„Buvo diskutuota apie tam tikrų vandens įmonių, ypač smulkesnių, konsolidavimą ir jungimą prie stambesnių, kas turėtų didžiulį finansinį poveikį vartotojams, nes taip gerokai mažėtų kaina regionų vartotojams. O didesnių miestų vartotojams pokytis būtų simbolinis“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė R. Pocius.

„Tuo pačiu būtų užtikrinamas smulkių įmonių galimybė regionuose įgyvendinti projektus ir kompetencijos gerinimą, nes šiandieną visgi yra problema, kad smulkioms įmonėms yra gana sunku įgyvendinti stambesnius projektus, neturint tiek finansinių ir žmogiškųjų resursų. Prijungus jas prie stambesnių įmonių, tokia galimybė išaugtų“, – aiškino jis.

VERT pirmininkas paminėjo, kad tokius susijungimus galima skatinti taikant finansines priemones, kurios sukurtų poreikį didžiosioms vandentiekio įmonėms prisijungti mažesnes.

Renatas Pocius

„Dėl vandens tiekimo įmonių reikia galvoti mechanizmus. Jeigu reikia, galbūt keisti įstatymus, galbūt numatyti tam tikras skatinamąsias priemones stambiosioms įmonėms, kad norėtų prisijungti mažąsias. Galbūt tai galėtų būti fondai, investicijos ar didesni pelningumai, kitaip tariant finansinės priemonės“, – sakė jis.

LRT praėjusią savaitę skelbė, kad įsigaliojus naujiems tarifams, vandens tiekimas mažesniuose miestuose yra iki tris kartus brangesnis, nei didmiesčiuose. Anot portalo, didžiausios kainos – Anykščiuose, kur kubinio metro vandens kaina išaugo 1,5 euro ir siekia iki 6 eurų.

Portalo duomenimis, daugiausiai už vandenį moka Šiaulių gyventojai – apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje moka apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje, kur kubinis metras kainuoja 2,06 euro.

Tuo metu mažiausia vandens kaina visoje Lietuvoje – Druskininkuose, apie 1,6 euro.

Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus skirtingais mėnesiais.

Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimas padidintų konkurenciją

R. Pocius teigia, kad siekiant didinti konkurenciją elektros tiekimo rinkoje, būtų galima apjungti Baltijos šalių elektros prekybos zonas. Pasak jo, taip būtų išvengta vieno ūkio subjekto dominavimo elektros rinkoje.

„Buvo aptarta koncepcija – trijų Baltijos šalių prekybinės zonos jungimo į vieną. Nes mes dabar turime elektros atveju skirtingas prekybos aikšteles, kur kiekvienoje aikštelėje yra dominuojantis ūkio subjektas, Lietuvoje yra „Ignitis“, Latvijoje „Latvenergo“, o Estijoje – „Eesti Energia“. Tai būtent jų sujungimas į vieną zoną išties padidintų konkurenciją tarp žaidėjų. Mažesnės bendrovės taip pat galėtų į tą rinką įsijungti“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė R. Pocius.

VERT pirmininkas paminėjo, kad kitą savaitę su Latvijos ir Estijos reguliuotojų vadovais planuoja aptarti bendros rinkos galimybes. Jo teigimu, Baltijos šalių reguliuotojams sutarus dėl vienos pozicijos, tai paskatintu politikus imtis diskusijos ir ieškoti sprendimų.

„Kitą savaitę kaip tik turėsime reguliuotojų vadovų susitikimą, kur vienas darbotvarkės klausimų bus bendros rinkos galimybės. Ir mūsų pirminis žingsnis – kad Baltijos reguliuotojai turėtų vieną poziciją. Tai būtų žinutės paskleidimas, kad reguliuotojai turi tokią nuomonę ir skatina pradėti diskusiją, nes reikės ir politikų sprendimo. Toks ir būtų pagrindinis tikslas – pradėti diskusijas ir tada tikėtis, kad po kažkurio laiko, turbūt daugiau nei metų ar dviejų, galėsime turėti realų sprendimą“, – aiškino jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją