aA
Didžiosios Europos ekonomikos viena po kitos skelbia nuviliančius ekonominius rodiklius, o nuo Vakarų užsiverianti Rusija stovi ant ekonominio nuosmukio slenksčio.
Angela Merkel, Vladimiras Putinas
Angela Merkel, Vladimiras Putinas
© Vida Press

Kas tokioje aplinkoje laukia Lietuvos eksporto, kuris ne vienerius metus buvo visos šalies ekonomikos lokomotyvu?

„Daugelio pagrindinių euro zonos valstybių augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo nuviliantis: Italija trečią kartą per pastaruosius kelerius metus atsiduria recesijoje, Prancūzijos ekonomika ir toliau neauga. Labiausiai netikėta buvo tai, kad susitraukė Vokietijos ekonomika. Esminis klausimas, ar tai yra struktūrinė chroniška augimo deficito situacija, ar tai yra vienkartinis rezultatas?“ - DELFI komentavo „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos ekonomika sumenko 0,2 proc., Prancūzijoje užfiksuotas nulinis augimas. Investuotojų ir analitikų lūkesčių dėl Vokietijos ekonomikos raidos pasitikėjimo indeksas dėl kito pusmečio smuko kur kas labiau nei tikėtasi - iki 8,6 punkto ir yra žemiausias nuo 2012 m. gruodžio mėnesio.

Tačiau, anot ekonomisto, kiti išvestiniai indikatoriai rodo, kad antro ketvirčio prasti duomenys buvo vienkartinis suklupimas, kurį galėjo lemti lūkesčiai dėl Rusijos-Ukrainos krizės, o jau antrąjį pusmetį bus matomas spartesnis augimas.

Kas laukia Lietuvos eksporto?

Jo teigimu, prasti didžiųjų Europos ekonomikų rezultatai Lietuvos eksportui nėra grėsmingi.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Lietuvos įmonės į euro zonos valstybes daugiau eksportuoja ne dėl to, kad tose valstybėse auga vartojimas, o dėl to, kad būdamos labiau konkurencingos ir sugebėdamos pigiau pagaminti sugeba užimti naują rinkose dalį. Akivaizdu, kad jeigu maisto ar tarpinio vartojimo prekių augimas siekia 10 proc. per metus, tai ne dėl to, kad euro zona tiek augo, o dėl to, kad Lietuvos įmonės sugebėjo iš rinkos išstumti kitus konkurentus. Taigi šiuo aspektu nėra didelio skirtumo, ar euro zona augs vienu procentu, ar 1,5 proc. per metus“, - sakė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, labiau tikėtina, kad šių ekonomikų nuosmukis nesitęs ir antrąjį pusmetį jau bus fiksuojamas augimas.

„Labai svarbus veiksnys, kuris atsveria riziką, susijusią su Rusijos ekonominėmis sankcijomis, yra labai agresyvi ECB pinigų politika siekiant paskatinti kreditavimą ir ekonomikos augimą“, - tvirtino jis.

ECB bazinę palūkanų normą sumažino iki 0,15 proc., rugsėjo mėnesį planuojama teikti ilgalaikes paskolas euro zonos bankams.

„Tikėtina, kad dar bus pasiūlyta naujų priemonių. Veikiausiai jis supirks vertybinius popierius, užstatytus tam tikru turtu tam, kad būtų paskatintas kreditavimas euro zonoje. Vertinant tai, kad euro zonos prekybiniai santykiai su Rusija yra labai maži ir euro zonai nėra svarbūs, giilėjanti Rusijos-Ukrainos krizė neturės didelės įtakos euro zonos ekonomikai“, - prognozavo N. Mačiulis.

Pašnekovas įžvelgia ir teigiamų dalykų: „Galima įžvelgti vieną teigiamą aspektą, susijusį su pastaruoju euro zonos ekonomikų sunegalavimu, kurį palydėjo silpstantis euras. Tai yra labai palanku Lietuvos eksportuotojams, nes sustiprina jų pozicijas“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad prastus didžiųjų ekonomikų rezultatus lėmė keletas priežasčių.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad iki šiol jaučiame, kad ekonominį aktyvumą riboja fiskalinė konsolidacija, kurią vis dar vykdo daugelis ES šalių. Tai yra tiesioginis smūgis vartojimui ir investicijoms“, - DELFI komentavo jis.

Taip pat viena priežasčių įvardijama tai, kad verslui vis dar sunku prieiti prie kreditų, nes euro zonos bankai elgiasi labai konservatyviai.

„Tai reiškia, kad investicijų lygis išlieka pakankamai silpnas“, - tvirtino A. Izgorodinas.

Trečia priežastis, trukdanti euro zonos augimui: situacija Rusijoje, kuri yra tarp ekonominės recesijos ir stagnacijos bei konfliktas Ukrainoje, kurios ekonomika krenta kosminiu greičiu žemyn.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas neigiamai veikia verslo ir vartotojų lūkesčius ES. Matome, kad paskutinė verslo lūkesčių statistika nėra labai stipri. Esminė to priežastis yra tai, kad išaugo neapibrėžtumas eksporto rinkose ir visame NVS regione, kuris turi pakankamai didelės įtakos ne tik Lietuvai, bet ir apskritai visai ES. Ateityje euro zonos ekonomikos augimą ribos ir Rusijos taikomos sankcijos. Išlieka klausimas, koks bus poveikis, nes neaišku, kiek ilgai bus sustabdyta prekyba. To niekas nežino“, - komentavo analitikas.

Dar viena nekokios ekonominės situacijos priežastimi įvardijamos defliacinės nuotaikos. Šiuo metu  infliacija euro zonoje yra 0,4 proc.

„Tai yra pernelyg menkas rodiklis, nes tokiu atveju dalis vartotojų laukia kainos mažėjimo ir atideda vartojimą. Tai įsuka vadinamąją defliacinę spiralę ir tai atsiliepia visai ekonomikai, nes išeina taip, kad vartotojai laukia tolesnio kainų mažėjimo ir neperka, verslas yra priverstas mažinti kainas, vartotojai vis tiek neperka ir laukia. To reikėtų atsikratyti ir ECB imasi tam tikrų veiksmų tolesniam ekonomikos skatinimui“, - dėstė A. Izgorodinas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkai prognozuoja, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 1,2 proc. Tačiau neatmetama, kad augimas bus mažesnis.

Įvyko lūžis

A. Izgorodinas tvirtina, kad šiemet Lietuvos eksportas sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.

„Kai po krizės atsigavo Lietuvos eksportas, didžiausias jo lokomotyvas buvo Rusija, Ukraina ir kitos to regiono šalys. Tačiau šiais metais įvyko lūžis, nes esminės įtakos jo augimui turėjo tik ES ir Baltijos regionas, nes eksportas į minėtas rinkas krito. Tai yra labai dideli pokyčiai palyginti su ankstesniais metais“, - teigė jis.

Dabar esminis Lietuvos eksporto lokomotyvas yra Europos Sąjunga ir Baltijos šalys.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas, nevertinant naftos produktų, paaugo 2,9 proc., tačiau eksportas į nepriklausomų valstybių sandraugos šalis be naftos produktų nukrito 15 proc., o į ES išaugo 5 proc.

ES rinkai tenka 60 proc. viso Lietuvos eksporto, iš jo 24 proc. tenka Latvijai ir Estijai, 22 proc. - Vokietijai ir Prancūzijai, 17 proc. - Skandinavijos šalims.

