Kai per konferencinį pokalbį analitikai jos paprašė paneigti pranešimus Švedijos žiniasklaidoje apie įtartinus pinigų srautus tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje, galėjusius viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų, B. Bonnesen atsakė negalinti to padaryti. Tada ji pareiškė, kad Billas Browderis, investuotojas, gerai žinomas savo ryžtinga kampanija prieš pinigų plovėjus, patikino banką, kad jis nepateiks baudžiamojo skundo. Į tai iškart sureagavo B. Browderis, pareikšdamas, kad tai „netiesa“, ir tuo priversdamas „Swedbank“ trauktis iš savo pozicijos.

Tarp investuotojų kilusi panika, kurią sukėlė kaltinimai vienam iš didžiausių Švedijos bankų, dominuojančiam kreditoriui Baltijos regione, nusmukdė jo rinkos vertę 3,6 mlrd. JAV dolerių per vieną dieną. Dabar kyla klausimas, ar „Swedbank“ bankui pavyks įtikinti akcininkus, kad situacija nėra tokia bloga, kaip jiems atrodo.

Vadovybė „nesugebėjo ar nenorėjo šiuo etapu faktiškai nieko paneigti ar patvirtinti. Ypač: ar jie patys žino visą mastą galimų ar negalimų ryšių su įtartinais sandoriais ar klientais“, sakė “Bloomberg Intelligence“ (Londonas) analitikas Philipas Richardsas. „Mes vis dar nieko nežinome apie daugelį dalykų, ir panašu, kad dar kurį laiką liksime tokioje nežinioje“, - kalbėjo analitikas.

Birgitte Bonnesen
Pastarieji įvykiai plėtojasi tuo metu, kai 230 milijardų JAV dolerių skandalas, susijęs su „Danske“, ir toliau plinta, o Danijos ir Estijos finansų priežiūros institucijas šiuo metu oficialiai tikrina Europos bankininkystės institucija. „Danske“ kaltinamas leidęs nedideliam padaliniui Estijoje tapti kanalu, per kurį neteisėtai gautos lėšos keliavo iš buvusios Sovietų Sąjungos į Vakarus. JAV teisingumo departamentas tiria galimą „Danske Bank“ pinigų plovimo atvejį, susijusį su daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių, pervestų per Danijos banko Estijos filialą, bankui gresia milijardinės baudos.

„Swedbank“ trečiadienį pareiškė nustatęs įtartinas operacijas ir pranešęs apie jas policijai. Bet B. Bonessen sakė, kad jie negali patvirtinti skaičių, kurie buvo pateikti Švedijos transliuotojo SVT paranešime. B. Bonnesen analitikams teigė, kad „Swedbank“ nepalaiko ryšio su JAV institucijomis dėl šio atvejo.

Atskleidžiama informacija apie galimus pinigų plovimus kai kuriuose didžiausiuose Skandinavijos bankuose neatsiejama nuo didelių pokyčių Šiaurės ir Baltijos regionų finansų sektoriuje. Antradienį „Danske“ buvo išstumtas iš Estijos, ir tai paskatino Danijos didžiausią kreditorių paskelbti apie visišką pasitraukimą iš viso Baltijos regiono ir Rusijos.

B. Browderis, vienas iš fondo „Hermitage Capital Management“ steigėjų, kuris pateikė kaltinimus dėl galimo pinigų plovimo keliems Skandinavijos skolintojams, perspėjo, kad Švedijos žiniasklaidoje minimos sumos greičiausiai „tik „Swedbank“ bylos pradžia“. Jis teigė turįs savo įrodymų dėl ryšio tarp „Swedbank“ ir „Danske“ skandalo ir planuojantis pateikti baudžiamąjį skundą prieš Švedijos skolintoją.

„Swedbank“ investuotojai viešai išsakė savo susirūpinimus.

„Folksam Group“, antra didžiausia banko akcininkė, valdanti 7 proc. akcijų, teigia „labai rimtai“ vertinanti kaltinimus. Ji tikisi, kad „Swedbank“ atskleis bet kokią informaciją, kuri yra susijusi su šiuo atveju.

„Alesta AB“, valdanti apie 5 proc. „Swedbank“ akcijų, susisiekė su skolintoju aptarti kaltinimų, teigia pensijų valdymo bendrovės atstovas Ramsay‘us Bruferis.

„Pinigų plovimas yra vienas didžiausių iššūkių šiandieniame bankininkystės sektoriuje, - elektroniniame laiške rašė R. Bruferis. - Tai nusikaltimas, į kurį mes žiūrime labai rimtai“.

Joakimas Bronoldas, „Soderberg&Partners“ (Stokholmas) patarėjas taupymo klausimais, teigia: „Jeigu informacija teisinga, yra dvi alternatyvos: Jie apie tai žinojo, bet leido tam toliau vykti, arba jie nepatikrino ir dėl sandorių nekilo jokio nerimo. Net nežinau, kuris variantas yra blogiausias“.

Švedijos transliuotojo SVT tvirtinimu, kad įtartinų pervedimų tarp Stokholme įsikūrusio skolintojo ir „Danske Bank A/S“ 40 milijardų kronų suma prilygsta beveik 6 mlrd. JAV dolerių, taikant vidutinį JAV dolerio-kronos valiutų keitimo kursą, galiojusį devynerių metų laikotarpį, per kurį vyko įtartini sandoriai.

Iki trečiadienio „Swedbank“ griežtai neigė įsipainiojęs į bylą, o jo vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen pakartotinai pabrėžė, kad vadovybė patikrino ir nerado jokių sąsajų su „Danske“ plovimo skandalu. Pernai spalį ji sakė, kad nei vienas asmuo, kurio pavardė paminėta neseniai nuskambėjusių pinigų plovimo bylų kontekste, niekada nebuvo „Swedbank“ klientai, nei tada, nei dabar. Bankas taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą pranešti apie bet kokius įtartinus sandorius ir teigė žengusi keletą žingsnių, kurie sustiprins įsipareigojimų laikymosi priemones.

„Swedbank“ privalo žiūrėti į tai labai rimtai. Didžioji „Danske“ klaida buvo ta, kad jie elgėsi pernelyg atsainiai, ir tai jiems kainavo labai brangiai, o vakar dar ir leidimą veikti Estijoje“, – teigė J. Bornoldas.

Pinigų plovimo skandalas „Danske“ bankui jau kainavo didelius pinigus, dar prieš prokurorams atskleidus, kokios baudos jam gali grėsti. Banko akcijos vertė per pastaruosius metus smuko maždaug 50 proc., nušlavusi per 18 mlrd. dolerių banko rinkos vertės.

Kaltinimai pinigų plovimu iškelti ir „Nordea Bank Abp.“. Didžiausias Skandinavijos regiono skolintojas teigia bendradarbiaujantis su atitinkamomis institucijomis. Banko akcijos trečiadienį smuko 2 proc.

SVT teigimu, įtartinus „Swedbank“ pervedimus atliko korporatyviniai klientai, nebuvę jokių fiktyvių operacijų arba tokių, kurių vykdytojai būtų nežinomi. Pasak SVT, bendrovės buvo įsikūrusios užsienyje, tačiau turėjo „Swedbank“ sąskaitų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. „Danske“ atveju įtartini pervedimai buvo sutelkti nerezidentų sąskaitose.