„Matome realią grėsmę, kad tolesnė verslo asociacijų veikla Lietuvoje gali būti paralyžiuota. Todėl mums reikia elementaraus aiškumo – kaip turėtume veikti toliau“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Teigiama, kad neaiškumų kilo po gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos priimto nutarimo. Remiantis juo, Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) bei jos narės dalyvaudamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotame teisėkūros procese tarpusavyje suderino ir pateikė pasiūlymą dėl SAM teisės aktais nustatomų kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio. LVA bei jos narių veiksmai įvertinti kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei, o asociacija ir vaistų prekybos įmonės sulaukė 72 mln. eurų sumą viršijančių baudų.

Kreipimąsi pasirašiusių 35 verslo organizacijų vadovų nuomone, įsiteisėjus šiam Konkurencijos tarybos nutarimui neatitaisomą žalą gali patirti visos Lietuvoje veikiančios asociacijos bei joms priklausantys verslo subjektai.

Pasak asociacijų vadovų, taip formuojamas pavojingas precedentas – įprasta asociacijų veikla, iki šiol laikyta teisėta, dabar gali būti pripažįstama prieštaraujančia konkurencijos teisei, taip apribojant konstitucinė asociacijų veiklos laisvė. Pasak jų, asociacijų atstovai negali dalyvauti valdžios institucijų formuojamose darbo grupėse ar susitikimuose, prieš tai neparengę bendros narių pozicijos.

„Asociacijos ir yra steigiamos tam, kad jose būtų galima diskutuoti konkrečiam verslo sektoriui aktualiais teisėkūros klausimais, teikti bendrą narių poziciją atspindinčius pasiūlymus valdžios institucijoms ir tokiu būdu prisidėti kuriant palankesnę, tvaresnę, ekonomiškai patrauklią verslo aplinką“, – pažymi asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

LVK vadovo A. Romanovskio teigimu, kyla neaiškumų ir dėl Konkurencijos tarybos kaltinimo, kad dalyvaudama diskusijose su SAM LVA padarė įtaką ministerijos sprendimams.

„Dalyvaujant teisėkūros procese ir yra siekiama daryti įtaką valdžios ketinamiems priimti sprendimams – tokia yra asociacijų veiklos paskirtis bei priedermė, įtvirtinta tiek Lietuvos konstitucinės teisės doktrinoje, tiek pažangių Vakarų valstybių praktikoje. Įsiteisėjus Konkurencijos tarybos nutarimui, visos Lietuvoje veikiančios asociacijos ar kitokie susivienijimai atsiduria teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo situacijoje ir faktiškai turėtų susilaikyti nuo įprasto dalyvavimo teisėkūros procese“, – nuogąstauja A. Romanovskis.

Lietuvos lobistų asociacijos vadovo Šarūno Frolenkos nuomone, jei šis sprendimas sukurs precedentą analogiškų situacijų vertinimui, žalą patirs ir valstybės institucijos.

„Daugeliu atveju institucijoms yra svarbi verslo atstovų pozicija, todėl būtent asociacijos, atstovaujančios skirtingiems verslo subjektams ir jų bendram interesui, yra įtraukiamos į darbo grupes ar oficialiai kviečiamos į susitikimus. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas niekaip neiškraipo konkurencijos, kadangi galutinius sprendimus dėl teisėkūros priima valstybės institucijos, o asociacijų teikiami pasiūlymai yra įvertinami kaip ir bet kurių kitų suinteresuotų asmenų pozicija“, – teigia Š. Frolenko.

Pasak jo, Konkurencijos tarybos nutarimu faktiškai uždraudžiamas įprastas valdžios institucijų ir asociacijų bendradarbiavimas. Todėl tai neabejotinai turės neigiamos įtakos teisės aktų priėmimo procesui.

Atsižvelgdamos į šias aplinkybes verslo asociacijos prašo nedelsiant išaiškinti, kada asocijuotos struktūros gali teikti bendrą narių poziciją teisėkūros procesuose ir kada – ne.

Taip pat jie prašo užtikrinti, kad valstybės institucijos savo sprendimais nesukurtų situacijų, kai asociacijos yra kviečiamos į tokius teisėkūros procesus, kuriuose pagal Konkurencijos tarybos vertinimą jos negali dalyvauti atstovaudamos bendrai savo narių nuomonei.

Kartu verslo asociacijos kviečia rinkos priežiūros institucijas nusistovėjusią teisinę aplinką keisti ne baudžiamaisiais procesais, bet prevenciškai – viešai paaiškinant naują teisės normų ir taisyklių interpretavimą.