Atvykęs neberado stogo
Kaip su DELFI susisiekęs pasakojo Gintaras, jis verčiasi metalo gaminių gamyba ir Mažeikiuose, vienoje gamyklinių teritorijų, turi įsigijęs 1,6 tūkst.kv.m. patalpas, kur, kaip įprasta, darbuodavosi kasdien.
Visgi to, ką vyras išvydo vieną rytą atvykęs į darbą, jis sakė nė negalėjęs susapnuoti.
„Vieną rytą atėjau į darbą ir pamačiau kieme stovintį kažkieno sunkvežimį, kuris buvo prikrautas man priklausančių daiktų“, – negalėjęs patikėti tuo, ką mato, pasakojo verslininkas.
Jo teigimu, lyg to būtų maža, visi daiktai sunkvežimyje buvo sukrauti iš vyrui priklausančių patalpų, kurios, jam atvykus, jau buvo be stogo, o 32 ir 12 kv. m. sandėlių konstrukcijos buvo sulankstytos ir apgadintos.
Kaip jis aiškino, tai buvę ne šiaip priestatai ar pašiūrės, kurių prireikė jo dirbtuvėms praplėsti. Patalpos buvo pažymėtos ir bendrame viso pastato patalpų plane, o Gintaras už jas sakė mokantis ir nekilnojamo turto mokestį: „Už sandėlius aš moku taip pat, kaip už savo kabinetą, kuriame sėdžiu, – pyko jis, – o kažkas užsimanė nugriauti man priklausantį turtą“.
Verslininkas pasakojo, kad sunkvežimyje sukrauti mėtėsi apgadinti jo daiktai: metalinė stogo danga, vėdinimo sistemos vamzdžiai, mediniai langai, apšvietimo lempos ir kt. Kaip tikino vyras, bendra apgadintų daiktų turto vertė siekė apie 5 tūkst. Eur.
Pasiūlė atlyginti žalą
Sureagavęs į situaciją vyras pasakojo išsikvietęs policijos pareigūnus, tačiau jie tada kaltininkų nenustatę. Maždaug po dviejų valandų pasirodę samdomi darbuotojai verslininkui paaiškino, kad juos nusamdė valstybės įmonė ESO.
„Vėliau atvykę ESO atstovai pradėjo sakyti, kad patalpų savininkas esu ne aš, bet aš pateikiau jiems visus dokumentus įrodančius, kad patalpos mano“, – sakė vyras ir teigė, kad tada ESO atstovai pripažino, jog nugriovė jo nuosavybę bei tikino, kad sieks vyrui atlyginti patirtą žalą.
Kaip toliau pasakojo Gintaras, ESO pasamdytas nepriklausomas vertintojas jam padarytą žalą įvertino 1373.99 Eur, tačiau pačiam verslininkui tokia suma šiandien atrodo juokinga.
„Tokie pinigai man nieko nekompensuos. Aš irgi pasamdžiau statybos įmonę, kad jie paskaičiuotų, kiek man kainuotų atstatyti nugriautus sandėlius. Jie sakė, kad viskas kainuos apie 6 tūkst. Eur“, – DELFI aiškino verslininkas ir sakė nesutikęs su ESO siūloma suma bei parašęs pareiškimą policijai.
DELFI taip pat matytame policijos atsiųstame nutarime buvo teigiama, kad policija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. (vagystė), 188 str. (turto sunaikinimas ir sugadinimas dėl neatsargumo) požymių.
Kaip pasakojo Ginataras, nesulaukęs teisingumo jis kreipėsi ir į prokuratūrą, ir nors ji grąžino pareiškimą policijai svarstyti dar kartą, tačiau ši vėl jį atmetė.
„Šiuo metu jau vyksta teisiniai procesai. Man nereikia pinigų, dalykas tas, kad jie gali nugriauti ir žmonių gyvenamą namą, o jiems nieko dėl to nebus“, – pyko Gintaras.
