aA
Spręsdama verslo praradimo dėl Lietuvos įtampų su Kinija klausimą, Prezidentūra siūlo svarstyti mokesčių pakeitimus, apyvartinių lėšų papildymo galimybes. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė, kad viena priemonių galėtų būti nepaskirstyto pelno mokesčio lengvata, tačiau ja abejonę iš karto išreiškė kitas valdančiųjų atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Kalbėjome ir apie mokestinės politikos pokyčius, kurie padėtų verslui susiklosčiusioje padėtyje. Pirmiausia kalbėjome apie galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jeigu reikės yra pasirengusi inicijuoti savo sprendimus ir pateikti juos Seimui. Taip pat kalbėjome ir apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, apie Europos Sąjungos Gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su atsakingų institucijų atstovais.

„Turime gerokai labiau išnaudoti potencialą eksporto plėtrai į kitas, alternatyvias rinkas, tame tarpe ir į Ramiojo vandenyno regioną. Čia labai daug vilčių dedu mūsų suintensyvėjusiems politiniams kontaktams ir su Indija, ir su Australija, ir su kitoms regiono valstybėmis“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad reikia išmokti pamokas iš dabartinės situacijos ir glaudžiau bendradarbiauti su sąjungininkais.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

„Šiandien turime išmokti pamokas iš visos šitos istorijos ir ateityje labai tikiuosi, kad kartu su partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinio partijų susitarimo strateginėmis užsienio politikos kryptimis“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, verslas konstatuoja, jog nuostoliai nemaži ir ateityje gali tapti dar didesni.

„Štai kodėl turime kreipti dėmesį ne tik į darbą su mūsų partneriais, sąjungininkais, bet taip pat ir įgyvendinti deeskalacijos planą, kurio aš paprašiau iš gerbiamo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio. Jis man buvo pateiktas ir tikiuosi, kad šį planą galėsime ateityje įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antrino šalies vadovui, akcentuodamas, kad susitikimo metu buvo patvirtinti tolesni veiksmai, siekiant amortizuoti patirtus nuostolius.

„Turėjome galimybę pristatyti anksčiau atliktus veiksmus ir tuos, kuriuos ketiname daryti“, – sakė ministras.

G. Landsbergis teigė, kad įmanoma suderinti saugumo ir verslo interesus.

„Aš manau, kad mes gebame suderinti Lietuvos strateginę laikyseną, kuri yra itin svarbi mūsų santykyje su mūsų saugumą užtikrinančiais strateginiai partneriais bei mūsų verslo interesus“, – komentavo ministras.

Jo teigimu, deeskalacijos plane yra numatytos kryptis, temos, apie kurias galima kalbėtis su Kinija.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir patys tiesiogiai, bet deeskalacija didele dalimi priklauso nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti. Šiandien didžiausi eskalaciniai veiksmai ateina iš Kinijos ir yra jos apsisprendimas, kuriuo ji keliu eina“, – dėstė G. Landsbergis.

Kinija, pasak jo, eskaluoja problemas ne tik su Lietuva, bet ir su visa Europa.

„Akivaizdu, kad Europa siektų normalizacijos, dėl to, kad yra lūkestis turėti viršūnių susitikimą neilgai trukus. Aš manau, kad tai yra gera mintis. Tik, aišku, tas viršūnių susitikimas turi būti rengiamas jau deeskaluotoje atmosferoje – tą labai palaikytume“, – tvirtino ministras.

Armonaitė: ministerija pateikė siūlymus

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė suprantanti, kad Lietuvos investicinė reputacija patiria tam tikrų iššūkių.

„Dėl to reikia padaryti viską, kad investicinė aplinka Lietuvoje būtų ne tik stabili, tačiau ir geresnė nei iki šiol“, – komentavo politikė.

Ji teigė pasidalinusi planais talentų pritraukimui iš viso pasaulio.

„Įmonėms svarbu ne tik stabili aplinka, bet ir perspektyva – kas dirbs jose, kokie aukštos kvalifikacijos specialistai. Netrukus, pavasario sesijoje Seimui ir Vyriausybei atnešime visą paketą sprendimų, kurie leistų į Lietuvą atsivežti daugiau talentingų žmonių iš viso pasaulio“, – akcentavo A. Armonaitė.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra eksportuojanti šalis.

Po pokalbių prezidentūroje ryškėja naujas valdančiųjų konfliktas: lengvatos dusinamos iškart
© DELFI / Julius Kalinskas

„Tai, kad patiriame, tikiuosi, laikinų nesklandumų prekiaudami su Kinija taip pat yra milžiniška paskata Lietuvai labai proaktyviai ieškoti naujų rinkų. Čia galiu pasakyti – jau esame priėmę sprendimus dvigubinti prekybos ir komercijos atašė atstovus visame pasaulyje“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Pagrindinės prioritetinės rinkos, pasak jos, yra Pietryčių Azija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Taivanas, JAV.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sakė, kad ministerija pateikusi ir mokestinius siūlymus.

