Išaušus saulėtam rytui Londono priemiestyje emigrantas iš Lietuvos ruošiasi į darbą. Susikrovęs pietus į kuprinę jis išeina į lauką ir ruošiasi sėsti į sunkiai uždirbtą automobilį. Tačiau jam tenka keisti savo planus – vyras išvysta antstolių nutempiamą automobilį. Tokios istorijos ištinka skolų Lietuvoje negrąžinusius ir emigravusius tautiečius.
„Skambina ryte klientas ir sako, kad kažkokie du vyrai ant „tralo“ kelia jo mašiną ir jie nieko nenori girdėti, nes tiesiog dirba savo darbą. O mes iš Lietuvos irgi negalime nieko padaryti, nes antstolių įmonės Didžiojoje Britanijoje dirba savarankiškai“, - pasakojo vartojamo paskolas teikiančio banko „Bigbank AS“ skolų išieškojimo ir ginčų srities vadovas Edvardas Arnatkevičius.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu pavyksta aptikti apie pusę pradingusių skolininkų užsienyje.
Piktybiški skolininkai tiki, kad išvykę į užsienį galės pamiršti Lietuvoje susidariusias skolas, tačiau pašnekovas teigia, kad taip nėra.
„Prieš penkerius metus vienas klientas buvo skeptiškai nusiteikęs dėl savo skolų grąžinimo, atsisveikino su kreditoriais ir pasakė, kad jam daugiau neskambintume, nes jis išvažiuoja ir niekas jo neras. Visai neseniai jis parašė mums laišką, kad susitvarkė savo gyvenimą, netikėjo, kad prasigyvens. O laišką gavome po to, kai jis buvo surastas viename Anglijos kaimelyje“, - teigė banko atstovas.
Paieškos įrankiu tampa ne tik oficialūs registrai, bet ir socialiniai tinklai, kuriuose emigrantai su pasididžiavimu dalijasi savo asmeniniais potyriais naujuose namuose.
„Su „Facebook“ turėjome konkretų atvejį, kai išvykęs klientas elektroniniu paštu vis neigė, kad yra užsienyje. Sakė, kad vis dar ieško darbo, negali niekaip susirasti. Tuo metu mūsų darbuotojai „Facebook“ socialiniame tinkle sėkmingai sekė jo visą gyvenimą. Vienas iš darbuotojų, kuris neseniai lankėsi Edinburge, pažino matytus peizažus, aikštes“, - kaip pavyko atsekti skolos negrąžinančio kliento tikrąją buvimo vietą, pasakojo E. Arnatkevičius.
„Vienas klientas po ilgų paieškų buvo rastas Anglijoje, bandyta su juo susisiekti, tačiau jis piktybiškai mūsų vengė ir galiausiai išsiregistravo iš tos vietos, kur gyveno. Kelis mėnesius dar buvo bandyta jo ieškoti Didžiojoje Britanijoje, bet jis nebuvo rastas. Tada pabandyta jį aptikti Norvegijoje ir jį radome ten. Vėl atsektas žmogus tikriausiai jau suprato, kad reikia bandyti susitarti“, - istorija dalijosi „Bigbank AS“ atstovas.
Jei su skolininku niekaip nepavyksta susitarti gražiuoju, vartojimo paskolų teikėjai kreipiasi į vietinį teismą ir antstolius. Kaip teigė A. Arnatkevičius, vidutinė iš lietuvių išieškoma suma antstolių Didžiojoje Britanijoje siekia 9 tūkst. Lt.
Vis daugiau emigrantų supranta, kad skolos perkėlimas į teismo salę gali sukelti daug nepatogumų ateityje.
„Teismo sprendimas Didžiojoje Britanijoje yra talpinamas viešajame registre šešeriems metams. Taigi, gali kilti problemų ateityje ieškant darbo, prašant paskolos, įsigyjant telefoną ar nuomojant būstą. Patikrinti registrą labai paprasta už simbolinį mokestį“, - kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto tam tikrą dalį emigrantų į svetimą šalį nusiveja ir sąžinė dėl negrąžintų skolų.
„Kartais būna, kad su mumis susisiekia ne pats skolininkas, o laiduotojas, kuris prašo, kad patys susisiektume su skolininku, nes jam pačiam gėda mums skambinti“, - teigė E. Arnatkevičius.
Įmonės atstovo teigimu, skolų negrąžinančių emigrantų tenka aktyviai ieškoti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje.
