“Newsweek” žurnalo Lenkijos leidinio žurnalistas Jaroslavas Olechovskis specialiai “Kauno dienai” pateikė šios kompanijos apžvalgą.
“PKN Orlen” širdis plaka Plocke - 125 tūkstančius gyventojų turinčiame mieste, esančiame už 100 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Varšuvos. Įvažiuojant į miestą, sunku nepastebėti įvairiaspalvių šimtus kilometrų nutiestų vamzdžių raizgalynės, kadangi “PKN Orlen” koncerno naftos perdirbimo gamyklos plotas užima beveik tūkstantį hektarų.
“Darbuotojai juokauja, kad “PKN Orlen” vadovai valdo “Titanike”, kadangi pastatas, kuriame yra valdybos biurai ir direkcija, savo forma primena laivą. Tačiau biurų komplekse taip pat yra ir “Pentagonas” - plačiai išsidriekęs pastatas, kurio pavadinimas, vartojamas šnekamojoje kalboje, turi pabrėžti įmonės ekonominę galią”, - rašo J.Olechovskis.
Sunkiai skinasi kelią į užsienį
J.Olechovskis pažymi, kad koncernas turi problemų dėl jam tenkančios degalų mažmeninės prekybos rinkos dalies, kuri mažėja. “PKN Orlen” nori būti stipri žaidėja tarp Europos degalų firmų, tačiau jos ekspansiją į užsienį sunku pripažinti sėkminga.
“PKN Orlen” turi vieną moderniausių naftos perdirbimo gamyklų Europoje, kuri gamina puikios kokybės degalus. Tačiau koncerno plėtrą stabdo tai, kad jis neturi naftos telkinių”, - pažymi degalų rinkos analitikas iš “Erste” banko Tomas Pletseris.
Pasak J.Olechovskio, bendrovei nesiseka investuoti užsienyje. Prieš kelerius metus nepavyko Plocko bendrovės susiliejimas su Vengrijos degalų gamybos šakos milžinu MOL. Pernai rugsėjį “PKN Orlen” iškrito iš varžybų, kuriose buvo siekiama perimti 51 procentą Turkijos naftos chemijos koncerno “Tupras” akcijų, kadangi lenkų pasiūlymo vertė buvo pernelyg maža. Be to, prieš 4 metus pirktas degalinių tinklas Vokietijoje vis neša nuostolius - vien pernai jų buvo 138 milijonai zlotų.
Prarado klientų Lenkijoje
Ne mažiau komplikuota koncerno padėtis yra ir Lenkijos rinkoje. 2002 m. “PKN Orlen” degalinėse degalus pylėsi apie 35 procentus Lenkijos vairuotojų. Pernai - jau maždaug 8 procentais mažiau. Ir tai įvyko, nepaisant to, kad koncernui priklauso didžiausias Lenkijoje degalinių tinklas, turintis apie 1900 degalinių (apie 25 procentus visų Lenkijoje esančių degalinių).
“PKN Orlen” valdyba tikisi, kad 1,6 milijardo zlotų investicijomis į mažmeninės prekybos tinklą iki 2009 m. pabaigos nenaudingą tendenciją pavyks pakeisti ir padidinti rinkos dalį iki 30 proc. Įmonės pajamingumo ir efektyvumo didinimui taip pat turi pasitarnauti nereikalingų etatų likvidavimas. Vien pernai iš bendrovės išėjo 728 asmenys. Tačiau tai - ne pabaiga. Iki kitų metų pabaigos atleidžiamiems darbuotojams koncernas išmokės 236 milijonus zlotų išmokų.
Kyšininkavimo istoriją atskleidė žurnalistai
Skandalu baigėsi “PKN Orlen” investicija Čekijoje 2004 metais. Lenkų koncernas už 62,99 procento čekų firmos “Unipetrol”, kuriai priklauso vienintelė toje šalyje esanti naftos perdirbimo gamykla, akcijų sumokėjo apie 400 milijonų eurų.
Tačiau pernai rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad “Unipetrol” privatizavimo išvakarėse bendrovė “PKN Orlen” slapta įsipareigojo bendrovei “Agrofert” parduoti penkių savo antrinių firmų Čekijoje akcijas, sumažindama jų pardavimo vertę 200 mln. zlotų. Teigiama, kad ši nuolaida galėjo būti užslėptas kyšis čekų politikams.
Kaip rašė “The Prague Post”, skandalas prasidėjo tada, kai “TV Nova” paslėpta kamera užfiksavo ministro pirmininko Iržio Parubeko padėjėją Zdeneką Doleželą tikriausiai reikalaujantį 5 mln. Čekijos kronų (apie 200 tūkst. dolerių) iš Lenkijos lobisto Jaceko Spyros už supažindinimą su aukščiausiais Čekijos politikais.
“Jeigu jie nori informacijos, tada penki bus ant stalo”, - sakė Z.Doleželas. “Penki čekiškais?” - paklausė J.Spyra. “Taip”, - atsakė Z.Doleželas. Vėliau jis teisinosi, kad turėjo galvoje penkis žmones prie diskusijų stalo.
Tai sukėlė papildomą dėmesį “Unipetrol” pardavimo istorijai. Dabartinė “PKN Orlen” vadovybė pareiškė, kad ankstesnės vadovybės su “Agrofert” pasirašyti susitarimai yra nenaudingi Lenkijos bendrovei ir atsisakė juos vykdyti.
“Orlengeitas” ir kiti skandalai
“PKN Orlen” vadovas Andžejus Modžejevskis 2002 metais buvo areštuotas. Netrukus po teatrališko jo suėmimo verslininkas buvo paleistas ir netrukus pašalintas iš bendrovės valdybos. A.Modžejevskis buvo apkaltintas siekiu parduoti kompaniją ir Gdansko naftos perdirbimo įmonę “Lukoil” koncernui, rašė “Rzeczpospolita” ir “Gazeta Wyborcza”.
Jis taip pat norėjo pasirašyti naftos tiekimo sutartį su “J & S”, kuri buvo tarpininkė, eksportuojant naftą iš Rusijos, teigė JAV visuomeninė organizacija “Freedom House”.
Dėl šios bylos buvo apklaustas ir turtingiausias Lenkijos žmogus Janas Kulčikas, kuris neva buvo susitikęs aptarti sandėrio su “Lukoil” vienu vadovu, buvusiu KG pareigūnu Vladimiru Alganovu, teigė “Warsaw Buisiness Journal”. Šioje byloje buvo apklaustas ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis. Šis skandalas buvo pavadintas “Orlengeitu”.
Kitas “PKN Orlen” vadovas Zbignevas Vrobelis išgarsėjo, kai sau pasiskyrė metinę 6 mln. zlotų algą. Jis taip pat sudarinėjo itin brangias žemės, kuri buvo reikalinga degalinių statybai, pirkimo sutartis.
“PKN Orlen” vadovai įtariami įsipainioję ir į naftos kontrabandos aferą. Ji buvo praminta “Naftos aštuonkojo” vardu. Bylą tiriantys Krokuvos tardytojai kaltinimus pateikė jau 1,5 tūkst. žmonių. Pareigūnų teigimu, valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padaryta daugiau kaip 10 mlrd. zlotų (apie 8, 5 mlrd. litų) nuostolių.
Vadovas - jaunas ir išsilavinęs
Tačiau dabar bendrovė kyla. “PKN Orlen” pernai uždirbo daugiau nei 4,6 milijardo zlotų grynojo pelno - daugiausia nuo bendrovės įkūrimo 1999 metais.
Įmonės vadovas Igoris Chalupecas vairą perėmė 2004 metų spalį. Anksčiau jis 12 metų dirbo viename didžiausių Lenkijos bankų “Pekao SA”. Jis taip pat buvo didžiausio Lenkijoje bankų susiliejimo bendraautoris - “Pekao SA” susiliejo su “Powszechny Bank Gospodarczy”, “Pomorski Bank Kredytowy” ir “Bank Depozytowo-Kredytowy” bankais. Prieš palikdamas banką, jis jau buvo vicepirmininko kabineto šeimininkas.
Anot J.Olechovskio, I.Chalupecas yra vakarietiško stiliaus vadybininkas: 40 metų, turi du diplomus (užsienio prekybos, įgytą Pagrindinėje planavimo ir statistikos mokykloje, ir teisės - Varšuvos universitete), puikiai moka anglų ir vokiečių kalbas. Elegantiškas kostiumas ir auksinis “Patek Philippe” laikrodis išduoda, kad I.Chalupecui patinka prabanga.
Perspėjimas dėl naftos tiekimo
Pernai gruodį Lenkijos ūkio viceministras Piotras Naimskis įspėjo “PKN Orlen”, jog investicijos į “Mažeikių naftą” koncernui gali turėti tragiškas pasekmes. Anot jo, “PKN Orlen” gali tapti dar viena bendrove, kuri perėmus “Mažeikių naftą” vėliau dėl žaliavos stokos bus priversta pasitraukti. Taip atsitiko amerikiečių “Williams”. Pasak P.Naimskio, taip atsitiko, nes naftos tiekimas Lietuvos įmonei yra Rusijos rankose. Viceministro manymu, Lietuvoje “PKN Orlen” turės daug rūpesčių dėl naftos tiekimo.
Akcijų pardavimo “PKN Orlen” kompanijai oponentai pažymi, kad lenkams priklausančios naftos perdirbimo gamyklos yra “Mažeikių naftos” konkurentės. “PKN Orlen” iš kitų kandidatų į “Mažeikių naftą” išsiskyrė tuo, kad pati neišgauna naftos. Bendrovė turi šešias naftos perdirbimo gamyklas, jose pernai perdirbta apie 21,7 mln. tonų naftos.
Gali išleisti 3,5 mlrd. JAV dolerių
Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” Lietuvos naftos kompleksui “Mažeikių Nafta” įsigyti gali išleisti daugiau kaip 3,5 mlrd. JAV dolerių, įskaitant planuojamas investicijas, rašo lenkų dienraštis “Gazeta Wyborcza”.
Neįvardytus šaltinius “PKN Orlen” vadovybėje cituojantis dienraštis teigia, kad Lenkijos koncernas už 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, kurias šiuo metu valdo sunkumų slegiama Rusijos naftos bendrovė “Jukos”, sumokės apie 1,49 mlrd. JAV dolerių.
Dar daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių bus sumokėta už maždaug 40 proc. Mažeikių komplekso akcijų, kurias valdo Lietuvos Vyriausybė. Be to, “PKN Orlen” žada į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą - vienintelę Baltijos šalyse - papildomai investuoti 1 mlrd. JAV dolerių.
