Po raginimo neprašyti didesnių algų – profsąjungos kritika: tai nesąžininga

„Tai būtų didžiausia darbdavių svajonė ir Tarptautinis valiutos fondas visą laiką atvažiuoja ir bando mums konstruoti tokią nuomonę, kad sėdėk, tylėk ir nieko neprašyk“, – į pasigirdusius raginimus nekalbėti apie didesnes algas reaguoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Ji stebisi, kad „amžinai užsitęsusi krizė‟ ir ekonominiai sunkumai kažkodėl turintys nugulti ant darbuotojų pečių.

„Vertinu tai labai neigiamai: pirma, tas pats Europos Centrinis Bankas (ECB) galėtų pasižiūrėti, koks mūsų darbuotojų našumas, kad jis nėra aukštas, darbdaviai sąmoningai nieko nedaro, o toliau džiaugiasi ar verkia dėl tų žemų rodiklių. Darbo užmokesčio augimas arba investavimas į darbuotoją tiesiogiai prisideda prie to našumo augimo. Ir taip grandinėle mes prisidedame ir prie to paties ekonomikos augimo‟, – teigė pašnekovė.

Inga Ruginienė

© DELFI / Karolina Pansevič

Siūlo eiti papildomų naudų keliu

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pirmiausia pastebi, kad Lietuvoje tenka neišvengiamai konkuruoti atlyginimais, nes „technologinis lygis nėra aukštas‟, o fizinė darbo jėga įgyja didelę reikšmę. Tačiau darbdaviai norėtų labiau investuoti į darbuotojus per papildomas naudas, kaip yra dalyje šalių.

„Tų šalių verslas dirba su vyriausybe ir jie labai protingai daro – mokesčiai yra dideli, bet tu gali po to, sumokėjęs mokesčius, „ištraukti“ tuos pinigus ir investuoti į darbuotoją, kad nebūtų pajamos skaitomos natūra. (…) Tai aš manau, kad ėjimas šiuo keliu atitiktų ECB tam tikras rekomendacijas‟, – priduria jis‟, – teigė D. Arlauskas.

Pasak jo, žmogus tuomet vietoje didesnio atlyginimo gali gauti jam reikalingą paslaugą, tarkime, papildomą sveikatos draudimą, maitinimą, pavėžėjimą iki darbo.

Tačiau, anot pašnekovo, situaciją apsunkina diskusijos su profesinėmis sąjungomis, pavyzdžiui, dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo.

„Politikai sutinka, kad čia yra geras ėjimas, bet tada mūsų profesinės sąjungos mato, kad čia gali sustiprinti savo įtaką ir sako: ne, tiktai per kolektyvines sutartis.

O ką tai reiškia? Kad reikia steigti profesinę sąjungą. Tada mes sakome: tada tegul kolektyvines sutartis gali pasirašyti ir darbo tarybos, kurios dabar daug kur įkurtos. Šitoje vietoje politikai pasiduoda profesinių sąjungų įtakai ir tada jie nieko nedaro‟, – kalbėjo D. Arlauskas.

Danas Arlauskas

© DELFI / Domantas Pipas

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia nesutinkantis su ECB argumentais ir manantis, jog tiek Lietuvoje, tiek ir kitose euro zonos valstybėse atlyginimai šiemet augs.

„Euro zonoje dėl to, kad nuo kovido pradžios atlyginimų augimo ten praktiškai nebuvo ir kaip tik praeitų metų pabaigoje profesinės sąjungos pradėjo derybas su įmonėmis dėl atlyginimų padidinimo. Aš manau, kad atsižvelgiant į pakankamai sparčią infliaciją, kuri buvo praeitais metais, profesinės sąjungos tikrai išsireikalaus ir pasieks atlyginimų padidinimo‟, – mano A. Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvoje atlyginimai taip pat didės, bet tai bus labiau susiję su tuo, jog kol kas euro zonos ekonomika išlieka pakankamai stipri, o Vokietijos pramonininkai po truputį gerina savo lūkesčius ir tikriausiai pradės didinti ir gamybos mastą.

