Viena vertus, Briuselio sprendimas gali pažaboti užsienio investuotojams palankias mokesčių sistemas turinčias valstybes ir galbūt nukreips investuotojų žvilgsnį į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, tarp jų ir Lietuvą.
Vis dėlto proveržio tikėtis sudėtinga, nes Lietuvos mokesčių inspekcija gana konservatyviai interpretuoja susitarimus su investuotojais dėl mokestinių lengvatų ir griežtai laikosi įstatymų, nesuteikdama jokių privilegijų ar išimčių atskiroms įmonėms.
EK sprendimas išlygina konkurencines sąlygas
Užsienio investicijas skatinančios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas BNS teigė, kad Lietuvos mokestinė sistema nėra įvardijama kaip šalies pranašumas
„Remiantis Pasaulio konkurencingumo 2015–2016 metų indeksu, Lietuva pagal bendrą visų sumokamų mokesčių tarifą užima tik 91 vietą, o pagal mokestinės aplinkos poveikį investicinėms paskatoms – 83 vietą iš 140 šalių. Todėl vertinant EK skirtos baudos „Apple“ padarinius Lietuvai, konkuruojant su Airija, Liuksemburgu, Nyderlandais ir kitomis, galime teigti, kad šis sprendimas išlygina konkurencines sąlygas tarp visų Europos valstybių“, – BNS sakė M. Katinas.
Su tuo sutinka ir Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas profesinių paslaugų bendrovės „Ernst&Young“ partneris Kęstutis Lisauskas.
„Gal net mums gerai, kad tokius nesąžiningus žaidėjus, kaip Airija ar kiti, Europos Komisija baudžia, nes galbūt mes pasirodysime patrauklesni toje šviesoje, kaip dar neužsitraukę Komisijos rūstybės, galbūt sulauksime tų investuotojų žvilgsnio, kurie iki šiol į mus nežiūrėdavo“, - BNS teigė K. Lisauskas.
Stabdo VMI konservatyvumas
Pasak K. Lisausko, garsiausias žinomas atvejis Lietuvoje, kai buvo suteikta valstybės pagalba ir sudarytos išskirtinės sąlygos, buvo, JAV bendrovei „Williams International“ įsigijus tuometinę „Mažeikių naftą“, tačiau po to jokių reikšmingų nuolaidų kitiems investuotojams nebuvo.
„Kito tokio dydžio atvejo, kai vienam investuotojui būtų padaryta tiek daug reveransų, teisės aktų pakeitimų, nėra buvę. „Barclays“, „Western Union“ ir kitiems paslaugų centrams buvo suteikta valstybės pagalba, bet ne per išskirtines mokesčių lengvatas, o leidžiamos valstybės pagalbos ribose suteikiant vienkartinę piniginę subsidiją“, – kalbėjo „Ernst&Young“ partneris.
Jo teigimu, galimybių sukurti lankstesnę sistemą ir mokesčių administratoriams lanksčiau traktuoti įstatymus yra, tačiau to daryti nenorima, o naujausias „Apple“ atvejis tuos nuogąstavimus tik dar labiau sustiprina.
„Yra tekę neoficialiai girdėti nuomonių iš Finansų ministerijos, kad mūsų žmonės labai bijo nors kiek drąsiau derėtis ir drąsesnius teisės aktus priimti. Manau, kad tas atsargumas neleis labai kažko naujo padaryti šioje vietoje. (...) Čia gal tas nacionalinis bruožas, gal 50 metų Rytų antspaudas ir bijojimas agresyviai ir laisvai elgtis. Aišku, ir pastarasis pavyzdys, kad yra baudžiama Airija, tikrai vers mūsų ministrus, Seimo narius labai atsargiai žiūrėti į teisės aktų projektus ar sutartis su investuotojais, kur būtų galima įžiūrėti kažkokią per didelę valstybės pagalbą, baiminantis sankcijų, neigiamų asmeninių politinių pasekmių“, – svarstė K. Lisauskas.
