Po įspūdingos karjeros Lietuvoje nusprendė viską pakeisti

Kokių svajonių turi karjeros aukštumas pasiekę jauni profesionalai? Ogi atsisakyti garantuoto ir komfortiško gyvenimo ir išvykti ten, kur viskas kitaip.

Vilniečiai Lina ir Antanas Daniai, pernai atsisakę aukštų pareigų, nusprendė metams kartu su vaikais persikraustyti į Indonezijai priklausančią Balio salą.

Tris mažamečius auginanti pora šią idėją brandino ne vienerius metus, kai Antanas dar vadovavo „Swedbank“ bankui, o Lina tame pačiame banke ėjo Tvarios veiklos vadovės pareigas, vėliau dirbo Kauno technologijos universitete.

„Mes neieškome Rojaus Žemėje. Norime patirti tai, kas mums yra skirta ir gyventi visavertišką gyvenimą. Mūsų kelionės tikslas yra iškeliauti, kad grįžtume ir kitomis akimis pamatytume tai, ką turime čia. Iš tiesų mums labai patinka Lietuvoje. Kartais pakanka išvažiuoti kelioms savaitėms, kad suprastume, kokioje fantastiškoje valstybėje gyvename“, - DELFI sakė Lina.

Moteris pasakoja, kad dirbdami atsakingus darbus jiedu su vyru vis pagalvodavo, kaip smagu būtų kur nors išvykti ilgesniam laikui, nes trumpos atostogos leidžia tik vos prisiliesti prie svetimos šalies.

„Šią idėją net kelis kartus atmetėme, nes juk neįmanoma: dirbame samdomuose darbuose, mūsų vaikai maži, be to, juk baisu. Ar nepasigailėsime, kas laukia po to? Bet pavaikštai ant bedugnės krašto ir vieną dieną supranti, kad reikia šokti“, - apie galutinį apsisprendimą sakė Lina.

Teko taupyti

Taigi vieną dieną sutuoktiniai sėdo ir popieriaus lape ėmė rašyti, ko reikėtų norint išvykti su šeima.

Pirmiausiai jie norėjo, kad vaikai neprarastų mokslo metų, taigi nusprendė rinktis vietą, kuri domintų juos tiek, kad ten šeima norėtų praleisti visus metus, o vaikai galėtų lankyti ugdymo įstaigą.

Vėliau sekė buitiškesni darbai: reikia išnuomoti namą, apsispręsti, ką daryti du dviem šeimos automobiliais, pasirūpinti medicininiu draudimu ir finansais netrumpam laikotarpiui.

Jie detaliai susiskaičiavo, kiek reikės pinigų vaikų mokslams, namo nuomai Balyje, kokią dalį išlaidų gali padengti Vilniuje išnuomotas namas.

„Taigi nusprendėme taupyti, kol sukaupsime nusistatytą sumą“, - sakė Lina, pabrėžusi, kad tokiam sprendimui būtinas detalus ir atsakingas planavimas.

Taškas kažkur pasaulio krašte

Pasiteiravus, kodėl šeima pasirinko būtent Balio salą, į kurią vien skrydis trunka daugiau nei 20 valandų, pašnekovė sakė, kad pirmasis postūmis buvo joje veikianti „Green School“ mokykla, kuri pasaulyje garsėja ekologiškų idėjų puoselėjimu.

„Seniai domėjausi tvaria veikla ir įmonių socialine atsakomybe. Taigi vieną dieną sužinojau, kad Balyje yra „Green School“. Susiradau žemėlapyje vietą kažkur džiunglėse ir pagalvojau, kad jai apibūdinti labiausiai tinka angliškas posakis „in the middle of nowhere“ (viduryje niekur - DELFI). Tuomet pagalvojau, kad jeigu galėčiau svajoti, norėčiau, kad šioje mokykloje mokytųsi mano vaikai“, - prisiminė Lina.

Vis dar svarstydama, kaip elgtis, ji sužinojo, kad būtent Balio saloje vyks mėnesio trukmės verslo akceleratorius, kurį organizuoja verslo ekspertas Rogeris Hamiltonas.