„Lietuvos verslo finansinė situacija išliks pakankamai gera, ekonomika lieka gana stipri ir tai tikrai leis įmonėms kelti atlyginimus‟, – įsitikinęs ekonomistas.

Profesinės sąjungos: pats metas atlyginimų pokyčiams

I. Ruginienė savo ruožtu sako, kad kaip tik šiuo metu yra geriausia didinti algas, tuo metu kalbėti apie „diržų veržimąsi‟, kai didelės kompanijos skelbia apie uždirbtus pelnus, yra keista.

„Lietuvoje irgi tokių atvejų nagrinėjome turbūt ne vieną, kuomet dideli pelnai ir kaip pakankamai gerai įmonėms sekasi. Tai aš manau, kad tokiame kontekste nesąžininga prašyti, jog dabar darbuotojai užsičiauptų ir neprašytų nieko. Kaip tik šiandien yra tinkamiausias laikas prašyti didesnio atlygio‟, – sako I. Ruginienė.

Ji pridūrė, jog praėjusių metų infliacija „suvalgė‟ visus algų augimus ir atlyginimai faktiškai sumažėjo. Tad šiemet jie turi būti atkurti.

„Kuo daugiau investuosi į darbuotoją, tuo tavo našumas augs, tą jau ekonomikos pradžiamokslis sako. Turi būti investicija į aukštas technologijas, į darbuotojų kvalifikaciją ir atlyginimą ir visi šie trys faktoriai prisideda prie didesnio našumo, ko mums kaip Lietuvai labai labai trūksta.Tai yra darbdavio rankose‟, – sako I. Ruginienė.

Infografikas iliustruoja gyventojų perkamosios galios smukimą Lietuvoje praėjusiais metais: realiojo darbo užmokesčio kreivė krenta žemyn, infliacijai didinant tempą ir sumažinant „į rankas‟ gaunamas žmonių pajamas

D. Arlauskas savo ruožtu teigia, kad našumas turi ir kitą pusę: technologijų diegimas gali lemti ir darbuotojų atleidimus.

„Antras dalykas: mes – ne Vokietija, kur 60 proc. sudaro stambus kapitalas. Pas mus 99,7 proc. yra smulkios ir vidutinės įmonės ir ypač pas mus daug paslaugų sektoriaus. Padidinti našumą paslaugų sektoriuje – ką turėtų padaryti kirpėja, kad padidintume jos našumą? Ką turėtų padaryti pardavėja ar medicinos, socialinėje srityje, valgyklose – daug kur? Tai yra ištisi sektoriai, kur neįmanoma ženkliai padidinti našumo‟, – aiškino konfederacijos prezidentas.

„Tai yra bendros frazės „didinkite našumą, didinkite atlyginimus, visi bus laimingi“. Bet kai įsigilini į tą realią ekonomiką, tu pamatai, kad neveikia tai, kas veikia technologiškai pažengusiose valstybėse‟, – sako D. Arlauskas.

Ekonomistas: infliacijos variklis yra kitur

A. Izgorodinas sako nesutinkantis su ECB perspėjimais, jog atlyginimų augimas gali įsukti kainų spiralę.

Atlyginimų poveikį infliacijai esą reikėtų vertinti kompleksiškai: naftos, dujų, elektros, trąšų kainos nuo sausio mažėjo, o žaliavų rinkos jau gyvena recesijos bei centrinių bankų palūkanų didinimo nuotaikomis.

„Manau, kad šitai ir toliau matysime žaliavų rinkose, nes, tarkime, kad tiek Europos Centrinis Bankas, tiek JAV centrinis bankas palūkanas kels ilgiau negu buvo manoma šių metų pradžioje, nes infliacija lieka stipri. Tai automatiškai mažina naftos ir kitų žaliavų kainas‟, – sako ekonomistas.

Aleksandras Izgorodinas

© DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jo, tai reiškia, kad įmonių kaštai po truputį galimai pradeda mažėti. Ir nors atlyginimų augimas šiek tiek juos pakels, bet lygiagrečiai bus matyti energetikos ir žaliavų kaštų mažėjimas versle.

