Antradienį Susisiekimo ministerija pranešė, kad siekdama užkirsti kelią galimam lėšų švaistymui, įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją peržiūrėti ir įvertinti visas su savivaldybėmis pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis bei pinigų skyrimo tvarką.
„Šis sprendimas priimtas po to, kai kilo pagrįstų abejonių dėl Kelių direkcijos pavedimu Plungės rajono savivaldybės vykdyto žiedinės sankryžos ir vienos gatvės statybos darbų viešojo pirkimo skaidrumo“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„Kelių direkcijos vadovybė identifikavo nerimą keliančią situaciją. Plungėje nugalėtoju paskelbtas brangiausią pasiūlymą pateikęs rangovas. Savivaldybė nesugebėjo pagrįstai motyvuoti, kodėl pasirinkti tam tikri ekonominio naudingumo kriterijai, pagal kuriuos buvo atrinktas nugalėtojas. Mūsų nuomone, pirkimas gali būti neskaidrus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Tarp laimėtojų – Seimo nario žmonos įmonė
2017 metų balandį paskelbtą žiedinės sankryžos Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvėse bei naujos gatvės tarp Dariaus ir Girėno ir Alanto gatvių statybos darbų viešąjį pirkimą laimėjo trys jungtinės veiklos partneriai: „Eurovia Lietuva“, „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis-S“.
Registrų centro duomenimis, „Plungės Jonis-S“ šiuo metu turi du akcininkus – Vidmantą Joniką ir Nijolę Varkalienę. Pastaroji yra Seimo nario J. Varkalio žmona.
Trijų įmonių junginys už darbų atlikimą paprašė 779 062,88 euro ir tai buvo didžiausias pateiktas pasiūlymas.
Pirkime taip pat dalyvavusi „VVARFF“ norėjo 454 556,31 euro, „Hidrostatyba“ – 477 610,84 euro,„Žemaitijos keliai“ – 748 998,26 euro.
Neįtiko vienas kriterijus
Paaiškėjus, kad pirkimą laimėjo didžiausią kainą pateikę dalyviai, Kelių direkcija nusprendė juo pasidomėti atidžiau.
Kaip DELFI pasakojo Kelių direkcijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Vitalijus Andrejevas, abejonių sukėlė vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.
„Tai – apmokėjimo už atliktus darbus atidėjimo terminas“, – sakė jis.
Pirkimo konkurso sąlygose nurodoma, kad vertinant ekonominį naudingumą iš viso atsižvelgiama į tris dalykus: (1) kainą, (2) apmokėjimo už atliktus darbus atidėjimo terminą ir (3) darbų atlikimo terminą.
Jei dėl pirmojo ir trečiojo kriterijų daug klausimų nekyla, tai antrasis V. Andrejevui pasirodė neįprastas.
„Iš vienos pusės, taip savivaldybė užsitikrina galimybę išsimokėti per tam tikrą terminą, jei neturi pinigų.
Iš kitos pusės, yra viena bėda. Yra Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, kuriame nurodoma, kad komercinėse sutartyse, kur yra viešas subjektas, apmokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, nuo tos dienos, kai išrašoma sąskaita faktūra.
Čia išeina kazusas, kad lyg ir turėtų būti ta menama nauda, bet ji negalės būti įgyvendinta, kadangi tame pačiame įstatyme teigiama, jog bet kokia kita sutartimi nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 30 dienų, išskyrus atvejus, kai laikotarpis pagrįstai prailginamas, bet ne ilgiau nei iki 60 dienų“, – dėstė V. Andrejevas.
Pašnekovas taip pat tvirtino, kad Kelių direkcijos atlikta analizė parodė, jog jei atidėjimo kriterijaus Plungės pirkime nebūtų, tada dabartinis laimėtojas („Eurovia Lietuva“, „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis-S“) užimtų ne pirmą, o trečią vietą.
„Būtent tai lėmė apsisprendimą, kad tos sąlygos buvo netinkamai parengtos. Mes neturime teisės pažeisti įstatymo“, – sakė V. Andrejevas.
Kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis DELFI nurodė, kad jis Plungės pirkimo sutarties pasirašymą nutraukė, tą patį rekomendavo padaryti ir savivaldybei.
Susidomėjo žmonos bėdomis
V. Andrejevas DELFI taip pat papasakojo, kad rugsėjo 11 dieną, pirmadienį, į Kelių direkciją buvo atvykęs Plungės rajono meras Audrius Klišonis, savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė ir Plungėje išrinktas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.
„Kiek man žinoma, klausimus uždavinėjo meras ir vedėja aktyviausiai. Jie norėjo pasakyti, kad jie procedūras atliko tinkamai ir norėjo paraginti mus, kad mes rašytumėmės sutartį, atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimą suteikėme“, – sakė V. Andrejevas.
