Kaip pasakojo į DELFI redakciją kreipusis mergina, liepos 3 dieną Nemenčinės pl. 2 esančioje „Iki“ parduotuvėje ji tiesiog norėjo nusipirkti vaflių su karamelės skonio pertepimu.
Ant pakuotės esančioje etiketėje buvo nurodyta 1,54 euro kaina, tačiau prie kasos esančiame monitoriuje pasirodė jau kita – 1,68 euro kaina.
„Pardavėja aiškino, kad čia svarstyklių bėda, bet čia jau ne mano bėda. Ir baisiausia, kad kai daug perki, nepastebi. Tik va, kai vieną prekę perki, atkreipi dėmesį. Už manęs stovėjusi moteriške sakė, kad šioje „Iki“ dažnai taip, kad kaina ant prekės ir kasoje neatitinka. Bet kodėl visada pirkėjo nenaudai?
Griežtai pasakiau, kad mokėsiu tiek, kiek parašyta ant prekės, tada pakvietė vadybininkę ir ji sutiko. Išmušė visą kainą, sumokėjau, o paskui tų centų grąžinimą padarė. Bet norėčiau, kad žmonės būtų informuoti, jog gali mokėti tiek, kiek parašyta ant prekės, o ne kiek išmuša kasoje“, – sakė Ugnė.
Paaiškino, kad keitėsi kaina
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė DELFI paaiškino, kad kainos neatitikimas atsirado ne dėl netikslių svarstyklių, kaip Ugnei teigė pardavėja, bet dėl to, kad pasikeitė vaflių kaina.
„Apgailestaujame, kad mūsų prekybos tinklo parduotuvėje pirkėja įsigijusi nurodytą prekę, kasoje pamatė kitą kainą nei nurodyta ant etiketės. Šiuo atveju turime pripažinti, kad įvyko žmogiškoji klaida. Pirkėjos nusipirkti vafliai buvo supakuoti birželio 30 dieną, tačiau nuo liepos 1 dienos pasikeitė jų kaina, o parduotuvės darbuotojai nepakeitė kainos etiketėje“, – sakė „Iki“ atstovė.
B. Čaikauskaitė pastebėjo, kad nepaisant to, parduotuvės darbuotoja iš karto gražino sumos skirtumą.
„Dedame visas pastangas, kad tokia situacija nepasikartotų mūsų prekybos tinklo parduotuvėse. Dar kartą pasikalbėjome su visais šios parduotuvės darbuotojais ir paprašėme būti atidesniais. Tuo pačiu esame dėkingi savo pirkėjams, kurie padeda mums tobulėti ir kiekvieną dieną stengtis, kad jų apsipirkimo patirtis būtų pati geriausia“, – komentavo ji.
Jau tiria kitą atvejį
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė DELFI informavo, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – sakė ji.
Be to, pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi būti aiški ir suprantama, lengvai įskaitoma ir lengvai atskiriama. Taigi, pardavėjas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės kainą ir parduoti prekę už tą kainą, kuri buvo nurodyta kainolapyje.
G. Nenartavičiūtė dar nurodė, jog komercinė veikla laikytina nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, bei tokiu būdu gali paskatinti priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs.
„Vartotojai, įsigydami prekes, visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Taigi vartotojų ekonominiam elgesiui, tam tikram sprendimo dėl sandorio priėmimui didelę įtaką daro pateikiama informacija apie produktų kainas“, – sakė VVTAT atstovė.
Ji vartotojams, kuriems buvo parduota prekė už didesnę kainą nei buvo nurodyta prekės kainolapyje arba buvo suteikta neaiški, klaidinanti ar dviprasmiška informacija apie prekės kainą, patarė užfiksuoti prekės kainą kainolapyje ir su pirkimo kvitu nedelsiant kreiptis į pardavėją bei nurodyti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti permoką).
„Taip pat apie pastebėtus kainų neatitikimus vartotojus raginame kreiptis į mus, kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, kad VVTAT atliktų tyrimą ir įvertintų, ar pardavėjo veikla turi nesąžiningos komercinės veiklos požymių“, – sakė G. Nenartavičiūtė.
Ji taip pat nurodė, kad VVTAT šiuo metu yra pradėjusi nagrinėjimo procedūrą dėl „Palink“ („Iki“ tinklo operatoriaus) galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.
„Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams VVTAT pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 eurų baudą, o pakartotinai per 1 metus padarius pažeidimą, už kurį buvo paskirta Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta bauda – iki 34 754 eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais“, – sakė G. Nenartavičiūtė.
