Dėl patirto streso moteris teigia netekusi aštuonių savaičių vaisiaus.
Tačiau jos darbdavys A. Gradecka tikina, kad iš darbo A. Straigienę atleido ne dėl to, kad ši nėščia, o todėl, kad uždaro kavinę.
„Visas jas atleisiu, o šią darbuotoją už šmeižtą paduosiu teisman”, - teigia verslininkas.
Po žinios apie nėštumą – atleido „savo noru”
„Pasakiau, kad laukiuosi, o savininko žmona Vilma Gradeckienė pasakė, kad esu atleidžiama iš darbo. Liepė pasirašyti, kad sutinku. Nepasirašiau, pasakė, kad atleis vis tiek. Po poros dienų, kai turėjau ateiti dirbti į pamainą, sužinojau, kad esu atleista. Atleista savo noru”, - sako moteris.
A. Straigienė sako jokio prašymo ar sutikimo iš darbo išeiti savo noru nerašiusi.
Tačiau kreipusis į „Sodrą”, gavo pažymą apie savo atleidimą ir jo priežastis. Iš pažymos matyti, kad moteris šių metų spalio 31 dieną iš darbo išėjo savo noru.
A. Straigienė kreipėsi informacijos apie savo atleidimo priežastį ieškoti ir įmonėje, kurioje dirbo, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje.
„Kai kreipiausi į Darbo inspekciją, po poros dienų atstatė mane į darbą atgal – nežinau, nei kaip, nei kokiu pagrindu, jokių prašymų ar dokumentų nepildžiau. Tiesą sakant, net nežinau savo dabartinio statuso: kaip ir dar turiu nedarbingumo lapelį, o kada atleista, kada priimta, koks tų atleidimų ar priėmimų teisinis pagrindas – tokios informacijos man niekas dorai nepaaiškina”, - sakė A. Straigienė.
Kai dėl atleidimo pasiaiškinti susitiko su įmonės vadovais, moteriai po pokalbio prireikė medikų pagalbos.
Po pokalbio su direktoriaus žmona – į ligoninę
„Kai nuėjusi po išeiginių į darbą sužinojau, jog esu atleista, pareikalavau susitikimo su darbdaviais. Atvykus V. Gradeckienei, buvau apšaukta visokiais žodžiais, vėliau liepta pasirašyti, kad sutinku išeiti savo noru. Nesutikau, nepasirašiau, o kai pasakiau, kad šitaip viso reikalo nepaliksiu, man direktoriaus žmona pasakė, kad galiu kreiptis nors ir į ministerijas, esą nieko jai nepakenksiu. Darbdaviai kitaip kaip vagilėmis, melagėmis nevadino darbe. Ne tik mane, o visą pamainą. Sakė, kad nieko nebijo, nes pažįstamų turi visur. Taip ir pasakė – mano pažįstami visur, iki Vilniaus”, - teigė A. Straigienė.
Moteris neslėpė – grįžusi iš pokalbio su darbdaviais, pasijuto blogai.
„Pradėjo mausti pilvo apačią, pakilo kraujospūdis. Išsigandau, nes žinojau, kad trečią mėnesį esu nėščia – tai užfiksuota mano ambulatorinėje kortelėje, turėjau nėščiosios pasą, lankiausi pas gydytojus. Net vaisiaus ultragarso nuotraukas turėjau”, - kalbėdama A. Straigienė vos suvaldė ašaras.
Medikai iš karto išrašė nedarbingumo lapelį, diagnozė – gresiantis persileidimas.
Tačiau vaisiaus išgelbėti nepavyko. Po poros savaičių moteriai Druskininkuose medicinos įstaigoje buvo atlikta medicininė intervencija – pašalintas iš gimdos žuvęs kūdikis.
„Medikai neslėpė, kad tai – buvusio streso pasekmė. Kūdikis mano įsčiose žuvo po streso dėl atleidimo iš darbo ir po ginčo su darbdaviais. Vaisiaus menamas žuvimo laikas sutampa su ginčo laiku”, - sakė moteris.