Beje, tiek A. Klišonis, tiek J. Varkalys yra liberalai. Vyriausioji rinkimų komisija turi informacijos, kad per 2016 metų Seimo rinkimus A. Klišonis J. Varkalio kampanijai paaukojo 2 tūkst. eurų.
Paklaustas, ar į susitikimą su Kelių direkcijos vadovybe vyko dėl savo žmonos įmonės „Plungės Jonis-S“ bėdų, J. Varkalys teigė, kad norėjo aptarti platesnę temą – kelių programos finansavimą.
„Bet paskui, kai nukeliavome į direkciją, ten buvo ir savivaldybės meras, ir specialistai. Tiesiog kartu ir nukeliavome. Kadangi jie sprendė ir regioninį klausimą, susitarėme su E. Skrodeniu, kad susitiksime kitą dieną“, – DELFI sakė Seimo narys.
J. Varkalys teigė savo veiksmuose neįžvelgiantis interesų konflikto.
„Nematau, nes tuo klausimu nesidomėjau. Taip sutapo, nes buvau užsisakęs priėmimą“, – tvirtino jis.
„Negaliu juk, juk vis tiek meras yra, kartu dirbame, esu tos apygardos žmogus ir sakyti, kad arba tu neik, arba aš ten nekeliausiu, tai atrodytų keistokai“, – pridūrė J. Varkalys.
Pavėluotos pastabos?
Plungės sankryžos ir naujos gatvės pirkimas nuo kitų skiriasi tuo, kad paremtas bendradarbiavimu tarp Kelių direkcijos ir savivaldybės.
„Taip daroma, kai turime valstybinės reikšmės kelią, kertantį kažkokį miestą ar gyvenvietę ir matome, kad yra bendrai suinteresuotos šalys vystyti projektus.
Mums priklauso tik tiesti asfaltuotas dangas, o už gatvės ribos jau savivaldybės tvarkosi pačios. Tam ir yra tos bendradarbiavimo sutartis. Mes tiesiame savo, jie savo dalį tvarkosi. Tam, kad pasiektume masto ekonomiją“, – aiškino V. Andrejevas.
Jis taip pat patvirtino, kad nepaisant to, jog sutartis tarp užsakovų ir rangovų dar nepasirašytą, darbai jau pradėti.
Tą patį sakė ir meras A. Klišonis. Tiesa, po pirmadienį įvykusio susitikimo Kelių direkcijoje, jis informavo rangovus, kad darbus kuriam laikui sustabdytų.
„Nes neaiškumas yra“, – sakė jis.
Plungės rajono meras pabrėžė, kad visi pirkimo dokumentai buvo derinami su Kelių direkcija, o ši pastabų pateikė tik po to, kai paaiškėjo nugalėtojas (pateikęs didžiausią kainą).
„Savivaldybė (sutartį – DELFI) pasirašė prieš 10 dienų, o direkcija delsia ir nepasirašo“, – sakė A. Klišonis. Jis taip pat pastebėjo, kad kiti pirkimo dalyviai jokių pretenzijų neturėjo.
Komentuodamas tai, kad susitikime Kelių direkcijoje dalyvavo ir savo žmonos įmone suinteresuotas J. Varkalys, Plungės rajono meras sakė:
„Todėl, kad mes kreipėmės į Seimo narį kaip į išrinktą Plungėje. Jis yra tiesiogiai mūsų rinktas žmogus ir natūralu, kad esant vieniems ar kitiems keblumams, kurie atsiranda, mes pakankamai dažnai į jį kreipiamės. Jeigu tai yra didesnė ar mažesnė kaltė, tai labiau mano, negu jo“.
Kalbėdamas apie Kelių direkcijai neįtikusį apmokėjimo už atliktus darbus atidėjimo termino ekonominį kriterijų, A. Klišonis nurodė, kad ir kiti pirkimo dalyviai jį buvo pasiūlę ilgesnį nei 30 ar 60 dienų.
„Nematau, kad būtų padarytas koks pažeidimas ar nusikaltimas. Dedame visas kortas ant stalo“, – savo poziciją apibendrino jis.
A. Klišonis Plungės rajono savivaldybėje dirba nuo 1997 metų (su 2000–2004 metų pertrauka, kai buvo Seimo narys).
J. Varkalys Plungės rajono taryboje dirbo nuo 2000 iki 2016 metų. Tuo pačiu metu jis buvo ir įmonės „Plungės Jonis“ direktorius, akcininkas.
Portalo freedata.lt duomenimis, „Plungės Jonis“ yra didžiausias Plungės rajono savivaldybės administracijos tiekėjas, nuo 2004 metų įvykdęs viešųjų pirkimų už daugiau nei 10 mln. eurų.
Kelių direkcija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama įvertinti žiedinės sankryžos ir naujos gatvės statybos darbų Plungėje pirkimo sąlygas.
