Europos Sąjungoje (ES) neįprasta praktika sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius Lietuvą galėtų kilstelėti tarptautinių vertinimų skalėje - darbo užmokestis šalyje statistiškai padidėtų net apie 30 proc. Pavyzdžiui, 1000 eurų „ant popieriaus“ gaunančio žmogaus bruto atlyginimas padidėtų iki 1312 eurų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau jeigu Vyriausybė įgyvendintų tokį savo užmojį, reikėtų įdėti labai daug darbo, peržiūrėti įvairius teisės aktus ir dydžius, taip pat užtikrinti sąžiningą algų perskaičiavimą darbo vietose, kad darbuotojai nenukentėtų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė šiais metais planuoja inicijuoti socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčių sujungimą - tai numatyta Vyriausybės 2018 m. veiklos prioritetuose. Nurodoma, kad taip būtų supaprastinta ir daroma aiškesnė mokesčių sistema. Tai, kad galvojama sujungti vadinamuosius darbdavio ir darbuotojo mokesčius, Eltai yra patvirtinęs ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Šiuo metu teisės aktuose ir renkant statistinę informaciją yra fiksuojami trys atlyginimų dydžiai. Neto - tai, ką darbuotojas gauna „į rankas“. Bruto - atlyginimas „ant popieriaus“, tai yra atlyginimas „į rankas“, pridėjus jo sumokamus mokesčius.

Darbdavio sumokami mokesčiai, kuriuos sudaro 0,2 proc. įmokos į Garantinį fondą, 0,5 proc. - į ilgalaikio darbo išmokų fondą, ir 30,5 proc. - „Sodrai“, statistikoje būna įtraukiami skaičiuojant darbo sąnaudas, dar vadinami bendra „darbo vietos kaina“.

Tačiau teisės aktuose naudojama tik atlyginimo bruto reikšmė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus „ant popieriaus“ gauna 1000 eurų (bruto atlyginimas), į rankas - 772 eurus, visa darbo vietos kaina yra 1312 eurų. Sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, darbuotojo bruto atlyginimas būtų fiksuojamas 1312 eurų.

„Jeigu bus įtraukiamos visos darbdavio išmokos, tuomet ir mes jas įtrauksime į darbo užmokesčio skaičiavimą ir skelbiamas bruto darbo užmokestis bus apie 30 proc. didesnis“, - Eltai komentavo Lietuvos statistikos departamento ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.

Pasak specialistės, toks dydžių pasikeitimas įtakos turėtų daugelyje sričių. Šiuo metu Statistikos departamento skelbiamas vidutinis darbo užmokestis taikomas apie 20 teisės aktų.

Darbo užmokesčio statistiką naudoja Vyriausybė, ministerijos, įvairios kitos valstybės institucijos, bankai, pabrėžė specialistė. Statistika naudojama šalies ūkio vystymosi prognozėms sudaryti, surenkamų į biudžetą („Sodros“, valstybės bei savivaldybių biudžetą) pajamų planavimui.

Vyriausybei nustatant minimalią mėnesinę algą (MMA), atsižvelgiama į darbo užmokesčio augimo tempus.

Šalies ūkio darbo užmokesčio dydis taikomas įvairioms valstybinio socialinio draudimo išmokoms skaičiuoti: netekto nedarbingumo periodinės kompensacijos ir draudimo išmokoms, ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms skaičiuoti, socialinio draudimo įmokų riboms nustatyti, įdarbinant užsieniečius jų darbo užmokesčiui nustatyti, per rinkimus į Seimo narius ir kituose rinkimuose kandidato užstato dydžiui nustatyti ir daugelyje kitų teisės aktų.

Kaip pažymėjo B. Stolytė, bruto darbo užmokestis taip pat naudojamas palyginimui tarp ES šalių. Juos taip pat naudoja Europos Komisija, kitos tarptautinės organizacijos.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda akcentavo, kad neseniai panašų veiksmą padarė Rumunija, ir tai statistiškai ją išvedė į geresnę vietą nei Lietuva - pagal MMA Lietuva pradėjo nusileisti Rumunijai.

