aA
Prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas apie tai, kad Lietuvos ekonomikai pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių Vakarų sąlygoms, sulaukė prieštaringų vertinimų. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, nieko panašaus Lietuvoje nėra, o profesoriaus Boguslavo Gruževskio, kad tai gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui. Jis taip pat pateikė pasiūlymų, ko reikėtų imtis Lietuvoje.

Nesutinka su „Laukiniai vakarų“ apibūdinimu

Laidoje taip pat dalyvavęs ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutiko su Gitano Nausėdos pavartotu apibūdinimu „Laukiniai vakarai“.

„Laukinius vakarus aš suprantu, kai kiekvienas bet kokiomis priemonėmis kovoja už save, kai nėra taisyklių, teisinių priemonių užstoti ir apginti silpnesnius. Pagal šį apibrėžimą Lietuvoje gal ir buvo laukiniai Vakarai kokiais 1994 metais, kai buvo reketas, nors buvo laisva rinka, bet visi priklausė nuo laukinių, gyvuliškų jėgų. Dabar nieko panašaus nėra.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Bet jeigu žiūrėtume kitu aspektu, kaip politikai sugeba visus savo draugus, gimines ir artimuosius per pažintis įdarbinti valstybinėse įstaigose, tai šiuo aspektu dar yra laukinių Vakarų“, – laidoje sakė pašnekovas.

Anot Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio, aukščiausi šalies vadovai ir pareigūnai turėtų vengti neigiamų epitetų apie savo šalį.

„Pirmiausia, norėčiau atkreipti dėmesį, kad aukšto rango pareigūnams netikslinga naudoti neigiamus epitetus savo šalies atžvilgiu, nes jie gali būti greitai pakartoti pasaulio žiniasklaidoje. Tai gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui. Aukšto rango diskusijai tokie epitetai tikrai netinka, nes mažai parodo konkretumo, bet pasaulyje apie tai gali būti kalbama. Žinoma, aš pritariu Lietuvos prezidento nuomonei ir susirūpinimui. Tikiuosi, kad ateityje tos diskusijos bus žymiai turiningesnės. Pasakydamas „laukiniai Vakarai“, prezidentas ar bet kuris kitas pareigūnas, tik perduoda emociją, bet nieko nepasako apie turinį“, – DELFI sakė jis.

Trūkumai švietime

Anot ekonomisto N.Mačiulio, laukiniai Vakarai yra labiausiai jaučiami ne verslo sistemose, o švietime.

„Laukiniai Vakarai Lietuvoje yra švietimo sistemoje, o ne verslo santykiuose. Viena vieta yra, kur politikai gali išnaudoti savo galias tam, kad įdarbintų savo artimuosius draugus, arba nelegaliai praturtėtų – tai laukiniai Vakarai, kita sritis – švietimas. Turime labai neefektyvų švietimo tinklą, kur įgyjamos moksleivių kompetencijos nepasiekia minimalių kartelių.

Jeigu tu gimei mažesniame miestelyje, jau beveik garantuota, kad tu negalėsi studijuoti universitete, nes tau mažesnė mokykla nesukurs tinkamos aplinkos.
N.Mačiulis

Mes per 30 nepriklausomos Lietuvos metų nesugebėjome sukurti tokios pagrindinio ir vidurinio lavinimo sistemos, kur visi gautų vienodas galimybes gauti išsilavinimą. Jeigu tu gimei mažesniame miestelyje, jau beveik garantuota, kad tu negalėsi studijuoti universitete, nes tau mažesnė mokykla nesukurs tinkamos aplinkos“, – tikino jis.

Įvardijo silpniausias sritis

Paprašytas įvardyti silpniausias sritis, B.Gruževskis paminėjo energetiką. „Pirmiausia, gal būtų iš ekonominės srities – energetika, atneštinio kuro panaudojimo mastai, jie yra sumažėję. Kitas dalykas – vartojimas, kalbu apie aukštas kainas, ypač pigesnio vartojimo lygmenyje. Socialinei raidai neigiamos įtakos turėjo smulkaus žemės ūkio smukimas per pastaruosius laikotarpius, taip pat skurdas, žemi atlyginimai.“

„Labiausiai pralaimi žmonės, kurie gyvena priklausomi nuo socialinių išmokų – pensininkai, žmonės, kurių pajamos mažos, kurie dirba nekvalifikuotą darbą, o jų pajamos nesiekia 700-800 eurų į rankas.
B.Gruževskis

„Labiausiai pralaimi žmonės, kurie gyvena priklausomi nuo socialinių išmokų – pensininkai, žmonės, kurių pajamos mažos, kurie dirba nekvalifikuotą darbą, o jų pajamos nesiekia 700-800 eurų „į rankas“ ir žinoma, kaimo gyventojai“, – pridūrė jis.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip pat laidoje B.Gruževskis įvertino tai, kas vyksta mūsų valstybėje. Anot jo, yra dalykų, kurie daromi teisingai, bet tai – toli gražu nepakankama.

