Devyniolika narių turinčios euro zonos ekonomikos nuosmukis gegužę tęsėsi trečiąjį mėnesį iš eilės, tačiau „nuosmukio tempas sumažėjo, kai šalys ėmė švelninti karantiną“, parodė bendrovių pirkimo vadybininkų indeksas (PMI).
Gegužės mėnesį indeksas pakilo iki 30,5 punkto – tai gerokai daugiau nei balandį užfiksuotas katastrofiškas 13,5, punkto rezultatas, tačiau vis tiek gerokai mažiau už 50 punktų ribą, skiriančią ekonomikos susitraukimą ir augimą.
„Gegužės mėnesį euro zonos verslo apimtys toliau traukėsi, tačiau apklausos duomenys parodė bent kelis vilties teikiančius ženklus, kad dugnas veikiausiai buvo pasiektas balandžio mėnesį“, – pažymėjo „IHS Markit“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas (Krisas Viljamsonas).
Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį „greičiausiai vis dar trauksis precedento neturinčiu greičiu ir sumažės maždaug 10 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu, tačiau ūgtelėjęs PMI leidžia tikėtis, kad nuosmukis turėtų ir toliau silpnėti, nes vis labiau švelninami karantino metu įvesti apribojimai“, – pridūrė analitikas.
Kita tyrimų bendrovė „Capital Economics“ sutiko, kad duomenys rodo, jog euro zonos ekonomika balandžio mėnesį „tikriausiai pasiekė dugną, o tai teikia tam tikros vilties, kad ekonomika dabar lėtai juda atsigavimo link“.
Bendrovė perspėjo, kad euro zonoje padėtis greičiausiai „liks labai sudėtinga, net palaipsniui panaikinant ribojančiąsias priemones“.
PMI tyrimas, kurio metu verslo vadovai palygina gamybos ir paslaugų apimtį su ankstesniu mėnesiu, parodė, kad koronaviruso pandemija privertė užsidaryti ne pirmo būtinumo įmones, sutrikdė tiekimo grandines ir pakirto paklausą.
Darbo vietos nyko „precedento neturinčiu“ tempu, kuris tik nedaug atsiliko nuo balandį fiksuoto rodiklio.