Jam pritaria ir advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė Lietuvoje Saulė Dagilytė.
„Mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija, sakyčiau, kartais per konservatyviai tuos dalykus interpretuoja, bet, matyt, dabar jie galvoja, kad tai yra gerai, nes Airija šiuo metu labai sunkioje padėtyje atsidūrė. Manau, kad tas VMI konservatyvumas išliks ir tam tikra prasme sutinku, kad mokesčių administratorius toks turi būti. Manau, kad „Apple“ atvejis tikrai nepalengvins potencialaus investuotojo derybų su valstybe“, – BNS sakė S. Dagilytė.
Ji teigė turėjusi atvejų, kai su potencialiais užsienio investuotojais buvo bandoma tartis su VMI mokestiniais klausimais, tačiau inspektoriai griežtai laikėsi tvarkos ir išimčių daryti nebuvo linkę.
„Teoriškai galimos situacijos, kai pasirašomi vadinami įpareigojantys susitarimai su Mokesčių inspekcija ir teoriškai galimos sankcijos, kai kompanija gauna įpareigojantį išaiškinimą, kuris panaudojamas gudrioje mokesčių struktūravimo schemoje. Teoriškai tai galėtų atsisukti prieš mus, bet čia tikimybė labiau teorinė, nes mūsų mokesčių politika ir mokesčių administratorius skrupulingai žiūri į tai, kas ir kodėl daroma, dėl to neišduoda lengva ranka tokių leidimų, kurie leistų išvengti mokesčių“, – kalbėjo „Sorainen“ partnerė.
Teorinių galimybių derėtis yra – D. Bradauskas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas teigia, kad Lietuva šiuo metu neturi jokių susitarimų su dideliu užsienio investuotoju dėl skirtingų tarifų, tačiau pažymi, jog tokiam atsiradus, su juo būtų galima derėtis.
„Į Lietuvą kol kas nėra atėjęs toks investuotojas, kuris tikrai būtų labai daug reiškiantis Lietuvos ekonomikai ir dėl to valstybė tikrai būtų suinteresuota derėtis, galbūt taikyti lengvatas ar išimtis. Aš manau, kad jeigu būtų kažkoks labai stambus investuotojas, kuris pakeistų Lietuvos mokestinę pajamų struktūrą, žinoma, būtų galima sėsti prie derybų stalo, tačiau turėtų būti išlaikyti lygios konkurencijos ir teisingumo principai. Tačiau kol kas nelabai įsivaizduoju kam galėtų tai būti padaryta, į Lietuvos rinką ateinančių tokių žaidėjų kol kas nematyti“, – BNS sakė D. Bradauskas.
VMI vadovas teigė, kad inspekcija jau kreipėsi į EK, prašydama atsiųsti audito išvadas dėl „Apple“.
„Išstudijuosime išvadą, kad ateityje ir pas mus nepasikartotų analogiškų dalykų. Tai yra pakankamai nauja ir galbūt pamatysime kažkokias rizikas, kad gali taip atsitikti Lietuvoje ar galbūt yra įstatymų spragos“, – kalbėjo D. Bradauskas.
Koją kiša mokesčių sistema
„Investuok Lietuvoje“ vadovo M. Katino teigimu, vertinant „Apple“ pasekmes ilguoju laikotarpiu ir pasaulyje augant konkurencijai dėl tiesioginių užsienio investicijų, Lietuva jau dabar turėtų peržiūrėti savo mokesčių sistemą.
„Valstybė jau žengė pirmąjį žingsnį, efektyvindama šalies mokestinę aplinką, įvesdama „Sodros“ lubas bei mažindama „Sodros“ įmokų tarifą. Siekiant ir ateityje užtikrinti šalies patrauklumą, būtina ypatingą dėmesį skirti darbo jėgos apmokestinimo mažinimui, efektyvinti pelno apmokestinimą bei orientuoti finansines paskatas į investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą“, – BNS kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Teisininkų teigimu, darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje kaip neigiamą dalyką neretai mini ir užsienio investuotojai.
