Ketvirtadienį Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, juo Lietuvos teisę perkeliama dar 2014 m. priimta ES direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuri paprastai vadinama „Paskolų direktyva“.
Jos nuostatos taikomos kredito sutartims, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka arba su gyvenamosios paskirties NT susijusia teise (pvz., užstatymo teise, ilgalaike nuoma, ir kt.), ir kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba nuosavybę.
Įstatyme bus apibrėžtos standartinės būsto kredito sutarties sąlygos. Viena iš jų – kredito palūkanų norma, kuri galės būti dviejų rūšių – fiksuotoji arba kintamoji.
Pirmąja galėtų būti laikoma tik tokia kredito palūkanų norma, kuri nekeičiama visą kredito sutarties laikotarpį. Palūkanų norma, kuri reguliariai arba numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama, būtų laikoma kintamąja.
„Įstatymo projektu siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami kredito sutartyse nustatant trumpo laikotarpio (pvz., 5 m.) palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotosiomis. Tokios kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai, sudarydami kredito sutartis, dažnai neįvertina“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Be kita ko, įstatyme būtų numatyti du laikotarpiai, per kuriuos kredito gavėjas galėtų palyginti kredito davėjų pasiūlymus, juos įvertinti ir priimti galutinį sprendimą:
1) 30 d., kurias kredito davėjas turės suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo ir
2) 14 d. skaičiuojant nuo kredito sutarties sudarymo, per kurias kredito gavėjas gali pakeisti sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos sutarties.
Projekte taip pat nustatomos taisyklės, aktualios norintiems kreditą grąžinti anksčiau laiko. Įstatyme numatoma, kad tokiais atvejais kompensacija kredito davėjui negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.
Įgyvendinamoje direktyvoje yra ir dar viena privaloma naujovė – „kredito atostogų“ galimybė, t. y. galimybė ne daugiau kaip 3 mėn. atidėti kredito sutarties įsipareigojimų vykdymą.
„Šiuo pasiūlymu siekiama padėti vartotojui spręsti finansines problemas, kilusias išimtinėmis aplinkybėmis – mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai, vartotojui ar jo sutuoktiniui praradus darbą ar pripažinus asmenį nedarbingu, kai dėl šių aplinkybių sumažėja kredito gavėjo pajamos“, – aiškina projekto autoriai.
Paprastai kalbant, jeigu kreditą pasiėmęs gyventojas susidurs su problemomis, jam bus leidžiama laikinai nemokėti įprastinių kredito įmokų ir palūkanų.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d. Dauguma jo nuostatų būtų taikomos tik naujoms kredito sutartims, tačiau kai kuriomis (pvz., dėl kredito grąžinimo anksčiau laiko) galėtų pasinaudoti ir tie, kas paskolą jau yra pasiėmę.
Įstatymas įsigalios tik tada, kai jį pasirašys prezidentė.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojams suteikta per 6 mlrd. Eur būsto paskolų, kurios dar nėra grąžintos.