„(Ministerija) yra pateikusi pasiūlymą vis dėlto apsvarstyti paskirstomo pelno modelį – kai įmonės pelną pasiskirsto, tik tada jį apmokestinti. Mes girdime, kad yra skepsio dėl įplaukų į biudžetą, bet vis dėlto manome, kad tam tikrus kriterijus įsivedus, galima pasiekti konkurencingesnę aplinką, daugiau paskatų įmonėms plėstis ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti didesnį BVP augimą“, – argumentavo A. Armonaitė.

Ji teigė, kad svarbu vystyti ir proveržio sritis – biotechnologijas, puslaidininkių pramonę, informacinių ryšių technologijas.

„Pristačiau ir pagalbos priemones, kurios bus pritaikytos verslui, patiriančiam sunkumų dėl prekybos apribojimų su Kinija. Jau esame platinę informaciją apie tai – vasario pradžioje tikimės, kad pasileis apyvartinių ir investicinių paskolų mechanizmas. Ir, taip pat, žinoma, subsidijos įmonėms, kurios nori perorientuoti savo prekybą ir ieško naujų rinkų diversifikacijai“, – sakė ministrė.

Kai kurie reikalingi sprendimai, pasak jos, Vyriausybėje bus svarstomi jau šį trečiadienį.

A. Armonaitės teigimu, susitikimo metu Lietuvos bankas pristatė poveikio scenarijus.

„Norėčiau pabrėžti, ką, beje, Lietuvos bankas ir pabrėžė, jog tai nėra prognozės. Tai yra galimi poveikio scenarijai. Realūs duomenys, kuriuos turėsime, mus pasieks truputį vėliau“, – sakė ministrė.

Įvertinti poveikį, kaip pripažino ji, kol kas yra sunku.

„Mes tik matome, kad situacija yra neapibrėžta ir dėl to mums reikia padaryti daugybę kitų dalykų, kurie Lietuvą padarytų dar patrauklesnę investicijoms“, – akcentavo A. Armonaitė.

Majauskas nepritaria nepaskirstyto pelno mokesčio lengvatai

Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas komentuoja, kad rezervuotai vertina nepaskirstyto pelno mokesčio lengvatą. Pastarąją, kaip vieną iš mokestinių priemonių paminėjo ir A. Armonaitė.

„Lietuvoje jau dabar taikomas vienas mažiausių pelno mokesčio tarifų visoje ES ir lygus 15 proc. Tuo tarpu efektyvus tarifas yra dar mažesnis ir siekia vos 6 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad šiuo metu jau galioja lengvatinis 5 proc. tarifas smulkioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius iki 10 žmonių ir metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų. Taip pat galioja ir įvairiausios lengvatos – vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, lengvata kinui, bankams.

2021 m. iš pelno mokesčio valstybė surinko 1,2 mlrd. eurų liūto dalį, net 50 proc. sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai, kurie sudaro vos 1 proc. visų mokesčių mokėtojų“, – skaičiavimus pateikia jis.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Julius Kalinskas

Anot M. Majausko, pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui bankų, energetikos, telekomunikacijos, prekybos.

„Būtent šių sričių atstovai ir yra didžiausi pelno mokesčio mokėtojai Lietuvoje. Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, tokiu būdu skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Tai veiktų idealiomis sąlygomis. Lietuvos atveju, pvz didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su pelno mokesčio lengvatomis.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu turime sparčiai augančią ekonomiką ir didelį fiskalinį deficitą dėl kurio auga valstybės skola. Todėl sprendimus pareikalausiančius milžiniškų biuždeto lėšų turėtume gerai pasverti.

Apibendrinant, atsargiai vertinu iniciatyvas, kuriomis mokesčių mokėtojų pinigais būtų kuriamos lengvatos stambiam verslui. Ir, jei kiltų klausimas kur padėti kelis šimtus milijonų eurų, prioritetą vis tik skirčiau ne subsidijoms verslui, bet investicijoms į švietimą“, – komentuoja jis.

Prezidento patarėjas: egzistuoja rizika dėl užsienio investicijų

Prezidento patarėjas ekonomikai Vaidas Augustinavičius antrino ekonomikos ir inovacijų ministrei, kad Lietuvos bankas pateikė paskaičiavimus apie galimus nuostolius.

„Trumpai galima reziumuoti, kad tie pirminiai vertinimai, kurie buvo prieš priimant sprendimus ir įvertinus ir antrinius efektus – riziką, kad Lietuvos verslas taip pat yra globalių gamybos grandinių dalis, taip pat egzistuoja rizika dėl užsienio investicijų, tai tie poveikiai būtų didesni“, – įvertino V. Augustinavičius.