Paklausta, ar dėl patirto kūdikio praradimo bylinėsis su buvusiais darbdaviais, A. Straigienė teigė tenorinti būti atleista pagal įstatymus – jei darbdaviai mažina etatus, ji turi teisę gauti atitinkamą piniginę kompensaciją.
„Prieš vėją nepapūsiu. Ką aš, paprasta moteris, prieš verslininkus laimėti galiu? Juk panorės, sakys – važinėk dirbti kasdien į Lazdijus, pora dešimčių kilometrų pirmyn ir tiek pat atgal. Atlyginimo neužteks kelionei į darbą, pati tada tikrai savo noru turėsiu išeiti. Jei norės, jie – verslininkai, padarys, kad „sudirbs” ir nieko nepasipriešinsiu. Nenoriu jiems pikta, tik tegul nesielgia su darbuotojais kaip su nuosavybe, kaip su antrarūšiais. Juk įstatymai visiems turi galioti vienodai”, - sakė A. Straigienė.
Verslininkas: mano gerumas atsisuko prieš mane patį
Kalbintas įmonės savininkas Artūras Gradecka neneigė, kad moteris dirbo jo įmonėje. Esą, ir prieš porą metų ji dirbusi pas juos, tad kai atsidarė kavinę Veisiejuose, pasiūlė darbą jau iš anksčiau žinomam asmeniui.
„Tai labai konfliktiškas žmogus. Tiesą sakant, galėjau jai skirti nemažai nuobaudų dėl darbo drausmės, tačiau gaila buvo kaip žmogaus. Pasirodo, gerumas atsisuko prieš mane patį”, - sakė verslininkas.
Jis teigė, kad kavinę Veisiejuose išsinuomojęs praėjusią vasarą, tačiau verslas sekėsi prasčiau nei tikėjosi.
„Žiemą - ne sezonas, ketinu visai uždaryti kavinę Veisiejuose. Pavasarį, kai sezonas turistų bus, gal vėl atidarysiu. Pora darbuotojų turiu iš Darbo biržos, bet ne jūsų minimą, tai su jomis normaliai sutarėme, kad moterys, kiek yra Darbo biržos subsidijuojamas terminas, praleis biuleteniuose, o paskui pavasarį vėl jas priimsiu. O tą moterį atleisiu, ir tiesą sakant, jos nėštumas čia – ne prie ko. Jei atvirai, gal ji net nebuvo nėščia, aš gi ne medikas, man jokių dokumentų ji nepristatė”, - sako A. Gradecka.
DELFI žiniomis, iš keturių Veisiejuose kavinėje dirbusių darbuotojų, dvi buvo subsidijuojamos Lazdijų darbo biržos, t.y. Darbo birža kompensuodavo darbdaviui darbuotojo darbo užmokestį, mainais už tai, kad šis įdarbino ilgalaikes bedarbes.
„Kas ten žino, kiek Darbo birža jam kompensuoja, ir kiek jis moka toms darbuotojoms?” – klausimą kelia A. Straigienė.
A .Gradecka tikina su likusiomis darbuotojomis dėl atleidimo taręsis „žmoniškai”: „Visi žmonės. Jos sutiko išeiti savo noru, kad paskui vėl jas priimsiu, aš gi negaliu labdara užsiiminėti, man reikia uždirbti pinigus”.
Jei paaiškėtų, kad verslininkas A. Gradecka ar pačios darbuotojos piktnaudžiavo tuo ar nedarbingumo pažymėjimai buvo fiktyvūs, teisinės pasekmės grėstų ir medikams, ir darbuotojoms, ir pačiam verslininkui. Verslininkas taip pat turėtų grąžinti gautas kompensacijas atgal ir greičiausiai netektų teisės naudotis subsidijuojamų darbuotojų įdarbinimo lengvata.
Buvo neapskaitytų pajamų?
Išgirdusi apie neva nesisekantį verslą, A. Straigienė pratrūko juoku.
