Praėjus savaitei po įprasto politinio susirinkimo, Frankfurte įsikūrusi institucija surengė netikėtą „ad hoc susitikimą“, kad aptartų pokyčius „rinkos sąlygomis“. Infliacijai išaugus, praėjusį ketvirtadienį ECB apsisprendė dėl ilgus metus trukusios itin laisvos pinigų politikos, mėnesio pabaigoje nutraukdamas masinį obligacijų pirkimo skatinimą ir paskelbdamas ilgai lauktą palūkanų normų didinimą liepos mėnesį.

Vartotojų kainos euro zonoje gegužę pakilo 8,1 proc. – tai visų laikų rekordas bendrus pinigus turinčiose šalyse ir gerokai viršija paties ECB dviejų procentų tikslą. Tačiau po pasikeitimo Vokietijos vyriausybės obligacijų ir labiau įsiskolinusių euro zonos narių pajamingumo skirtumas – obligacijų rinkos įtampos matas – pradėjo didėti.

Koronaviruso pandemija „paliko ilgalaikį euro zonos ekonomikos pažeidžiamumą, kuris iš tiesų prisideda prie netolygaus jos politikos perėjimo“, sakoma ECB pranešime.

Reaguodamas į tai, ECB pareiškė, kad „taikys lankstumą“ reinvestuojant į išeinančias obligacijas pagal pandemijos eros skolų pirkimo programą, tai bus taikoma rizikos šalims, tokiomis laikomos Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija. Tai taip pat pagreitintų darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją