Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad situacija su pasiruošimu stichinei nelaimei ar karui yra gerintina, o kol kas ji nevienoda: smulkusis verslas „vienareikšmiškai jokių planų neturi“, vidutinis verslas – retas kuris.
Anot jo, stambus verslas planus pasirengęs – kai kuriais atvejais jie net privalomi, – tačiau kyla klausimų, kiek jie yra kokybiški.
„Nes, pavyzdžiui, strategiškai svarbios pripažįstamos Lietuvai įmonės, tai yra, ir visi tiekimai, komunikacijos, netgi ta pati žiniasklaida, – jie tikrai turi realius planus ir juos testuoja ir tikrina. Ir net žinau konkrečių atvejų, kur manė, kad turi gerus planus ir pabandė susimuliuoti situaciją ir paaiškėjo, kad reikia daug ką taisyti“, – komentuoja analitikas.
Jo teigimu, svarbi kiekviena detalė: tarkime, pakankamas kuro turėjimas elektros generatoriui. Tačiau kai aplinkybės palyginti ramios, sunku prognozuoti, ko prireiks. Todėl svarbus ne tik pats planas, bet ir jo išbandymas.
„Su tais planais pas mus turbūt nėra labai gerai. Ir dar, maža to, kad iš tų planų, kurie yra, ne visi kritinėje situacijoje gali būti veiksnūs“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Verslo valdymo paslaugų įmonės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris Gintautas Mažeika teigia, kad didelės arba tarptautinės kompanijos, pavyzdžiui, iš finansų, telekomunikacijų sektorių, turi atsarginį veiklos planą.
„Neabejoju, kad jos turi ir planą B, ir planą C. Ir pasiruošę, ir prarepetavę. Net abejonių nekyla. Galbūt sudėtingiau su tokiomis nedidelėmis, privataus kapitalo įmonėmis, kurios paprasčiau į visus tuos reikalus žiūri, tą visą vadinamą rizikos valdymą – tai joms galbūt sunkiau būtų tam pasiruošti ir tinkamai sureaguoti“, – sakė jis.
M. Dubnikovas teigia, kad LVK buvo diskusijų apie pasirengimą ekstremaliems atvejams, o kai kurios įmonės, kurios pasidarė „namų darbus“, atkreipė dėmesį į aptiktas spragas. Pavyzdžiui, kad prireikus tam tikro komponento jo gali nebūti ir tektų laukti pusmetį, kol jis atvyks iš Kinijos.
„Tai, sakyčiau, tos diskusijos tikrai vyksta, jos buvo labai pažadintos Ukrainos karo metu, kur akivaizdžiai turėjome matyti, kad ir elektra turi būti, ir šiluma tiekiama, ir informacija teikiama, ir internetas veikti, ir pan.
Tai iškėlė labai daug klausimų, nes tai buvo visą laiką tokia, taip sakant, antra ar trečia podukra šeimoje – tie saugumo planai“, – sako analitikas.
Vis dėlto, nors verslas pasitikrino, patestavo savo pasirengimą, dabar vėl dėmesys šitam klausimui mažėja ir diskusijas vertėtų gaivinti.
„Manau, kad šiuo metu vėl rimsta – priprantame prie konflikto, grįžtame prie kasdieninių darbų. Tai iš tiesų, gera jūsų intencija šiek tiek žadinti tą noro būti saugiam jausmą diskusijoje yra gerai.
Ypač to vidutinio verslo lygiu, kuris susidurtų su labai rimtomis problemomis, nes ten ne tik planų nėra, bet ir tie planai, jeigu kažkoks ir yra parašytas, tai niekas turbūt nežino, kur jis guli“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad viena po kitos krizės – nelengvas išbandymas.
„Manau, kad galėtų būti didesnis tas pasiruošimas ir daugiau dėmesio skiriama. Bet, žinote, po vienos krizės einame prie kitos, tai įmonėms šiandien yra labai sudėtinga.
Dėl kibernetinės saugos, tai manau, kad įmonės, kurios naudoja gamybinę įrangą, kurioje yra instaliuota daug programinės įrangos, tai jos tikrai tuo rūpinasi, kad iš tinklo išorės nepatektų ir nesugadintų, nesustabdytų įrangos“, – teigė V. Janulevičius.
Kalbėdamas apie pasirengimą krizėms jis akcentavo apsirūpinimą žaliavomis. Anot jo, jeigu anksčiau jų turėta porai mėnesių, tai pastaruoju metu nusiperkama trims keturiems.
„Dabar ta situacija yra tokia, kad reikėtų ir pusmečiui turėti žaliavas užsipirkus ir laikyti pas save sandėlyje (...).