„Vien atlyginimų padidėjimo neužteks tam, kad mes Europoje ir Lietuvoje matytume infliacijos paspartėjimą. Jeigu žiūrėtume praėjusius metus, tai pernai apie pusę infliacijos euro zonoje buvo energetika. Tai reiškia, kad būtent energetikos ir žaliavų kainos šiuo metu turi esminės įtakos infliacijai, bet ne atlyginimai‟, – konstatuoja A. Izgorodinas.

Kokie darbuotojai gali tikėtis algų augimo?

D. Arlauskas, pasiteiravus, kokia atlyginimų augimo perspektyva, sako, kad jie tikrai augs, tačiau reikia žvelgti į situaciją sektoriniu žvilgsniu ir nesitikėti automatiško kilimo visur.

„Manau, kad augimas yra neišvengiamas, tiktai turime pasižiūrėti, kokioms kategorijoms. Tai, sakykime, IT sektorius, programuotojai, kurie sukuria didelę vertę, ir vyksta didžiulė talentų medžioklė arba inžinieriai, – tikrai didės atlyginimai, man net nekyla klausimų, dėl to, kad jie sukuria labai didelę vertę‟, – teigė D. Arlauskas.

Tačiau kalbėdamas apie paslaugų sektorių jis pabrėžė vieną sąlygą.

„Kada pradės didėti atlyginimai šituose technologiškai labai prasminguose sektoriuose, ten žmonės gaus dar daugiau pinigų, jie tada galės mokėti pinigus ir paslaugų sektoriuje. Jie nueis į kirpyklas, teatrus, restoranus, prekybos centrus, padidės pinigų masė, atsiras galimybė ir ten didinti žmonėms atlyginimus‟, – sako jis.

Darbdavių atstovo teigimu, pirmiausia svarbu užtikrinti geresnį našumą būtent tuose sektoriuose, kurie „generuoja didelius pinigus ir pirmiausia susiję su eksportu‟.

„Jeigu šitie sektoriai, jų veiklos efektyvumas didės, tada automatiškai bus galimybė didinti ir, sakykime, kaimo autoservisuose, grožio paslaugų sektoriuje. Ne vienu metu iš karto, bet pradėti reikia nuo tų, kurie kuria žymiai didesnę vertę, tai yra, modernios ekonomikos sektoriuje. Jeigu ten pradės didėti, tai tada jau „sniego gniūžtė“ prasidės‟, – sako jis.

Pailsėję darbuotojai labiau įsitraukia į veiklą, tampa produktyvesni ir lojalesni

© Shutterstock

Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad darbdaviai kol kas turi rezervų didinti atlyginimus, ypač kalbant apie pirmą pusmetį.

„Nes mes, tikėtina, turėsime pakankamai gerus Lietuvos eksportuojančių sektorių rodiklius, kadangi, Europos ekonomika lieka stipri, Vokietijos pramonės nuotaikos gana sparčiai atsigauna, JAV vartojimas lieka stiprus, Kinijos ekonomika po truputį atsigauna – tai visi šitie aspektai teigiamai veiks Lietuvos eksportuotojų finansinius rezultatus, apyvartas ir manau, kad šių metų pirmas pusmetį tikrai yra labai rimto pagrindo toliau didinti atlyginimus‟, – sako ekspertas.

Geros žinios – ne visiems

Pasak A. Izgorodino, daugiausia algų kilimo tendencijos bus galima tikėtis būtent eksporto sektoriuose. Tačiau yra ir liūdnesnių žinių.

„Viena, bloga, naujiena yra, kad tuose sektoriuose, kurie vidaus rinkoje, atlyginimai tikriausiai nedidės, nes jau gruodžio mėnesį matėme beveik 11 proc. mažmeninės prekybos kritimą Lietuvoje (…) – mes jau de facto turime vidaus rinkos, vidaus vartojimo susitraukimą. Manau, kad tie sektoriai, kurie dirba su vidaus vartojimu, jie atlyginimų šiemet nedidins, nes jie jau mato apyvartos kritimą‟, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, sunkiau kelti atlyginimus bus smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV), kadangi jį veikia palūkanų normų didėjimas, tai yra, brangstantis skolinimasis.

