar galima išsiimti sumas, priklausomai, koks planas pasirenkamas“, – sakė jis.

Pokyčiai bankuose ir piktina, ir džiugina: kodėl mažėja padalinių ir atsisakoma kodų kortelių
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Zalatorius pažymėjo, kad Lietuvos banko nustatyta suma, iki kurios bankai negali taikyti savo įkainių, yra 550 eurų per mėnesį.

„Vidutiniškai Lietuvoje išsiimama apie 300 eurų. Paskui yra tokie, kurie išsiima ypatingai daug grynųjų arba tokie kaip aš, kurie neišsiima beveik nieko. Tai manome, kad Lietuvos banko skaičius yra optimalus“, – teigia jis.

Jo asmenine nuomone, geriausias grynųjų ir negrynųjų santykis Lietuvoje būtų 30:70.

Kodų kortelių atsisakymo nesureikšmina

Laidoje buvo diskutuota ir apie laukiančius pokyčius jungiantis prie e. bankininkystės, mat įprastų kodų kortelių bankai pamažu ketina atsisakyti.

M. Zalatorius pažymėjo, kad tai yra sveikintina, nes norima skatinti klientus jungtis prie e. bankininkystės moderniau ir saugiau.

„Kiekvienas bankas pasirenka, kada tą padaryti ir kaip išaiškinti tai klientams. Pirmas apie tai paskelbė vienas iš didžiųjų bankų ir jie pasirinko tikrai ilgą laikotarpį – metus. Manau, kad per 12 mėnesių tikrai galima išaiškinti klientams, kaip jiems prisijungti“, – sakė jis.

Pažymėjus, kad senolius kiti prisijungimo būdai, pavyzdžiui, su mobiliu parašu ar Smart ID gali atrodyti nesuprantami, M. Zalatorius tvirtino, kad viso bus likę 4 būdai, kaip prisijungti, todėl kiekvienas klientas ras jam artimą.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kodų kortelės yra vienas archajiškiausių būdų. Kiekvienas pokytis mus gąsdina, tačiau technologinis procesas vyksta ir visiems bus geriau, jei būdai prisijungti bus saugesni, geresni, modernesni“, – mano jis.

Bankai krizei pasiruošę kaip niekad

Laidoje nebuvo nepaliestas finansų krizės klausimas, kadangi viešumoje vis dažniau girdėti perspėjimų, kad sunkmetis – jau ne už kalnų.

Tačiau M. Zalatorius teigė, kad bent jau kalbant apie bankininkystės sektorių Lietuvoje, jis yra puikiai pasiruošęs.

„Mūsų šalies bankų rezervai dvigubai didesni, nei šiuo metu reikalauja įstatymų reguliuotojai.

Aktualus klausimas – kaip tvarkosi viešieji finansai. Pasakyčiau, kad mes esame pratę, kad pas mus arba juoda, arba balta – arba krizė, arba geras gyvenimas. Bet ekonomika yra cikliška, turime gerėjimą ir ciklą žemyn.

Dabar galime konstatuoti, kad mes esame viršūnėje, bet kur – tiksliai nežino niekas. Nežinome, kada prasidės apsivertimas ir čiuožimas į kitą kalniuko pusę. Niekas negali pasakyti, kada ji prasidės ir kokia gili jis bus“, – neslepia jis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau M. Zalatorius teigia, kad pats svarbiausias uždavinys – ruoštis krizei.

„Yra trys būdai tai daryti: aiškiai subalansuoti savo rezervus, savo pajamas ir savo įsipareigojimus. Mes visą laiką turime būti pasiruošę atsidėti bet 10 proc. ar daugiau savo pajamų, visą laiką privalome taupyti ir neprisiimti įsipareigojimų, kurių nelabai galime ištęsėti“, – patarė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (54)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Graikijos premjeras: nesutiksime su griežtomis ES sąlygomis dėl COVID-19 paramos

Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis teigia, kad jo šalis nesutiks su griežtomis Europos...

Gegužę bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje nukrito labiausiai visoje euro zonoje (67)

Naujausi Europos centrinio banko (ECB) skaičiai rodo, kad 2020 m. gegužę Lietuva užėmė...

Baro terasos statybos papiktino gyventojus: išsigandę dėl triukšmo kyla į kovą (47)

Bare Žvejų g. 7 jau kurį laiką tvarkosi nauji šeimininkai, planuojantys plėsti veiklą....

Keleivių vežėjai: srautai dar tik artėja prie pusės pernykščio lygio laukiama Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos sienų atsivėrimo (32)

Maždaug trečdalį tarptautinių maršrutų atnaujinę šalies vežėjai sako, kad keleivių srautai...

Top naujienos

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (4)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (47)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (54)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Rimvydas Valatka. Po kiek dabar lietuviška svajonė? (171)

Mindaugo karūnavimo diena. Kaip dar vienas ilgasis Išgertuvių savaitgalis. Jums nieko netrūksta?...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (65)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (310)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (46)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (136)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

Kaip dažnai mylėtis, kad būtų sveika ir vyrui, ir moteriai? (11)

Klausimas: Mano vyras sako, kad turime mylėtis net jeigu ir nelabai norime užsiimti seksu , nes...

Atsakau toms nepriklausomoms trisdešimtmetėms – dėl vienatvės kalti jūsų „tūsai“ (124)

Man valgyti neduok, bet leisk „Delfi“ paskaityti. Kartais net į „Delfi plius“ įlendu....

|Maža didelių žinių kaina