„Investuotojai žiūri į mokesčių kaštus. Pas mus pelno mokestis yra 15 proc. ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau darbo santykių apmokestinimas yra labai didelis. Natūralu, kad visi nori rasti galimybių efektyviai tuos mokesčius sumažinti. Galima dėlioti schemų, kurios leistų vienokį ar kitokį interpretavimą, bet tam reikia VMI patvirtinimo ar paneigimo, kad tokia schema yra įmanoma“, – teigė „Sorainen“ partnerė S. Dagilytė.
Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė pažymi, kad Lietuva šiuo metu pagal mokestinės sistemos palankumą užsienio investuotojams atsilieka nuo kaimyninių valstybių.
„Visada yra įmanomos derybos su mokesčių administratoriumi ir mokesčių mokėtoju. (...) Aš manau, kad jei būtų opinija, kad mokesčių administratorius elgiasi agresyviai, tai daug kas iš investuotojų pagalvojų, kad galbūt į šią valstybę neiti. Mes vienu metu buvome aukštai kotiruojami pagal holdingų apmokestinimą, bet po to buvo pakeista tvarka, o Latvija padarė agresyvų pakeitimą ir jie dabar yra daug palankiau vertinama nei Lietuva“, – BNS sakė R. Skyrienė.
Nurodė sumokėti rekordinę sumą
Šią savaitę EK JAV bendrovei „Apple“ liepė sumokėti 13 mlrd. eurų Airijoje nesumokėtų mokesčių ir pareiškė, kad susitarimai, kurie įmonei leido beveik nemokėti mokesčių, buvo neteisėti. „Apple“ ir Airijos vyriausybė nedelsdamos pareiškė, jog skųs šį Europos Komisijos sprendimą, o JAV iždo departamentas įspėjo, kad toks sprendimas gali pakirsti JAV ir ES ekonominę partnerystę.
Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė, kad „vadinamoji „Apple“ būstinė Airijoje egzistuoja tik popieriuje. Joje nėra darbuotojų, ji neturi patalpų ir ji nevykdo realios veiklos.“ Pasak Komisijos narės, 2014 metais už Europoje gautą pelną „Apple“ sumokėjo vos 0,005 proc. mokestį, tai yra vos 50 eurų už kiekvieną 1 mln. eurų.
„Apple“ vadovas Timas Cookas EK sprendimą pavadino politiniu ir nesąžiningu ir paragino Airijos vyriausybę skųsti Komisijos sprendimą, kad šalis užsitikrintų būsimas investicijas.
Airijos vyriausybė penktadienį sutarė rekomenduoti skųsti EK sprendimą, be to, bus šaukiamas specialus parlamento posėdis šiam klausimui aptarti.
Mokesčiai, kuriuos EK reikalauja susigrąžinti iš „Apple“, sudaro maždaug 5 proc. Airijos BVP ir beveik visą šalies sveikatos apsaugos sistemos biudžetą. Kai kurie Airijos politikai mano, kad šalis negali sau leisti keisti mokesčių politikos, kuri yra vienas iš pagrindinių dalykų, traukiančių investicijas. Būtent dėl jos per pastaruosius tris dešimtmečius šalyje investavo technologijų ir farmacijos milžinės.
Tačiau kiti mano, jog Airijos valdžia turėtų susigrąžinti pinigus ir skirti juos socialinėms paslaugoms ir naujiems namams statyti, kas leistų susidoroti su būsto sektoriaus krize.
„Apple“ savo bazę Airijos pietiniame Korko mieste įkūrė dar 1980 metais. Šioje šalyje, per kurią „Apple“ nukreipia savo tarptautinius pardavimus ir tokiu būdu išvengia milijardinės vertės pelno mokesčių, įmonė turi 5 tūkst. darbuotojų.