Kaip jau buvo skelbta, Rusijos valdžia nuo gruodžio 1 dienos įvedė draudimą jungiamiesiems skrydžiams į Turkiją. Anot Rusijos turizmo agentūrų sąjungos atstovų, draudimas skrydžiams į Turkiją bei Egiptą tapo skaudžiausiu smūgiu visam Rusijos turizmo sektoriui.

Minėtosios dvi kryptys poilsiui užsienyje daug metų buvo pačios populiariausios Rusijoje.

Maskvoje veikiančių turizmo agentūrų atstovai per interviu DELFI sakė, kad situacija turizmo srityje šiuo metu ne itin palanki, o dauguma rusų pastaruoju metu planuoja ilsėtis namuose.

Lietuva nusileidžia Latvijai ir Estijai

Susidomėjimas Baltijos šalimis išaugo pastarosiomis savaitėmis. Tokie pokyčiai susiję su tuo, kad kitos kryptys uždraustos arba pernelyg pavojingos“, – per interviu DELFI sakė Maskvoje veikiančios kelionių agentūros „Galion“ vadybininkė Baltijos valstybėms Jelena Kardapolova.

Anot vadybininkės, turistai iš Rusijos pirmenybę teikia artimesnėms kryptims – valstybėms, kur galima nuvykti traukiniu, tačiau Estija ir Latvija domimasi labiau nei Lietuva.

„Seniau Naujiesiems metams į Lietuvą vykdavo aktyviau, o šiais metais paklausa sumenko. Kalbant apie Rygą ir Taliną, situacija visai kitokia, šie miestai išgyvena atgimimą. Tai, ko negalėjome padaryti per pastaruosius du mėnesius, pasikeitė per pastarąsias kelias savaites. Greičiausiai šiuos pokyčius galima paaiškinti labai paprastai – šiais metais į Taliną kelis mėnesius nevažiavo traukinys, o tada Rusijos geležinkeliai paleido traukinį ir pasiūlė geras kainas.

Bilietai net du kartus pigesni nei kelionė į Vilnių. Manau, kad tai turėjo reikšmės. Juk yra skirtumas, kai bilietas kainuoja 20 tūkst. ir 40 tūkst. rublių. Kalbant apie Rygą ir Vilnių, tokio didelio kainų skirtumo nėra“, – teigia bendrovės atstovė.

Kaip teigia J. Kardapolova, klientai, kurie domisi kryptimis į Lietuvą, pirmenybę teikia poilsiui sanatorijose.

Dažniausiai renkasi dviejų savaičių atostogas sanatorijoje, o jeigu pasirinktos datos sutampa su šventinėmis dienomis, savaitę – stengiasi, kad sutaptų su naujametinėmis atostogomis.

„Praeitais metais mūsų partneriai iš Lietuvos turėjo daugiau pasiūlymų naujametinėms šventėms rusų kalba. Šiais metais jų mažiau, o kainuoja brangiau. Be to, mūsų klientai noriai renkasi ekskursijas po Vilnių, Kauną, Trakus. Tie, kurie vyksta be ekskursijų, atkeliauja ilgesniam laikui ir pasirenka vieną miestą – Vilnių arba Kauną“, – teigia J. Kardapolova.

Anot J. Kardapolovos, jau gauta užklausų ir kitiems metams – žmonės domisi kelionėmis į Lietuvą laikotarpiu nuo sausio iki balandžio, didžiausias susidomėjimas išlieka poilsiu sanatorijose.

„Jau prašome, kad mūsų partneriai pateiktų kainas ateinantiems metams. Tiesiog, kad turėtume laiko perorientuoti žmones šia kryptimi. Pirmenybę mūsų klientai teikia Druskininkams, nes Birštonas tik labai neseniai pradėjo aktyviau veržtis į rinką. Seniau mes savo klientams Birštono nesiūlėme, nes ten gana nyku ir nebuvo, ką veikti – tik sveikatingumo programos“, – sako kelionių agentūros atstovė.

Anot atstovės, Rusijoje ilsėtis žmonės lieka nenoriai, nes „aptarnavimas kol kas nėra itin kokybiškas“.

„Kalbant apie kitas kryptis, visos uždarytos. O ir žmonės labai įbauginti, niekas nebenori niekur keliauti. Nebent kur nors netoli, traukiniu. Jau planuoja ir vasaros atostogas, tačiau vietoj Turkijos domisi Kroatija ir Juodkalnija“, – sako J. Kardapolova.

Daugiau domisi Krasnaja Poliana ir Sočiu

Maskvos kelionių agentūros „Kandagar group“ vadovė Irina Ivonova sako, kad jos bendrovė atsisakė organizuoti keliones į Baltijos valstybes.

„Turėjome atstovybę Rygoje, tačiau ją uždarėme praeitą rugsėjį ir tuo džiaugiamės. Pajutome, kad tendencija byloja apie turistų srautų mažėjimą. Tam, kad galėtume padėti norintiems vykti į Baltijos šalis, turėti savo atstovybę nėra būtinybės, nes turime pakankamai patikimų partnerių, kurie gali perimti šias funkcijas“, – pareiškė I. Ivonova.

