Rūpi globalūs klausimai
Lietuvoje šiuo metu naudoti metaliniai ir plastikiniai arba vadinamieji PET alaus, gaiviųjų gėrimų bei mineralinio vandens buteliai išmetami į buitinių atliekų konteinerius arba miestuose stovinčius specialiuosius antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius. Didžioji dalis jų patenka į sąvartynus arba pamiškes ir tik maža dalis perdirbama.
Mažmeninės prekybos tinklas "Maxima LT" vienas pirmųjų pareiškė palaikantis iniciatyvą įvesti vienkartinių pakuočių užstatą. Tuo tarpu LŽ kalbinta UAB "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad ši įmonė labiau linkusi diskutuoti globaliai apie aplinkos taršą. "Juk nėra atlikta jokių skaičiavimų, jų neturėdami negalime pasakyti, kad mums ar pirkėjams tokia sistema tiktų", - sakė R.Juodkienė.
Nesurenkami reikiami kiekiai
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė LŽ tikino, kad užstato sistema užtikrins didelį surenkamų atliekų kiekį, o dabartinė sistema esą neužtikrina efektyvaus šiukšlių surinkimo.
ES reikalauja, kad valstybės narės surinktų ir perdirbtų tam tikrą į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekį. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos gamintojai ir importuotojai 2006 m. į vidaus rinką iš viso išleido apie 284 tūkst. tonų visų rūšių pakuočių. Iš jų sutvarkyta vos apie 109 tūkst. tonų.
Specialistė sako, kad nustatytų kiekių Lietuvos gamintojai ir importuotojai nesurenka. "Gamintojus ir importuotojus atstovaujantis "Žaliasis taškas" turėjo užtektinai laiko efektyviai veikiančiai sistemai sukurti", - priekaištavo V.Karosienė.
Ji pripažįsta, kad apie kitas galimybes surinkti šiukšles kol kas nesvarstoma, tačiau esama įvairių būdų pagerinti atliekų surinkimą.
"Galima būtų pakuotės mokestį didinti", - svarstė V.Karosienė.
Toks mokestis mokamas už nesurinktą nurodyto pakuočių ir jų atliekų kiekio dalį. Pavyzdžiui, už stiklinę pakuotę reikia mokėti 0,20 Lt už vieną kilogramą, už popierinę ir kartoninę - 0,10 Lt, už plastikinę - 1,80 Lt už kilogramą, už 1 kg PET'o - 2 LT, už metalinę - 2,60 Lt, už kombinuotą - 2 litus.
Galimybė pasipelnyti
Nealkoholinių gėrimų importuotojų ir eksportuotojų asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas pripažįsta, kad taikant užstato sistemą, pakuočių būtų surenkama daugiau, tačiau ekonominiu požiūriu tai esąs itin brangus projektas.
"Tai labai naudinga perdirbėjams, kuriems reikia švarios antrinės žaliavos, tačiau gamintojams tai nėra naudinga", - sakė pašnekovas. Jo teigimu, čia esą labai daug galimybių pasipelnyti interesų grupėms.
Pašnekovas užsimena, kad siekiant priimti naująją tvarką, įtaką esą gali daryti Skandinavijos įmonės, gaminančios tarą priimančius automatus. Jis mano, kad jei užstato sistemą administruotų gamintojai, jie siektų, kad ši sistema būtų kuo pigesnė. "Jei šia sistema bandys pasinaudoti tie, kas norės iš to daryti verslą, sistema bus itin brangi, o už tai galų gale mokės vartotojas", - dėstė S.Galadauskas.
Pasak jo, smarkiai brangtų ir kitų pakuočių tvarkymas. "Pieno, sulčių, buitinės chemijos pakuočių tvarkymas labai pabrangs. Mat iš konteinerių sistemos išimamos brangiai kainuojančios medžiagos - skarda ir PET'as. Tad atsirastų jau dvi brangios pakuočių surinkimo sistemos", - sakė pašnekovas. Atitinkamai esą brangtų pieno ir sulčių produkcija.
S.Galadauskas mano, kad galima būtų paieškoti kitų sprendimų, sutvarkyti dabartinę konteinerių sistemą. "Žaliojo taško" sistemos veikia visoje Europoje, o užstato sistema veikia tik Skandinavijoje ir Vokietijoje", - sakė pašnekovas. Jo duomenimis, Skandinavijoje ši sistema veikia neblogai, tačiau Vokietijoje 70 proc. vartotojų ja nepatenkinti. "Ji be galo brangi, be to, sunku apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo", - tvirtino S.Galadauskas.
Kelis kartus brangesnė
Atliekų tvarkymą organizuojančios bendrovės VŠĮ "Žaliasis taškas", įkurtos gamybininkų ir importuotojų iniciatyva, pirmininkas Arūnas Makauskas LŽ sakė, kad įvedus naują tvarką, už plastikinius butelius mokama nebus - bus grąžinamas sumokėtas piniginis užstatas.
"Užstato sistema, kaip rodo pasaulinė praktika yra tris kartus brangesnė nei konteinerių sistema", - sakė pašnekovas.
Dabartinės sistemos efektyvumo pašnekovas sakė negalintis įvertinti, kadangi ji tik kuriasi. "Mes neturime tiek konteinerių, kad jie patogiai būtų išdėstyti. Kita vertus, dar nejuntama žaliavą surenkančių ir perdirbėjams ją atiduodančių kompanijų susidomėjimo", - sakė pašnekovas.
Pasak A.Makausko, tie, kas palaiko naująją sistemą, turbūt mato galimybę turėti iš to naudos. "Jei prekybininkai tikisi valdyti šią sistemą, surinktos pakuotės galės tapti puikia preke. Šalia prekybos produktais galima bus pradėti prekybą žaliavomis", - sakė jis.
Neseniai paskelbta, kad Lietuvoje įkurta bendrovė, investuosianti į naują, jau šiemet pradėsiančią veikti technologinę liniją, perdirbsiančią plastikinius spalvotus ir bespalvius vaisvandenių, alaus bei mineralinio vandens butelius, ir iš jų gaminsianti žaliavą PET maistinei tarai.
