Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas Latvijoje didėjo 9 proc. Kaimyninės šalies ekonomistai tvirtina, kad tai yra rizika šalies ūkio tvarumui.
„Šis augimas yra panašus į buvusį Estijoje ir šiek tiek kelia nerimą. Tačiau metų pradžioje turėjome minimalaus atlyginimo didėjimą ir kai kurių darbo mokesčių sumažinimą. Taigi buvo pora svarbių faktorių. Galbūt Rusijos problemos, dėl kurių mūsų ekonomika augs mažiau, mums padės sumažinti spaudimą darbo rinkoje ir ją šiek tiek subalansuos“, - kalbėjo „Swedbank“ banko Latvijoje vyresnioji ekonomistė Lija Strašuna.
„Swedbank“ banko ekonomikos forume šio banko Latvijoje vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas taip pat sakė, kad ši problema kol kas buvo tik Estijoje, jos neturėjo Lietuva ir Latvija.
Didžiausia išorinė grėsmė Baltijos šalių ekonomikoms, pranešėjo žodžiais, yra Rusija ir ten kylančios problemos, o didžiausia viduje esanti grėsmė – darbo rinkos situacija. Didžiausia problema įvardijama našumą pralenkiantis atlyginimų augimas.
„Klausimas, ar to, kas yra Estijoje nepamatysime Latvijoje ir Lietuvoje. Tikėtinas neigiamas scenarijus yra toks: jeigu ir toliau mažės nedarbas, didės spaudimas kelti atlyginimus, o algos didės greičiau nei produktyvumas, tai kels eksporto konkurencingumo problemas. Mažės jo augimas, jeigu įmonės negalės eksportuoti, tada darbo rinka išsigąs, nes nebesikurs naujos darbo vietos, didės nedarbas, žmonės mažins vartojimą, algos liks tokios pačios arba mažės. Tada jau laukia ekonomikos nuosmukis, po kurio eksportas atsigaus ir paskui jį patrauks visos kitos sritys“, - perspektyvą dėstė ekonomistas.
Be to, anot jo, kai žmonės tampa labai optimistiškais, jie ima pirkti nekilnojamąjį turtą. Tai praėjusiais metais buvo aiškiai matoma Estijoje, kai NT kainos padidėjo beveik 20 proc.
M. Kazako teigimu, euras suteikia daugiau pasitikėjimo ir labiausiai jis būna reikalingas blogais laikais.
„Vis dėlto euras yra tik viena iš statybos plytų ir euro įvedimas tikrai neišsprendė visų Latvijos problemų: mes vis dar turime grėsmę, kad mūsų darbo rinka gali perkaisti, klausimą, kaip padidinti eksportą, darbo našumą, kaip pagerinti švietimo sistemos kokybę. Euras yra gėris ir ypatingai blogais laikais, o gerais laikais pačios šalys turi imtis veiksmų“, - pabrėžė ekonomistas.
Estijos „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Tonu Mertsinas sakė, kad kai Estija įsivedė eurą 2011 m., daug žmonių kaltino šią valiutą dėl kainų augimo.
Tačiau tai esą lėmė keletas faktorių. Pirmiausiai infliaciją didino globalios tendencijos – brangstanti nafta.
„Žinoma, euras padidino kainas, ypač paslaugų sektoriuje, tačiau įtaka buvo ne tokia didelė“, - pabrėžė jis.
DELFI jau anksčiau rašė, kad po euro įvedimo Estija išgyveno vadinamąją euro euforiją, kai labai sparčiai augo atlyginimai, infliacija ir NT kainos.
Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos ekonomika netikėtai smuko 1,9 proc. Tuo metu sausio-kovo mėnesiais, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP augo 2,9 proc., Latvijos - 2,8 proc.
Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje - 4,7 proc., Latvijoje - 4,6 proc.
Pastaraisiais metais infliacija Estijoje taip pat buvo bent 1 proc. didesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje.
Lietuva eurą įsivesti tikisi nuo 2015 m. sausio.
