Bendrovės „Straseta“, Biržų rajone valdančios penkias kaimo parduotuves, vadovas Stasys Stačkūnas DELFI tvirtina, kad didelės taros alaus butelių uždraudimas naudos nedavė.
„Dabar žmonės perka daugiau šiukšlių. Jeigu anksčiau išgerdavo du litrus ir numesdavo vieną šiukšlę, tai dabar išgeria du litrus ir numeta dvi šiukšles. Kas gėrė vyną, o kas alų, tas ir geria toliau. Jeigu ir po 50 g supilstysi, jis ieškos, kaip nusipirkti ir gers. Jokio pagerėjimo nematau, tik daugiau šiukšlių“, – DELFI sakė jis.
Verslininkas tvirtina, kad apyvartos iš alaus pardavimo nesumažėjo.
Sausį įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios mažmeninėje prekyboje pardavinėti alų, sidrą, alkoholinius kokteilius didesnėje nei 1 l taroje. Taip pat šių gėrimų alkoholio koncentracija negali viršyti 7,5 proc.
„Anksti ploti katučių, kad sukovojome su alkoholizmu. Iš principo, nemanau, kad kažkas atsitiko. Tik buvo sumaištis, papildomos investicijos, nes išlošia tam tikros grupuotės, kurios darė lobizmą. Tai yra didieji aludariai“, – DELFI apie situaciją kalbėjo Lietuvos kooperatyvų sąjungos, vienijančios per 400 parduotuvių mažesniuose Lietuvos miesteliuose, generalinis direktorius Raimondas Koreiva.
Jo teigimu, parduotuvėse iš tiesų šiek tiek sumažėjo alaus pardavimas, tačiau jis tai pirmiausiai sieja su šaltu pavasariu ir demografija.
„Dabar vietoj 1,5 l vieno litro buteliai tapo lyderiu, buvo 8 laipsnių, dabar yra 7,5 laipsnių. Tik kad bendras kiekis krito, tačiau negalima vienareikšmiškai pasakyti, kodėl jis krito. Priežasčių yra daug, viena – demografija, kita – kaime pajamų nedidėja, trečia – šaltas oras pavasarį, ketvirta – neatmeskime ir to, kad pasikeitus taros tūriui santykinai litras alaus pabrango“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis sakė tiksliai negalįs pasakyti, kiek sumažėjo, nes konkrečioje parduotuvėje mažėjimas buvo skirtingas.
Anot jo, 1,5 l „bambalys” kainuodavo apie 5 Lt, o dabar 1 l kainuoja apie 4 Lt.
„Taip pat eina kalba, kad specialios technologijos vaisių ir uogų vynas pakeitė alų. Tai yra visiškai skirtingi produktai, nes alus, nors ir stiprus, yra kitokio skonio nei vaisių ir uogų vynas. Na, bet ta kategorija, kuri nori apsisvaiginti, jai visiškai nesvarbu, nuo ko apsisvaiginti, ar nuo naminės degtinės, ar nuo skiesto spirito, ar vyno, ar alaus. Tikėtina, kad ši kategorija perėjo į šį vyną, kuris nepabrango. Jo kaina ir liko 5 Lt“, – sakė R. Koreiva.
Specialios technologijos vynas pilstomas į plastikinius 0,75 l butelius. Jo stiprumas – 18 laipsnių.
Be to, anot jo, Seimas paliko landą ir leido iki spalio 31 d. prekiauti fermentuotais vyno mišiniais, supilstytais į didelius plastikinius butelius. Ši prekė irgi paklausi ieškantiems pigiausio alkoholio.
„Į šiuos mišinius maišomas vynas su vaisvandeniais. Tas mišinys iš esmės yra tas pats gaminys, kuris tiesiog kitaip reglamentuotas. Jis yra kitokios sudėties, bet alkoholio stiprumas yra 7,5 laipsnių, o kiekis atitinkamai pigesnis nei kiti gaminiai. Šis gėrimas tapo pigiausias rinkoje, tam kam reikėjo laipsnių už mažiausią kainą, pirko šiuos fermentuotus mišinius“, – tvirtino R. Koreiva.
Tuo metu alkoholinius gėrimus vadinančios bendrovės „Italiana LT“ vadovas Sigitas Zaikauskas DELFI sakė, kad specialios fermentacijos vyno pardavimas nepadidėjo.
Žaidžia su aštuonetukais etiketėje
„Vis tiek labiausiai perka alų, kad ir litrinėje taroje, nes jis vis tiek yra pigesnis. O kas pirko vyną, tas ir toliau perka vyną“, – sakė ji.
Tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kai kurios įmonės naudoja rinkodarinius triukus, kad susipainiojęs pirkėjas pasirinktų jų alų.
„Kai kurios įmonės alaus butelius pavadina, pavyzdžiui, „Nr.8“. Tie, kurie vartoja stiprų alų, mano, kad jis yra 8 laipsnių stiprumo, nors, iš tikrųjų, tas alus yra 7,5 laipsnių. Šie gamintojai taip išlošia, nes jų alų labiau perka. Daugiau įmonių savo gaminių pavadinimuose naudoja skaičių 8“, – pasakoja parduotuvės savininkė.
DELFI primena, kad priėmus minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą sunerimo mažieji aludariai, kurie tikino, kad šiuo draudimu bandoma su jais susidoroti. Naujas nuostatas peržvelgus Europos Komisijos atstovams, į Lietuvą iš jos atkeliavo išvados, kuriose teigiama, kad toks draudimas prieštarauja Europos Sąjungos veikimo sutarčiai bei laisvam prekių judėjimui.
Todėl balandį Seimas kiek pakoregavo įstatymą. Naujose pataisose numatyta, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai turėtų būti parduodami bet kokio dydžio, tačiau stiklinėje, keraminėje, medinėje ar metalinėje taroje.
Tačiau Seimas nustatė, kad visi šie gėrimai, stipresni nei 7,5 proc., turės būti parduodami ne didesnėje kaip 0,5 litro plastikinėje taroje, o silpnesnis alkoholis – iki 1 litro plastikinėje taroje.
Šios pataisos turėtų įsigalioti spalį.