Jo teigimu, ESO šiandien jam skolinga 6 tūkst. Eur už nugriautas patalpas ir dar 5 tūkst. už apgadintus daiktus.
„Iš sandėlio liko tik viena siena, o daiktai apgadinti, nes su specialia technika buvo kraunami į sunkvežimį“, – sakė jis.
Apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos
DELFI susisiekus su ESO ryšių su visuomenė projektų vadovu Tomu Kavaliausku jis pasakojo, kad pašalinti patalpas įmonė turėjo remdamasi galiojančiais įstatymais.
„Pagal galiojančius įstatymus, ESO turi užtikrinti patikimą vartotojų aprūpinimą elektros energija, užtikrinti saugų elektros energijos tiekimą. Pašiūrė sumontuota prie ESO priklausančio 10 kV skirstomojo punkto sienos.
Kas 12 metų įmonė įpareigotą atlikti elektros objektų remontą. Skirstomųjų punktų apsaugos zona yra 10 m., kurioje be ESO leidimo negalima statyti, sandėliuoti ar kitaip užtverti priėjimų prie statinio, kuriame įrengtas energetikos objektas – skirstomasis punktas.
Teisės aktai ESO įpareigoja skubiai pašalinti skirstomojo tinklo gedimus, o tam reikalingas laisvas priėjimas prie energetikos įrenginių tam, kad būtų operatyviai pašalinti gedimai ir atkurtas elektros energijos tiekimas“, – priežastis, kodėl išvis buvo imtasi griovimo veiksmų vardino T.Kavaliauskas ir sakė, kad iki pradedant griauti patalpas, bendrovė net keletą mėnesių ieškojo jų savininko, tačiau jo niekaip nerado.
Pasak specialisto, ant statinio buvo kabinami informaciniai pranešimai, kurie informavo apie planuojamus atlikti veiksmus, buvo apklausti greta esančių pastatų darbuotojai, taip pat tikrinamas Registrų centro žemėlapis.
„Po ilgos paieškos, nenustačius stoginės savininkų, buvo suformuota užduotis ESO rangovui – nugriauti pašiūrę ir susidariusias atliekas utilizuoti“, – DELFI sakė ESO atstovas ir pabrėžė, kad be pastatų nugriovimo įmonei priklausančio pastato remontas išvis nebūtų buvęs įmanomas.
Galiausiai, T.Kavaliauskas apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos.
„Susidariusi situacija verčia mus apgailestauti, kad įvyko nesusipratimas ir ESO dėjus visas įmanomas pastangas nepavyko iki pastogės ardymo darbų pradžios surasti pastogės savininko.
Tuo pačiu, ESO labai apgailestauja, kad nepavyksta rasti bendro susitarimo su savininku dėl išardytos pastogės patirtų nuostolių atlyginimo, nes jam buvo siūlyta kompensacija, tačiau savininkas atsisakė pasiūlyto žalos atlyginimo“, – sakė specialistas ir patvirtino, kad atlyginti žalai patalpų savininkui buvo pasiūlyta 1373.99 Eur.
Jo teigimu, įrengta pastogė – labai senas statinys ir ESO tik pradėjo ardymo darbus. Buvo nuimta tik dalis šiferinio stogo.
„ESO siūlė savininkui atstatyti į iki ardymo darbų buvusią padėti, tačiau savininkas atsisakė“, – tikino įmonės atstovas.
Kalbant apie į sunkvežimį sukrautą Gintaro turtą, kuris buvo sandėliuojamas griaunamose patalpose, T.Kavaliauskas pasakojo, kad bendrovė nesiekė ir neturėjo tikslo jo pasisavinti.
„Tiesiog atliekant ardymo darbus bendrovės rangovas, išardytas statybines medžiagas krovė į transporto priemonę siekiant darbų vykdymo vietoje nepalikti statybinių medžiagų, o jas tinkamai surinkti ir išvežti į tam skirtas utilizavimo vietas“, – apie situaciją kalbėjo ESO atstovas T.Kavaliauskas.