„Tad manau, kad eksportuojantys sektoriai ir stambesnės įmonės tikrai turės resursų kelti atlyginimus. Tie sektoriai, kurie dirba su vidaus rinka, ir tos smulkios ir vidutinės įmonės kelti atlyginimams finansinių rezervų realiai neturės.

Sakyčiau, kalbant apie šitus du sektorius: mažmeninė prekyba, kavinės, restoranai ir smulkios įmonės, geras rezultatas bus jau tai, jeigu tos įmonės paliks atlyginimus dabartinio lygio ir tų atlyginimų nesumažins‟, – apibendrina ekonomistas.

I. Ruginienė mano, kad būtų teisinga, jeigu atlyginimų augimas atitiktų infliacijos tempą.

„Atlyginimų augimas mažiausiai turi padengti infliaciją. Skeptikams, kurie besakytų kitaip, tai galiu pasakyti tą praktinį pavyzdį: praeitais metais derėjomės dėl minimalios algos ir didžiausias paslaugų sektorius tiesiog primygtinai prieštaravo tam, sakė, kad tai bus katastrofa, kad sužlugs tiek restoranai, tiek viešbučiai, ir jokiu būdu minimalios algos negalima didinti, pajamos neturėtų augti.

Pinigai

© DELFI / Julius Kalinskas

Kas atsitiko? Kai darbuotojų pajamos neauga, tai, akivaizdu, kad jie mažiau eina į parduotuves, mažiau naudojasi pramogomis ir visomis kitomis paslaugomis. Tie patys restoranai pradeda bankrutuoti, nes darbuotojas renkasi geriau atsinešti pietų dėžutę iš namų, negu nueiti suvalgyti dienos pietų‟, – sako I. Ruginienė.

Anot jos, naivu manyti, kad vienur ką nors atėmus ar sumažinus, staiga pagerės situacija ir augs ekonomika.

„Pinigai sukasi ratu: jeigu žmonės neturės pajamų, tai akivaizdu, kad tas pats verslininkas neturės kam parduoti savo produkcijos. Ir čia trumpalaikė perspektyva, gal ir taip – staiga išlaidos galbūt šiek tiek ir sumažės, galbūt pelnai įmonėse augs, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsigręš prieš tuos pačius verslininkus ir darbdavius‟, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Antras pusmetis bus kitoks

A. Izgorodinas mato atlyginimų augimą tik pirmoje šių metų pusėje.

„Asmeniškai matau atlyginimų augimą Lietuvoje tik šių metų pirmą pusmetį, nes labai tikėtina, kad vasaros gale ir rudenį mes pamatysime kritimą JAV ekonomikoje, tai atitinkamai paveiks ir Lietuvos eksportuojančius sektorius, ir ekonomiką.

Todėl manau, kad didesnė ar mažesnė recesija Lietuvą vis dėlto pasieks ir ji pasieks Lietuvą tikriausiai šių metų vasaros pabaigoje arba rudenį ir automatiškai tada jau įmonės turės mažiau galimybių kelti atlyginimus ir, manau, kad galbūt pamatysime nedidelį atlyginimų kritimą. Jis neturėtų būti labai didelis‟, – prognozuoja ekonomistas.

Jo vertinimu, atlyginimai vidutiniškai šiemet galėtų augti 4–5 proc., „bet šių metų antrą pusmetį, ypač trečio ketvirčio gale, ketvirtą ketvirtį turėsime minusinį atlyginimų augimą, tai bus minus 1–2 proc.‟.

Ieško kitų protesto formų – ne tik streikų

ECB vasarį kreipėsi į profesines sąjungas, ragindamas jas nekelti pernelyg didelių reikalavimų dėl atlyginimų, nes tai galėtų dar labiau pakurstyti infliacijos augimą, skelbė ELTA.

Pasak ECB vicepirmininko Luiso de Guindoso, nors atitinkami darbuotojų reikalavimai yra pagrįsti, „būtina vengti darbo užmokesčio ir kainų spiralės“. Tai jis kalbėjo interviu Vokietijos laikraščiui „Sueddeutsche“.