Didžiausias trikdis, kokį mes matome gyvai, su apie 60 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonėmis, stambesnėmis ir vidutinėmis, tai būtent žaliavų kiekis tam, kad galėtume vykdyti tuos įsipareigojimus ir užsakymus, išlaikyti darbuotojus“, – sakė LPK prezidentas.
Dar vienas, jo manymu, reikšmingas pasirengimo žingsnis yra apyvartinio kapitalo pakankamumas.
„Deja, tenka laužyti ietis ir įrodinėti visiems, kad turi būti supaprastintos sąlygos apyvartinėms lėšoms įmonėms, kurios gamina, tiekia, eksportuoja tam, kad jos turėtų didesnius rezervus. Nes tie trikdžiai gali būti. Ir kaip jūs kalbate, kad ir su elektra gali būti“, – sakė jis.
G. Mažeika vis dėlto įspėja, kad į situaciją reikia žiūrėti blaiviai ir nepersistengti su pasirengimu.
„Galbūt reikia stengtis maksimaliai blaiviai žiūrėti ir kad ta baimė nebūtų paralyžiuojanti, nes to irgi šiek tiek jautėsi – dabar gal atsipalaidavo. Bet (karo – red.) pradžioje išgąsčio tikrai buvo ir kažkiek yra.
Tam tikros rizikos galbūt ir yra, tikėtina, kad yra. Bet mano požiūriu, gyvenimas nestovi vietoje, turime žiūrėti į priekį, žiūrėti atsakingai, galbūt ir pozityviai, ir dirbti“, – sakė pokyčių valdymo ekspertas.
M. Dubnikovas teigia, kad pasakyti, kuriam sektoriui sunkiau pasirengti ypatingai krizei, nėra lengva, nes reikšmę turi daug veiksnių.
„Priklauso kokio dydžio problemą mes čia turime. Jeigu Mariupolio lygio problema (visiškas infrastruktūros sunaikinimas – red.), tai ten jau nieko nebeiškelsi, bet jeigu ekstremali situacija, tai (...) kriterijus reikėtų įsivardinti, nes tame pačiame sektoriuje įmonės gali turėti skirtingus kriterijus“, – kalbėjo LVK viceprezidentas.
Pašnekovai mano, kad krizinėje situacijoje negalima pamiršti šių kelių sričių:
• Infrastruktūra (elektros generatoriai, atsarginiai serveriai)
• Informacija (duomenų saugumas, kopijos, atsparumas kibernetinėms atakoms).
• Finansinis rezervas, likvidumas.
• Personalas (žmonių perkėlimas arba pakeitimas, „mobilizavimas“ per vidaus komunikaciją).
„Mobilumas – kiek galima iškelti, dirbti nuotoliu, dirbti iš kitos valstybės. Tada: kur yra duomenų centrai? Ar tai yra fiziniai duomenų centrai, ar tai yra debesijoje, ar tai kažkur iškelta į kitą valstybę. Duomenys yra labai svarbu“, – pabrėžia M. Dubnikovas.
„Žmonės, be abejo, svarbu – kiek tai yra imlu žmonių skaičiui tas darbas. Pavyzdžiui, kilus karui Ukrainoje mūsų vežėjai pajuto riziką, nes ukrainiečiai vyrai išvažiavo ginti savo šalies“, – sako ekspertas.
Jis kartu akcentuoja kibernetinės saugos svarbą.
„Duomenų apsauga ir kibernetinės atakos, nes tai yra karo dalis. Galime to konvencinio karo ir nepatirti, bet tą skaitmeninį karą mes patiriame kiekvieną dieną, tačiau jis gali suintensyvėti“, – aiškino analitikas.
G. Mažeika sako, kad negalima pamiršti tinkamos vidinės komunikacijos versle. Tai turi didelę reikšmę darbuotojams, jų motyvacijai.
„Tai čia įmonės savininkų, aukščiausių vadovų lyderystės klausimas, lyderystės lygis, vaidmuo yra be galo svarbus“, – sakė ekspertas.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Delfi“ paaiškino, kad finansų ir kredito sektoriaus įmonės nuolat stebi aktualius ekonomikos ir geopolitikos procesus. Jos glaudžiai bendradarbiauja su finansų rinką reguliuojančiomis ir kitomis institucijomis bei atitinkamai atnaujina savo veiklos planus ir specialistų kompetenciją.
„Atsižvelgiant į šių dienų technologijų, informacinės erdvės, veiklos procesų organizavimo kompleksiškumą, vienodai svarbūs tiek technologinės ir informacinės infrastruktūros, tiek finansinio rezervo, tiek darbuotojų informavimo bei įtraukimo klausimai“, – sakoma komentare.