„Kaip tik buvau išėjusi iš darbo KTU ir bandžiau kurti savo verslą. Šiuo ekspertu jau seniai žavėjausi, buvau perskaičiusi ne vieną jo knygą, todėl nusprendžiau ten važiuoti“, - sakė pašnekovė.

Šių kursų metu ji galutinai išgrynino savo verslo idėją ir nusprendė įkurti „Svajonių dirbtuves“, kuriose žmonės augina savo svajones.

„Jau grįždama iš Balio turėjau suformavusi pirmąją dešimties savaičių „Svajonių dirbtuvių“ grupę. Taigi supratau, kad įkurti verslą yra daug paprasčiau nei mes įsivaizduojame, nes turime labai daug baimių. Dabar mano verslas leidžia pragyventi, tačiau pajamos nėra tokios, kokios buvo dirbant banke. Bet tai yra mano pasirinkimas – aš nebenoriu dirbti tiek valandų. Noriu skirti laiko šeimai. Svarbiausia, kad galiu rinktis, ką noriu veikti, planuoti savo laiką ir mėgautis darbo rezultatais matydama, kaip mano programas baigę žmonės lyg atgyja – labiau pasitiki savimi, mėgaujasi gyvenimu ir ima įgyvendinti savo svajones“, - pasakojo Lina.

Į dirbtuves žmonės ateina vedini skirtingų tikslų - ieškoti naujų profesinės savirealizacijos krypčių, pradėti savo verslą ar siekti karjeros. Mokymuose dalyvauja ir verslininkai ieškantys naujo įkvėpimo toliau plėtoti savo verslus.

„Visus juos vienija noras derinti darbinę veiklą su savo talentais, aistromis ir gyventi visavertį, įdomų gyvenimą. Bendrauti su tokiais žmonėmis ir padėti jiems siekti savo tikslų man – didžiulis malonumas“, - tvirtino verslininkė.

Ramybės ir laimės ieškančių vakariečių traukos objektas

Susipažinusi su Balio kultūra, moteris liko sužavėta žmonių požiūriu į religiją, kuri yra vietinių senųjų tikėjimų, budizmo ir induizmo samplaika, bendruomeniškumo jausmu.

„Kiekvienas Balio gyventojas pradėdamas statyti namą pirmiausiai pastato šventyklą, o gavęs dievų palaiminimą, darbą tęsia toliau. Kuo žmogus turtingesnis, tuo daugiau vietos jo namuose užima religiniai objektai. Jiems yra akivaizdu, kad religija ir šeima yra gerokai aukščiau nei darbas. Tai vietiniams padeda išlaikyti kitokį požiūrį į gyvenimą. Be abejo, juos irgi labai sparčiai apima vakarietiškos visuomenės virusas“, - kalbėjo pašnekovė.

Žinoma, vakariečio akiai saloje yra neįprasta nešvara, paplūdimiai apdergti plastiko šiukšlėmis. Tačiau Balis vis tiek tampa didele traukos vieta vakariečiams.

„Jie atsibunda iš savo vakarietiškos svajonės sapno ir supranta, kad tai yra tikrai ne tai, ko jie norėjo. Siekdami vieno, jie prarado kita – dvasinę ramybę ir laimės pojūtį, kurie yra kur kas brangesni nei materialinė gerovė. Todėl ir tenka vėl jų ieškoti“, - kalbėjo Lina.

Ji atkreipia dėmesį, kad saloje labai aktyviai plėtojasi startuolių kultūra, daug vakariečių, galinčių dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, Balį renkasi savo namais.

Apie būsimų namų įrengimą žino tik iš pasakojimo

Balandį šeima su trimis vaikais trims savaitėms jau buvo nuvykusi į Balį, kur jų laukė svarbiausias darbas – rasti naujuosius namus.

Vietos gyventojų namai vakariečiams kiek neįprasti, nes jie neturi įrengtų dušų, o tualetai yra stovimi, todėl Balio svečiams siūloma išsinuomoti vietiniu stiliumi pastatytus namus su įrengtais vakarietiškais patogumais arba jų akiai įprastas vakarietiškas vilas, kurios yra gana brangios.

Apžiūrėję keliasdešimt būstų Daniai išsirinko namą, kuriame anksčiau veikė galerija.