Taip pat reiktų tobulinti mokesčius,reikia žiūrėti socialinio saugumo paketus. Reikia mokesčius didinti, kito kelio mes neturime, kita vertus, tai turi būti padaryta saugiai, kad nebūtų gąsdinamos silpnosios grupės ir nebūtų atgrasyti investuotojai.
Boguslavas Gruževskis

„Vien potencialiai didinti pensijas, išmokas – nėra geras kelias. Jis būtinas, bet nėra geras. Aš manau, kad valstybė, Vyriausybė šiuo metu daro gerus žingsnius, bet daro nepakankamai, nes neplėtojamos paslaugos, netobulinamos galimybės žmonėms plėtoti verslų, nedidėja perskirstymas, mokesčių sistema yra pasyvi. Ji buvo tobulinama du kartus, bet tai tebuvo kosmetiniai pokyčiai, įvyko tik 30-40 proc. to, kas turėjo būti padaryta. Manau, kad gerai, jos visa tai darome, bet, pasikartosiu, tai nėra pakankama, naratyvas nėra pakankamas.

Pirmiausia galėtume padaryti, kad visur, kur viešasis sektorius, nuo mokyklų iki visų ligoninių, kad visi nuo skyrių vadovų iki departamentų būtų renkami, turi būti kadencijos, neturi būti etatinių vadovavimų. Manau, kad visur turi būti kadencijos, ypač valstybės tarnyboje. Kuo labiau vieta rizikingesnė dėl korupcijos, tuo kadencija turi būti trumpesnė. Taip pat reiktų tobulinti mokesčius,reikia žiūrėti socialinio saugumo paketus. Reikia mokesčius didinti, kito kelio mes neturime, kita vertus, tai turi būti padaryta saugiai, kad nebūtų gąsdinamos silpnosios grupės ir nebūtų atgrasyti investuotojai“, – DELFI sakė B.Gruževskis.

Gruževskis: prezidentas neišnaudojo savo galių ir kompetencijų

Anot jo, ne visose srityse prezidentas G.Nausėda išnaudojo savo galias. Profesoriaus teigimu, jam trūksta diskusijų ir suvokimo, kad bankai nėra priešas.

„Aišku, aš manau, kad padaryta ne viskas. Pirmiausia, man krenta į akis tas atvejis, kai buvo padidinti bankų apmokestinimai. Manau, kad čia kaip tik buvo puiki vieta šalies vadovui sukviesti prie vieno stalo skirtingas pozicijas, kad bankai nėra mūsų priešai, o yra svarbi mūsų visuomenės dalis. Reikia ne kovoti su komerciniais bankais, o dirbti su jais, siekiant bendro tikslo. Čia buvo daug vietų, kur, galima sakyti, prezidentas neišnaudojo savo galių ir kompetencijų, norėčiau, kad būtų daugiau pokalbių už apskritų stalų.

Vektorius yra aiškus – reikia didinti perskirstymą, didinti gyventojų pasitenkinimą, mažinti skurdą ir nelygybę. Reikia kartu spręsti šiuos klausimus“, – DELFI laidoje sakė B.Gruževskis.

Nausėda: padarėme klaidą ekonomikoje

Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių Vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.

Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai.

„Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad galbūt toks požiūris buvo tinkamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, siekiant išjudinti ekonomiką iš mirties taško, bet pabrėžė, kad jis nebėra priimtinas.

„Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas: giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjome link BVP vienam gyventojui vidurkio, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo prezidentas.

„Tokį neatitikimą galime paaiškinti tik vienu būdu: ekonominės ir socialinės politikos nesėkmės. Neturėjome kompaso, kam naudoti tą ekonomikos pažangą ir šiandien turime tokią prastoką situaciją“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Vytauto Didžiojo universitete Kaune penktadienį vykstančioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ prezidentas pristatė gerovės valstybės gaires.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
3.6557
Verslas PliusEdgaras Savickas

Iš Barščio nusipirko ne tik „Kauno grūdus“, bet ir keturias problemas: prasidėjus karui skuba atsikratyti

Praėjusiais metais Lietuvą sudrebino įspūdingas sandoris – „ Linas Agro Group “ už 73 mln....

Verslas PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Kas ir už kiek atstatys karo niokojamą Ukrainą: aiškėja, kur slypi didžiausias pavojus ir spraga (1)

Lietuvos verslas raginamas prisidėti atstatant karo vis dar niokojamą Ukrainą. Ekonomikos ir...

Ukrainą pasiekė stiklo siunta iš Vilniaus

Į priemiestį Borodianką šeštadienį buvo nugabenta pirmoji Vilniaus valdžios organizuota...

Anksčiau veikė Lietuvoje, o dabar kursis Latvijoje: ar sugrįš žinomas prekybos tinklas

Maždaug prieš savaitę paaiškėjus, kad prekybos tinklas „Spar“ jau artimiausiu metu planuoja...

Pradedamos dėlioti Klaipėdos vasaros estrados rekonstrukcijos gairės

Šią savaitę pirmam pasitarimui susirinkę Klaipėdos savivaldybės atstovai ir projektuotojai...

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ukrainos politologas: konflikte su Ukraina Rusija yra grobis

Baigiantis karui Ukrainoje, Vakaruose turėtų formuotis nauja saugumo sąjunga, kurią sudarytų JAV...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)

„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...

Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (8)

Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...

Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...

Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai

Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...

Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertus jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su kariuomenės pareigūnais

Apie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su...

Verslas PliusMark Ellwood

Verslininko, aplankiusio visas šalis Žemėje – ir pabuvojusio kosmose, kelionių patarimai

Jimas Kitchenas išmano keliones . 57-erių metų verslininkas ir investuotojas tvirtina esąs...

Delfi PliusDailius Dargis

Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis

Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...