Po dešimtmečio emigracijoje Lietuvoje ėmėsi nuosavo verslo – importuoja dalelę Italijos

Kai lankėmės Jonavoje, Redita mus pasitiko plačia šypsena.

Ji pasakojo prieš dešimtmetį Lietuvą palikusi ir į Angliją, Bristolį išsikrausčiusi iškart po filologijos studijų. Kaip atsiminė, mintis apie išvykimą jai kirbėjo jau kurį laiką, tačiau, kaip pati teigė, į užsienį ji išvyko ne ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau tiesiog ten gyventi, užsidirbti kelionėms ir keliauti.

„Tuo metu Lietuvoje aš dirbau barmene, man darbas patiko, tik tiek, kad neužteko lėšų kelionėms ir pagalvojau, kada gali būti geresnis laikas nei tarp 20-30 metų pakeliauti.

Tada mano planas toks ir buvo – 10 metų sau. Ir štai, po dešimtmečio aš vėl Lietuvoje“, – mums lankantis sakė ji.

Redita aiškino tąkart prieš įlipdama į lėktuvą tiksliai žinojusi, kad išvyksta dešimtmečiui, o tas laikas užsienyje bus skirtas kelionėms bei vyno ir vyndarių įsimylėjimams.

„Tiesiog Lietuvoje jaunam žmogui be patirties ne taip paprasta rasti darbą, kuris leistų keliauti tiek, kiek tu to nori.

Bet kurioje kitoje Europos šalyje tu turi galimybę dirbti, išeiti iš darbo, pakeliauti, grįžti, tęsti tą patį darbą arba rasti kitą“, – sakė ji.

Verslininkė Redita Maleronkaitė

© DELFI

Redita pasakojo, kad Bristolyje jai tekę dirbti tiek kavinėje, tiek pašte, tiek picerijoje, užkandžių parduotuvėje.

„Man teko ir telefonus taisyti“, – su šypsena sakė ji ir tikino, kad šie darbai ir per metus užsidirbti pinigai jai bent tris mėnesius kasmet leisdavę keliauti po Europą. Paklausus, ar ji pati išmaniusi tokį dalyką, kaip telefonų taisymas, mergina tikino, kad viskas yra įmanoma, kai yra noro.

Ji neslėpė, kad tokie darbai ir toks gyvenimas jai labai sunkūs nepasirodę.

„Gal būtų buvę, jei būčiau keliavusi dėl uždarbio, bet aš išvykau dėl savęs, niekada nejaučiau jokio sukaustymo.

Visus tuos 10 metų ir pragyvenau Bristolyje. Dirbant kavinėje susitaupydavau pinigų, kad galėčiau sau leisti pakeliauti.

Keliavau po Italiją, Graikiją, Ispaniją, Kanarų salas“, – vardijo ji, tačiau pabrėžė, kad į širdį labiausiai kritusi būtent Italija, su kuo ir susijęs jos neseniai pradėtas verslas.

Mergina tikino, kad į Lietuvą grįžo prieš maždaug 8 mėnesius, lapkritį, ir nors turėjusi svajonę atidaryti vyno butikėlį, niekada nemaniusi, kad tai jai išties pavyks įgyvendinti.

„Vynas man visuomet patiko, kadangi Italijoje teko pažinti keletą vyndarių, visą somelje šeimyną, tai buvo labai geras startas pasidaryti vyno selekciją, kurios aš norėčiau, pabendrauti, sužinoti, ką žmonės parduoda, ką gali pasiūlyti.

Dėl to dauguma vyno šiandien pas mus yra itališkas, tai produktas, kurį aš jaučiuosi laisvai parduodama. Aš žinau, ką siūlau. Mes parduodame ne butelį, ne gėrimą, o patirtį“,– sakė ji bei pridūrė beveik galinti garantuoti, kad konkrečiai tokio vyno Lietuvoje ko gero niekas niekur kitur rasti negalės, nes ji pati šiandien tiesiogiai bendraujanti su vyno gamintojais Italijoje.

„Prekiauti produktais, kuriais niekas kitas daugiau neprekiauja Lietuvoje – labai stiprus iššūkis. Sunku rasti kažką, ko kiti nežino, kad tai išvis egzistuoja, o dar sunkiau tai pristatyti mažame mieste“, – sakė ji.

Ant kiekvieno gėrimo čia krautuvėje – ir speciali etiketė, apibūdinanti gėrimą. „Jaučiamas bananų aromatas“, – užrašyta ant vieno jų.

Redita sako, kad atskleisti kiek tiksliai kainavo tokios krautuvės įrengimas ji nenorinti, tačiau pridūrė, kad karantinas jai ir jos kolegei įkūrėjai išėjęs į naudą, nes buvo daugiau laisvo laiko ieškoti daugiau produktų.

Pasiteiravus, kiek vyno išgerti yra galima, o kur jau riba, kada padauginti nereikėtų, Redita aiškino, kad tai 125 ml.

„Tiek vyno prie patiekalo yra naudinga sveikatai, ypač raudonas vynas, o padauginti nieko nereikia.

Lietuviai labiausiai mėgsta putojantį vyną arba raudoną vyną“, – teigė ji.

Tiesa, kaip aiškino, žinant kokį vyną žmogus perka, apie jį galima pasakyti keletą dalykų, tačiau tai tikrai nenusako jo finansinės padėties.

„Galima pasakyti, ką tas žmogus valgys. O šiaip, nebūtinai jei pirksi brangesnį vyną tu esi turtingas, arba jeigu pigesnį, esi prastesnis.

Vynas niekada nepasakys žmogaus finansinių galimybių. Tu gali spręsti, ar žmogus eis švęsti, ar jis atsipalaiduos, ar laukia svečių, ar pats bus svečias“, – sakė verslininkė.