Dabar, pasak jo, dauguma sutinka, jog reikalinga aktyvesnė ekonominė politika ir papildomos priemonės.

„Reikėtų daugiau pereiti nuo diskusijų prie konkrečių darbų“, – akcentavo prezidento patarėjas.

Viena iš galimų priemonių, V. Augustinavičiaus teigimu, – atidėtas pelno mokestis reinvestuojamam pelnui.

„Prezidento nuomone, tikrai galima surasti kompromisą šioje priemonėje. Ji gali būti pritaikyta Lietuvai kaip papildoma opcija šalia esančio mokestinio pelno mokesčio režimo“, – sakė jis.

V. Augustinavičius pakartojo, kad itin svarbu subalansuoti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą.

„Ekonominei diplomatijai reikalingos papildomos priemonės. Prezidentas ir pats yra pasiryžęs padėti verslui nueiti kitas rinkas, atidaryti kitas rinkas“, – sakė jis, akcentavęs, kad svarbu gilinti santykius ir su dabartinėmis prekybos partnerėmis.

G. Nausėda trečiadienį pakvietė Vyriausybės, Seimo ir kitų institucijų aptarti galimybių padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą „neeilinių iššūkių aplinkoje“, pranešė Prezidentūra.

„Rizika Lietuvos verslo konkurencingumui ir sparčiam šalies ekonomikos augimui išaugo Kinijai pradėjus Lietuvai taikyti nepaskelbtas sankcijas“, – rašoma pranešime.

Į susitikimą pakviesti už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingi Vyriausybės nariai, Seimo komitetų vadovai, taip pat parlamentinių partijų atstovai, Lietuvos banko, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovai ir verslo asociacijų atstovai.

„Delfi“ primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(88 žmonės įvertino)
3.2500

Įvertino žinomų verslų pasitraukimą iš Rusijos: ši šalis grįš į deficitinį laikotarpį (2)

Ar Rusijos verslininkai, nupirkę „ McDonald's “ restoranus ir perėmę „ Renault “ gamyklas,...

Neketinama atsisakyti automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta.

„Viados LT“ grupės pajamos pernai augo 36,4 proc. iki 900 mln. eurų (1)

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojamos įmonių grupės „ Viada LT “, valdančios degalinių...

Draudimo rinka pirmą ketvirtį augo, bet nuostolio neišvengė

Lietuvos draudimo rinka pirmą šių metų ketvirtį sparčiai augo. Priežastys, susijusios su...

Kaip sustabdyti didžiulį kainų šuolį: verslo atstovai įvardijo dabartines problemas (3)

Lietuvai išsiskiriant Europos Sąjungoje didžiausiais infliacijos rodikliais, verslo atstovai kalba...

Top naujienos

Intelektualai Rusijoje puikiai supranta realybę: turi dvi alternatyvas

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko sako, kad,...

Šias žarnyno ligas neretai painioja su hemorojumi: jomis sergantiems labiau gresia vėžys

Dažnas viduriavimas, varginantys pilvo skausmai, kraujas išmatose, kurio pasirodymą dažnai...

Delfi PliusEglė Gatelytė

Vokiečių politikė apie keistą sprendimą dėl Ukrainos: matau dvi priežastis (2)

Mariupolis jau rusų rankose. Odesa nuolat apšaudoma raketomis. Mieste, kuriam gresia plataus masto...

Po skandalingų Rusijos karininko kalbų apie karą Ukrainoje – staiga pakeista plokštelė: ko išsigando Kremlius (2)

Ukrainą nemaloniai nustebins mūsų karinės vadovybės sumanymas. Jei tai būtų eiliniai Kremliaus...

„Žalgiris“ ant prarajos krašto: trilerį Kaune laimėjęs „Lietkabelis“ – per žingsnį nuo LKL finalo (2)

Lietuvos čempionų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ nebeturi kur trauktis. Kazio Maksvyčio...

Verslas PliusArūnas Milašius

Buvęs ūkininkas paskaičiavo: kada grūdų ūkis jau tampa verslu

Buvęs ūkininkas, dabar premjerės patarėjas Ignas Jankauskas suskaičiavo, kad grūdų ūkį jau...

Karas Ukrainoje. Rusija grasina perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę: ji dirbs mums Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Atamanas artėja prie tikslo: Micičiaus tritaškis į Eurolygos finalą išvedė „Anadolu Efes“

Į Eurolygos finalą Belgrade ketvirtadienio vakarą pirmoji prasibrovė Stambulo „Anadolu Efes“...

Kokie pokyčiai laukia fronte: Ukrainą nustebino Kremliaus pareiškimai dėl slaptų ginklų

Ukrainos prezidentas Rusijos invaziją vadina visiškai nesėkminga. Kremliaus teiginius apie...