„Namas yra nestandartinis, nes anksčiau jis nebuvo pritaikytas gyvenimui. Įdomiausia tai, kad mes išsinuomojome šeimininko svajonę apie namą, nes kai jį apžiūrinėjome, ten viskas buvo išgriauta, vyko remonto darbai. Jis mums papasakojo, kaip viską įsivaizduoja ir mums tai patiko. Žinoma, bus netikėtumo momentas, kai pamatysime, kur gyvensime“, - pripažįsta pašnekovė, su šeima į salą išvyksianti liepos pradžioje.

Pašnekovė juokauja, kad vieniši Balyje jie jaustis neturėtų, nes jau dabar sudarinėjamas draugų svečiavimosi grafikas. Ubudas, kur apsistos Daniai, yra salos kultūros ir meno sostinė. Apie 40 tūkst. gyventojų turinčiame mieste galima rasti ir daug ekologiško, vegetariško, žalio maisto restoranų, šviežių vaisių ir daržovių turgelių.

Saloje Lina ketina rengti „Svajonių dirbtuvių“ mokymus ir mentoriauti internetu, toliau gilintis į R. Hamiltono mokymo metodiką. imtis meditacijos, lankyti jogą, mokytis indoneziečių kalbos. Ji taip pat kalbasi su kelionių organizatoriais, kuriems mielai talkintų Balyje.

Daug ir sunkiai dirbti – praeitas etapas

Pašnekovės nuomone, tarp Lietuvos verslo žmonių daugės išvykstančių ilgesniam laikui, nes daug yra tokių, kuriuos nualino ypač intensyvus darbas.

„Ilgą laiką mūsų mąstymas buvo toks, kad reikia kuo daugiau ir sunkiai dirbti samdomame darbe, o kai susikursi sau pagrindą, galėsi daryti kažką savo. Mūsų galvose darbas ir laisvalaikis būdavo atskiri dalykai, kurie negali susijungti, nes juk negali uždirbti iš pomėgių. Tarkime, jeigu mėgsti gaminti, juk neatidarysi restorano. Meti tas idėjas ir dirbi, kad uždirbtum pinigų, o laiko likučius išnaudoji laisvalaikiui. Mes taip mąstėme ilgą laiką. Buvome labai orientuoti į karjerą ir iš tiesų buvo įdomu dirbti, tačiau vis dažniau ėmė kirbėti mintis apie nuosavus verslus“, - kalbėjo Lina.

Po daugau nei keturiolikos metų intensyvaus karjeros siekimo sutuoktiniai nusprendė keisti gyvenimą.

„Prireikė nemažai laiko suvokti, kad gyvenime kitaip reikia dėlioti prioritetus, tačiau nebuvo su kuo pasitarti, nes visi aplinkui darė tą patį – daug ir sunkiai dirbo. Paskambinę draugams išgirsdavome, kad jie yra nusikalę kaip šunys. Tai būdavo vertinama kaip tam tikra pagyrų forma – žiūrėkit, aš esu svarbus, nes labai daug dirbu, o mano gyvenimas yra prasmingas tik tada, kai labai daug dirbu“, - pasakoja pašnekovė.

Jos nuomone, tai yra tam tikras visuomenės brandos etapas, kurį turime praeiti.

„Tačiau mes jau pereiname į kitą brandos lygį, kai sakome, kad nebenorime būti pririšti prie biuro nuo ryto iki vakaro, nes norime būti laisvesni, patirti pasaulį. Juk kai gali skirti laiko apmąstymams ir sau, kitaip dirbi, nustoji tiesiog dirbti, bet tai darai efektyviau, apgalvoji, ar reikia daryti tam tikrus dalykus, daugiau laiko skirti mokymuisi.“, - kalbėjo Lina.

Balio sala savo plotu yra mažesnė už Lietuvą, ją skalauja Indijos vandenyno vandenys, saloje yra ugnikalnių, ežerų, džiunglių. Turistus taip pat traukia senovinės šventyklos, ryžių laukų terasos, meno ir muzikos festivaliai bei religinės ceremonijos. Saloje gyvena maždaug 4 mln. gyventojų.