Europos centrinis bankas

© Shutterstock

L. de Guindosas pabrėžė, kad euro zonos šalių vyriausybės galėtų pasiūlyti tikslinę paramą nuo infliacijos labiausiai nukentėjusiems subjektams.

Vokietijos didžiausia profesinė sąjunga „IG Metall“ praėjusių metų pabaigoje surengė streikų virtinę, reikalaudama didesnių atlyginimų beveik 4 mln. pramonės sektoriaus darbuotojų. Galiausiai jai pavyko susitarti, kad darbo užmokestis per dvejus metus padidėtų 8,5 proc.

Kita įtakinga šalies profsąjunga „Verdi“ šiuo metu taip pat reikalauja, kad „Deutsche Post“ darbuotojų atlyginimai pakiltų 15 proc. Tačiau pati bendrovė tokius profsąjungos užmojus atmeta kaip neatitinkančius realybės.

ECB nuo praėjusių metų liepos padidino palūkanų normas 3 proc. Nuo to laiko infliacija euro zonoje sumenko ir sausį sudarė 8,5 proc., palyginti su 10,6 proc. piku spalį. Nepaisant to, šio rodiklio vertė vis dar gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Infografike – praėjusių ir šių metų staigus bazinių palūkanų normų kėlimas euro zonoje kovojant su infliacija. Kartu pateikiamos nuo vasario įsigaliojusios normos. Kovo mėnesį jos gali dar labiau augti:

I. Ruginienė sutinka, jog Lietuva streikų požiūriu yra ramesnė valstybė, nes esą padaryta viskas, kad streikų būtų neįmanoma surengti. Vis dėlto ji mato žmonių suaktyvėjimą nuo pernai ir tikisi, jog jis tęsis.

„Pas mus žmonės dar nuo sovietinių laikų pripratę labiau kentėti, patylėti ir priimti tai, kas jiems yra pametama, bet džiugu, kad praeiti metai buvo pakilimo metai ir tikrai žmonės judėjo (…). Pavasaris, tikrai žinau, pabers daugiau įvairių formų protestų. Streikas yra labai sudėtingas procesas.

Pas mus darbdaviai ir politikai padarė viską, kad teisės aktai būtų surašyti taip, jog streikuoti praktiškai būtų neįmanoma. Bet mes nenusimename ir tikrai surasime kitų protesto būdų, kaip iš tiesų padaryti spaudimą, nes akivaizdu, kad pajamos turi augti, darbo sąlygos turi gerėti, jeigu mes vis dar norime vadintis tikrąja Europos Sąjungos šalimi‟, – sakė I. Ruginienė.

Vertėtų svarstyti apie taupymą

Tuo metu A. Izgorodinas, palyginti pozityviai nusakęs pirmąjį šių metų pusmetį, pataria visiškai nepamesti iš akiračio finansų tvarumo.

„Gyventojams būtų kelios mano žinutės: visų pirma, tai trumpuoju laikotapriu mes tikriausiai matysime Lietuvos ekonomikoje tam tikrą euforiją, kadangi krizė, kurią visi žadėjo šių metų pradžioje, ji neateis, netgi priešingai – eksportuojantys sektoriai parodys gerus rezultatus. Bet tai yra laikina‟, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, nereikia apsigauti dėl to, kad pirmą šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika demonstruos gerus rodiklius, nes veikiausiai antrą pusmetį ekonominė situacija pablogės. Tad verta turėtų santaupų bent pusmečiui tam, kad būtų galima laikinai išgyventi netekus darbo.

„Aišku, nereikėtų visiškai stabdyti vartojimo ir fokusuotis vien į taupymą, nes didelės krizės nebus ir nereikėtų čia labai nerimauti dėl ekonominio sunkmečio, didelio sunkmečio tikrai nebus. Bet reikia vis dėlto nepamiršti, kad šių metų fokusas turėtų būti orientacija į finansų tvarumą‟, – sako ekonomistas.