„Tačiau rimta analize užsiimančioms institucijoms ar investuotojams yra visiškai aišku, kad tas skirtumas yra susidaręs dėl kitokios skaičiavimo metodikos. Todėl šiuo argumentu tikrai nesiūlyčiau piktnaudžiaut“, - Eltai sakė G. Nausėda.

Ekonomisto teigimu, jeigu šiame reformos etape būtų apsiribota tik sprendimu sujungti mokesčius, o visi kiti mokesčiai būtų pertvarkyti taip, kad žmogus po visų tų pertvarkymų „į rankas“ gautų tiek pat, kiek iki jų, toks pertvarkymas vis tiek būtų sudėtingas, imlus darbui, tačiau vadinti jo reforma nebūtų galima.

„Tai būtų tik kelias į reformą. Reformą įsivaizduočiau kaip didesnio progresyvumo užtikrinimą visoje mokesčių sistemoje, kam teoriškai mokesčių sujungimas galėtų atverti didesnių galimybių“, - sakė G. Nausėda.

Kad sujungus mokesčius nenukentėtų darbuotojai, ypač gaunantys MMA, pretenduojantys į lengvatas ar išmokas, reikėtų padaryti labai daug darbų, perspėjo ekonomistas.

„Reikėtų peržiūrėti ir minimalią algą, ir „Sodros“ įnašą, daug kitų mokesčių. Svarbiausia, reikia pasiekti, kad darbdaviai perkeltų šią metodikos pasikeitimą sąžiningai, kad mokėtų būtent tiek atlyginimo daugiau, kad po mokesčių nuskaitymo liktų tokia suma „į rankas“, kokia buvo.

Ar tai jie tikrai padarytų, lieka atviras klausimas. Kiek esu susipažinęs su Rumunijos pavyzdžiu, lyg pavyko tai padaryti“, - aiškino G. Nausėda.

Vis dėlto svarbiausia, pasak ekonomisto, yra žinoti, dėl ko visi šie pokyčiai daromi: ar vien tam, kad pasidžiaugtume gražesne statistika, ar kad būtų daroma skaidresnė sistema ir realiai kovojama su šešėline ekonomika. Dabar teigiama, kad, darbuotojui pačiam matant visus už jo darbo vietą sumokamus mokesčius „viename“, tai mažins paskatas imti „vokelius“.

„Čia aš irgi turiu savo abejonių. Labiau laikyčiau tai įžanga į tolesnius GPM pertvarkymus, kurie užtikrins didesnį progresyvumą. Tada sakyčiau, kad tai yra logiškas žingsnis kelyje į reformas“, - komentavo G. Nausėda.

Paklaustas, ar pasikeitę skaičiai gyventojo gaunamo bruto atlyginimo eilutėje nelemtų per didelio gyventojų įsiskolinimo, G. Nausėda sakė, kad šioje srityje didesnio poveikio neturėtų būti.

„Bankai orientuojasi į grynąsias pajamas. Skaičiuojama, kad žmonės išleidžia dalį pajamų įvairioms išlaidoms, taip pat ir mokesčiams, dėl to vertinama, kiek jiems realiai lieka“, - teigė G. Nausėda.

Finansų ministerija pateiktus klausimus, kokios įtakos galėtų turėti mokesčių sujungimas ir kaip jam būtų pasiruošta, komentuoti atsisakė.

„Šiuo metu yra svarstomi įvairūs mokesčių pakeitimai. Tačiau apie konkrečius pasiūlymus daugiau informacijos galėsime pateikti balandžio viduryje“, - teigiama Eltai atsiųstame finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės komentare.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (146)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Po „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalo – kaltųjų paieškos Estijoje (1)

Estijos premjeras Juris Ratas pareikalavo, kad su pinigų plovimo per „ Danske Bank “ filialą...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (760)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...

Už pažeidimus rengiant daugiabučio Užupyje projektą architektas neteko atestato (5)

Architektų profesinio atestavimo komisija panaikino architekto Henriko Štaudės kvalifikacijos...

Po juodų dulkių skandalo Klaipėdoje – skubus pasitarimas (38)

Klaipėdoje tvyrant nepasitenkinimo nuotaikoms dėl taršos sušauktas skubus pasitarimas.

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (59)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (146)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (168)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (155)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (71)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (15)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (10)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (760)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...