„Gal verslininkas nežino, bet mes, darbuotojos, turime susirašę visus banketus – kiek asmenų, kokios sumos, datos, apgyvendinimas kavinės viešbutyje. Neslėpsiu, tą darėme, nes pagrįstai tikėjomės tam tikro priedo prie atlyginimo. Juk kasą nuimdavome ir trečią valandą nakties, ir šeštą ryto – dirbdavome, kol lankytojai sėdėdavo. Be jokių naktinių valandų, be apmokėjimo už viršvalandžius. Ir dar – gal tik patiems verslininkams ir Mokesčių inspekcijai “paslaptis”, kad banketų metu už juos atsiskaitytos pinigų sumos nebūdavo mušamos į kavinės kasą, o grynieji atiduodami savininko žmonai?”, - sakė A. Straigienė.
Išgirdęs tokias darbuotojos kalbas, A. Gradecka ne juokais supyko.
„Tai jau yra viešai skleidžiamas darbuotojos šmeižtas, ir už visa tai jai prireiks atsakyti teisme. Aš tą jai pažadu. Kiek galima mane šmeižti? Kad mano žmona ją iškoneveikė? Kad liepėm nemušti pinigų į kasą? Nesąmonė, baikite juokus! Nieko panašaus tikrai nėra buvę, o jei darbuotoja taip sako, turės tą įrodyti. Ir įrodyti ne žurnalistams, bet teisme”, - piktinosi kalbinamas verslininkas A. Gradecka.
Pati A. Straigienė sako neturinti ką prarasti ir nesibijanti jokių teismų.
„Tegul duoda, prarasti neturiu ką. Tuomet pateiksiu ir turimą informaciją apie neapskaitytas pajamas, ir mūsų pokalbių įrašus”, - sako moteris.
Kavinių verslą Lazdijų ir Veisiejų miestuose turinčioje A. Gradeckos individualioje įmonėje, viešai skelbiamais duomenimis, darbuotojų kaita paskutiniais mėnesiais yra banguojanti. Iki konflikto su A. Straigiene, šių metų rugsėjį, įmonėje dirbo 10 darbuotojų.
Spalio pabaisoje, kilus konfliktui tarp darbuotojos ir darbdavių, „Sodros“ duomenų bazėse įmonės apdraustųjų skaičius sumažėjo vienu asmeniu. Po kelių dienų – vėl vienu asmeniu padidėjo. Neoficialiai teigiama, kad tuomet įmonė „Sodros“ duomenų bazėse anuliavo A. Straigienės „atleidimą“.
Gruodžio mėnesį, turimais duomenimis – pasibaigus subsidijuojamai sutarčiai su viena iš Veisiejų kavinės darbuotojų, darbuotojų vėl vienu sumažėjo. Tačiau kitą dieną – vėl vienu daugiau, o dar kitą – vėl vienu mažiau.
DELFI žiniomis, šiuo metu iš keturių Veisiejuose kavinėje dirbusių asmenų dvi darbuotojos yra atleistos, o dvi, viena iš jų – A. Straigienė, oficialiai serga.
Viena iš šių darbuotojų yra priimta per Darbo biržos subsidijuojamą programą, t.y. darbo užmokesčio kompensaciją už ją darbdaviui moka valstybė.
Darbo inspekcija pradėjo du tyrimus
Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyresnioji specialistė Irma Adžgauskienė informavo, kad dėl A. Gradeckos įmonės galimų pažeidimų gauti du skundai, kurie yra tiriami.
„Kol kas rezultatų neturime”, - sakė specialistė.
Tačiau moteris neslėpė, kad abu atvejai yra „pradėti dėl viešojo intereso gynimo”, kas reiškia, kad bus tiriama ne tik atskiras įmonės galimo pažeidimo ar konflikto atvejis, bet „plačiau visa veikla”.
„Mes informaciją gavome pasitikėjimo telefonu, ir iš karto buvo pradėtas gautos informacijos tikrinimas. Specialistas, vienu iš pranešimo atvejų, jau buvo, kiek žinau, nuvykęs į vietą, dėl kito situacija paaiškės per artimiausias dienas”, - sakė Darbo inspekcijos Alytaus padalinio atstovė.
Įmonės, kurios valdomoje kavinėje kilo konfliktas dėl darbuotojos atleidimo, savininkas A. Gradecka, be verslo, dar dirba valstybės valdomoje energetikos bendrovėje LESTO.
Vyras dvi paskutines kadencijas kandidatavo į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą vietos valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše, tačiau į tarybą nepateko.