„Nagrinėdami eksporto rodiklius matome pakankamai silpnus eksporto rodiklius į centrinę Europą, Vokietiją, Prancūziją, kur bendras eksporto augimas šiemet siekė 0,8 proc. Tai tiesiogiai atspindi bendrą ekonominę situaciją centrinėje Europoje. Tačiau neblogi rezultatai yra eksporto į Skandinaviją, kuris išaugo 2 proc. Itin gerus rezultatus matome Baltijos regione, į Latviją ir Estiją, kur eksportas išaugo 4 proc. Vadinasi, gerėjant situacijai Baltijos šalyse darbo rinkoje ir augant visai ekonomikai, stiprėja vidaus vartojimo indėlis į BVP augimą“, - dėstė LPK analitikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nidos verslininkas: po Mindauginių pamatysite tikrąjį Nidos vasaros sezono veidą (81)

Nidos verslininkai, prekiaujantys žuvimis, nuomojantys butus, dviračius, paspirtukus ir užsiimantys...

Viceministras: būtina tęsti pasirengimą kibernetinėms atakoms prieš energetiką

Prieš energetinę infrastruktūrą nukreiptos kibernetinės atakos yra valstybių sienas...

Šventosios verslininkai bando atlaikyti dar vieną iššūkį: dalis pateko į statybų epicentrą (8)

Pagaliau Šventosios uoste aiškiai matyti – artėja permainos. Visa uostelio teritorija aptverta,...

„Luminor lizingas“ šiemet finansavo apie 60 proc. žemės ūkio technikos įsigijimų Lietuvoje patikslinta 17.48

Vienai didžiausių Baltijos šalyse finansinių grupių „ Luminor “ priklausanti bendrovė...

Avulis apie statybininkų trūkumą: jei nebus kam dirbti, kainos į viršų šaus taip, kad mažai nepasirodys (464)

Baltarusijai ribojant išvykimą iš šalies, į Lietuvą nebegali atvykti čia dirbę darbuotojai, o...

Top naujienos

Vytenis Miškinis | D+

Vieno žymiausių Lietuvos mafiozo nužudyme – mįslingo milijonieriaus šešėlis

Prieš 7 metus Lietuvą sudrebino mafijos laikus primenantis nusikaltimas – 4 šūviais nužudytas...

Po akistatos Ženevoje – vienareikšmis vertinimas: Bidenas gavo tai, ko norėjo (200)

Trečiadienį Ženevoje įvyko Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas. Teigiama, kad susitikime...

Daug greičio ir taškų: puolime spindėjusi rinktinė pergalingai pradėjo kontrolinių testų ciklą (84)

Penktadienį vakare Lietuvos krepšinio rinktinė stojo į pirmą kontrolinį testą ruošiantis...

Nėščią žmoną ir dvi dukreles nužudęs monstras teigia tai padaręs iš meilės kitai: ji net susisiekė laiškais

Moteris , dėl kurios Chrisas Wattsas išžudė savo šeimą, vėl su juo susisiekė. Kaip teigia už...

Vairuotojas skaudžiai pamokė bendrovę, į kurios aikštelę po avarijos policija uždarė automobilį (75)

Po avarijos apgadintą automobilį griovyje palikusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio...

Pasaulio vicečempionai neįtikina: vos išnešė kailį prieš čekus (1)

Penktadienio vakarą startavo antrasis Europos futbolo čempionato turas D grupėje. Glazge vykusiame...

Nidos verslininkas: po Mindauginių pamatysite tikrąjį Nidos vasaros sezono veidą (81)

Nidos verslininkai, prekiaujantys žuvimis, nuomojantys butus, dviračius, paspirtukus ir užsiimantys...

Austrijos diplomatijos vadovas: ES sutarė dėl „tvirtų ir tikslinių“ sankcijų Baltarusijai (12)

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas penktadienį pranešė, kad...

Skaitytojo klausimas: sutikome taškuotą gluodeną, kodėl jis toks?

Grynas skaitytojas Mantas rašo: „Šiandien miške sutikome gluodeną su mėlynais taškeliais....

Epidemiologas – apie Lietuvoje pradėjusią plisti delta koronaviruso atmainą: ji kelia dvigubą grėsmę (85)

Ketvirtadienį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pranešė nerimą...