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ atstovė spaudai Asta Buitkutė pažymi, kad krizių valdymo planas yra įprasta verslo praktika.
„Jį įmonės paprastai turi parengusios, nepriklausomai nuo to, ar realios grėsmės egzistuoja. Toks planas apima platų spektrą galimų situacijų ir aprašo visas įmonės sritis bei jų valdymą ekstremaliomis sąlygomis“, – komentavo A. Buitkutė.
Energetikos ministerijos teigimu, vasarį įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas subjektų, turinčių kaupti asmeninės apsaugos ir kitas veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones nustatytiems pavojams ir ekstremaliosioms situacijoms.
Per tris mėnesius nuo nutarimo įmonės turi parengti būtinų priemonių sąrašą ir pradėti jų įsigijimo procedūras.
„Energetikos ministerija šiuo metu koordinuoja šilumos gamintojų, šilumos tiekėjų ir degalinių pasirengimą užtikrinti veiklos tęstinumą sutrikus arba nutrūkus elektros energijos tiekimui.
Mūsų žiniomis, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios energetikos įmonės turi alternatyvas ir yra pasirengusios galimiems netikėtumams“, – teigia ministerija.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) rekomendavo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skirti ypatingą dėmesį pasirengimui pandemijos, branduolinės avarijos ir elektros energijos tiekimo sutrikimo pavojams.
Ministerija teigia, kad siekdama palengvinti ir paspartinti reikalingų priemonių įsigijimą, ji kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir viešąją įstaigą „CPO LT“, prašydama sukurti atskirą rezerviniams elektros energijos gamybos įrenginiams įsigyti skirtą modulį elektroniniame kataloge.
Numatyta, kad toks modulis bus prieinamas perkančiosioms organizacijoms šių metų trečiąjį ketvirtį.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pernai gruodžio pradžioje Seimo komisijai sakė, kad apsirūpinimas generatoriais nėra pakankamas.
Ministerija dar vasarą buvo surinkusi savivaldybių informaciją, kaip ūkio subjektai yra apsirūpinę generatoriais, kad turėtų elektros įvairių sutrikimų atvejais.
„Geriausiai apsirūpinę transporto ir pašto sektoriai, civilinės saugos, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių sektoriai, jie neišreiškė poreikio, kad jiems reikėtų papildomų generatorių“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje kalbėjo I. Žilienė.
Pasak jos, vidutiniškai, bet ne kritiškai, apsirūpinęs finansų sektorius, energetikos sektorius, sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat viešojo saugumo, valstybės valdymo sektoriai.
„Tačiau labiausiai kritiškai vertintinas geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo ir tvarkymo sektorius bei centralizuoto šildymo sektorius. Šie sektoriai nėra pilnai pasiruošę, jeigu nutrūktų elektros tiekimas. Įsivaizduokime, jeigu šildymo sezonas. Tai čia reikėtų labai padirbėti šitoje srityje“, – tuomet teigė I. Žilienė.
Tąkart ji ir užsiminė, kad rengiama tvarka, kaip supaprastintu būdu įsigyti generatorių viešosioms įstaigoms ir perkančiosioms organizacijoms.
Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (VESOC) taip pat pakomentavo „Delfi“ pasirengimo viešajame sektoriuje situaciją (su išlyga, kad pats labiau užsiima sveikatos apsaugos klausimais).
„Tema kompleksiška, tad vien pagal savo kompetenciją negalėtumėme atsakyti dėl bendro pasirengimo, bet tiek, kad toks pasirengimas tikrai yra nustatytas teisės aktų ir yra vykdomas, tai faktas“, – teigiama komentare.
Centras užsimena ir apie teisės aktus, kuriais numatytas pasirengimas.
„Pagal Civilinės saugos įstatymą priklausomai nuo įvairių kriterijų, kuriuos ūkio subjektai gali atitikti (...), taip pat numatomi tam tikri įpareigojimai įmonėms rengtis ekstremaliosioms situacijoms, planuoti jų valdymą.
Lyginant 2018-2020 metus tokių įmonių pasirengimo vertinimą konstatuotas civilinės saugos būklės gerėjimas, didesnis dėmesys civilinei saugai“, – komentuoja centras.
Anot jo, COVID-19 pandemija jau privertė susimastyti apie geresnį pasirengimą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė papildomų reikalavimų ūkio subjektų pasirengimui.
„Pastarieji karinės agresijos Ukrainoje įvykiai, be abejonės, paskatins dar didesnį susirūpinimą saugumu, tačiau tai kol kas būtų tik prognozė, vertinimai atskirose srityse bus daromi vėliau“, – rašoma komentare.