Anot kelionių agentūros vadovės, visai neseniai draudimo bendrovė, su kuria pasirašytas susitarimas, neteko licencijos, tad teko kreiptis į kitą.

„Kol kas rūpinamės turizmu šalies viduje, o tarptautinių krypčių kol kas nesirenkame, nes iš esmės, jeigu kalbėti atvirai, savo dėmesį kreipiame į kryptis šalies viduje. Tai slidinėjimo kurortai – Krasnaja Poliana ir, savaime suprantama, Sočis. Žmonės domisi. Taip pat ir Rusijos Aukso žiedas. Galiu drąsiai teigti, kad mūsų agentūra pastebi išaugusį susidomėjimą kryptimis šalies viduje“, – patikino I. Ivonova.

„Kalbant apie Baltijos valstybes, turistų srautas labai menkas, tačiau reikalauja daug išlaidų. Jos to nevertos, nes žmonės keliauja ne itin patogiai, o ir bilietai brangūs.

Be to, forminant Šengeno vizą reikia dalyvauti pačiam žmogui – vien dėl jos niekas į Maskvą važiuoti nenori, ypač iš kitų miestų. Be to, dauguma žmonių ten jau buvę – ir Rygoje, ir Vilniuje, ir Taline. Kai dar buvo įkandamos kainos, važiuodavo Naujiesiems metams, o dabar liovėsi, tad kam mums tuščiai stengtis?“, – samprotauja kelionių agentūros direktorė.

Ne į Baltijos valstybes, o į Kaliningradą

Faktą, kad turistai iš Rusijos mažiau domisi Baltijos valstybėmis, konstatuoja ir dar vienos Maskvos kelionių agentūros „Delfin“ atstovai.

„Akivaizdu, kad šios šalys turistų praktiškai nedomina. Jeigu palygintume dabartinę situaciją su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, pamatytume, kad paklausa sumenko beveik 70 proc. Tai bendra tendencija, galiojanti ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visoms Europos kryptims.

Priežastys akivaizdžios – pirmiausia tai nusilpęs rublis euro atžvilgiu, o antroji priežastis – politinė situacija, gana neigiami Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai. Be to, koją kiša ir pačios Rusijos ekonominės problemos, dėl kurių kaip reikiant sumažėjo šalies žmonių perkamoji galia“, – per interviu DELFI sakė „Delfin“ vadybininkas, atsakingas už Baltijos valstybių kryptis, Andrejus.

Anot Andrejaus, remiantis atliktomis apklausomis, dauguma Rusijos gyventojų ketina per atostogas likti namuose arba planuoja poilsines keliones šalies viduje.

„Pastebime, kad žmonės vis labiau domisi kryptimis šalies viduje, pavyzdžiui, pastebimai išaugo susidomėjimas kelionėmis į Kaliningrado sritį. Remiantis mano turimais duomenimis, augimas siekia 100 proc. Šis regionas gali visiškai iš žaidimo išstumti Baltijos valstybes. Žiemą žmonės ten ieško ekskursijų, o vasaros sezonu noriai traukia į pajūrį“, – teigia bendrovės atstovas.

Jeigu klientai vis dėl to renkasi Baltijos valstybes, kelionės dažniausiai apima dvi ar tris šalis.

„Kelionių kainos dėl nusilpusio rublio kurso iš tikrųjų kaip reikiant išaugo. Išaugo ir išlaidos transportui. Be to, labai sumažėjo norinčių vykti į Vilnių, tad „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė atsisakyti traukinio Maskva-Vilnius. Visi, kurie dabar nori aplankyti Vilnių, naudojasi Kaliningrado traukiniu. Kalbant apie kainas Lietuvoje, jos tikrai nesumažėjo, geriausiu atveju liko nepakitusios. Taip, kai kurie mūsų partneriai sumažino kainas, tačiau tai buvo padaryta kai kurių paslaugų sąskaita. Atsisakoma pervežimo paslaugų, naikinamos kai kuriuos ekskursijos. Bet kokiu atveju nukenčia kokybė“, – teigia Andrejus.

Prognozuoti, kaip situacija galėtų keistis ateinančias metais, kelionių agentūros atstovas atsisakė.

„Ateities perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo bendros politinės ir ekonominės situacijos, nuo energetikos sektoriaus, kuris tiesiogiai lemia visos Rusijos ekonomikos situaciją. Dėl šių priežasčių nuo bet kokių bendresnio pobūdžio prognozių norėčiau susilaikyti, tačiau, savaime suprantama, norėtųsi, kad situacija pagaliau normalizuotųsi“, – pabrėžė „Delfin“ atstovas.

Kai jau buvo skelbta, ateinančiais metais Lietuva ketina imtis aktyvesnės rinkodaros turizmo sektoriuje, tačiau prioritetinių valstybių sąraše nebeliko Rusijos ir Lenkijos – jų vietą užėmė Norvegija ir Prancūzija.

emiantis Valstybinio turizmo departamento duomenis, net 60 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų sudaro lenkai, latviai, estai, baltarusiai ir rusai.

Pabrėžiama, kad turistų iš Rusijos ir Baltarusijos Lietuvoje paliekami pinigai vis dar sudaro 37 proc. visų pajamų iš turizmo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1340)