Gali lemti kainos pokyčius
Dar gegužę Europos Sąjungos lyderiai sutarė, kad nuo gruodžio 5-osios įsigalios embargas rusiškai naftai, gabenamai naftovežiais. Išimtis taikoma naftos tiekimui vamzdynais.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas anksčiau kalbėjo, kad nors rinkose didelės tragedijos dėl to nebus, tai gali turėti įtakos pasaulinei naftos kainai.
Nors sumaišties, pasak jo, turėtų būti išvengta, bet nereikėtų pamiršti, kad Rusija yra svarbus europinės rinkos degalų žaidėjas, tačiau iš kitos pusės, kaip tikino, nors Europa ir netenka didelio eksportuotojo, dabar rinkose didesnis fokusas yra kalbant apie recesijos nuotaikas.
Kad ateinančios dienos bus vienos iš svarbiausių naftos rinkai per kelias savaites, buvo teigiama ir Oilprice.com.
Aiškinta, kad keli vienas po kito sekantys veiksniai gali nulemti naftos kainų tendencijas iki šių metų pabaigos ir vėliau, mat gruodžio 4 d. planuojamas ir OPEC+ susitikimas.
„Neapibrėžtumas yra didelis, o tai dar labiau paskatintų kainų nepastovumą“, – rašė portalas.
Kai kurias šalis gali paliesti itin smarkiai
Nors Lietuvai toks naftos importo draudimas – tik formalumas, nes šalis jau kuris laikas nebeimportuoja rusiškos naftos, kai kurias euro zonos šalis šis pokytis gali paliesti labai smarkiai.
„Financial Times“ teigimu, Vokietija jau perspėjo, kad šalis, įsigaliojus tokiam draudimui, gali susidurti su rimtais iššūkiais.
Toks įspėjimas buvo pateiktas, atsakant į opozicinių krikščionių demokratų parlamentarų klausimą apie energetinį saugumą Rytų Vokietijoje, kur yra dvi didelės naftos perdirbimo gamyklos, kurios labai priklausomos nuo Rusijos naftos.
Buvo teigiama, kad Vokietijos Vyriausybė pripažino, kad embargas gali sukelti problemų Rytų Vokietijos ekonomikai.
„Priklausomai nuo scenarijaus, negalima atmesti vietinio, laikino tiekimo trūkumo ir kainų padidėjimo“, – buvo sakoma „Financial Times“ cituojamame ministrų atsakyme.
Tiesa, kai kurioms šalims bus taikomos ir tam tikros draudimų išimtys.
Kaip rašė portalas, Vengrija, Slovakija ir Čekija susitarė dėl laikinų išimčių nuo draudimo, motyvuodamos tuo, kad neturi alternatyvų Rusijos naftai.
VZ.lt taip pat skelbė, kad kad pirmadienį baigiasi ir terminas, iki kada JAV leidžia atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus.
Šis draudimas turėjo įsigalioti dar šiemet birželį, bet Vašingtonas terminą pratęsė iki gruodžio 5-osios, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.
Nuo vasario – embargas degalams
Dar po dviejų mėnesių, vasario 5 d., bus apribotas ir naftos produktų patekimas į ES, kas, šiuo atveju, apima ir degalų importo draudimus.
„Reuters“ skelbė, kad Europos prekybininkai skuba pripildyti rusiško dyzelino bakus regione prieš prasidedant ES draudimui vasarį.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas anksčiau sakė, kad nereikia laukti vasario mėnesio, o naftos produktų importas turėtų įsigalioti anksčiau, drauge su kitomis sankcijomis gruodžio pradžioje.
„Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija siūlo apsvarstyti galimybę 2 mėnesiais paankstinti rusiškos kilmės naftos produktų importo draudimą, atitinkamai nuo 2022 m. gruodžio 5 d. uždraudžiant tiek rusiškos žaliavinės naftos, tiek ir naftos produktų importą į Lietuvos Respubliką.
Primename, kad analogišką sprendimą Estijos vyriausybė yra priėmusi dar spalio mėnesį, o Latvijos vyriausybė taip pat svarsto šį klausimą“, – buvo rašoma valdžiai siųstame dokumente.
Energetikos ministerija „Delfi“ dar kartą patikslino, kad šiuo metu dėl naftos produktų embargo vyksta tarpinstituciniai pokalbiai ir kol kas sprendimas, kaip pasielgti, dar nėra priimtas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat anksčiau tikino, kad Lietuva išties gali žengti tokį svarbų žingsnį, ir nelaukiant vasario mėnesio anksčiau nutraukti rusiškų naftos produktų importą.
„Mes turime naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir didžiąją dalį degalų pasigaminame patys, skaičiai arti 100 proc.
Dalį atsiveždavome iš kitų šalių, iš kurių dabar nebegalime, bet ji būdavo labai nedidelė. Bet ekonomikai papildomo šoko toks atsisakymas anksčiau nesukels“, – tikino ekonomistas ir sakė, kad tokia idėja Lietuvai net galėtų būti tam tikra reklama.
G-7 sutarė dėl rusiškos naftos kainų „lubų“
Turtingų demokratinių valstybių Didžiojo septyneto grupė (G-7) ir Australija penktadienį oficialiai susitarė nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, kaip ir Europos Sąjunga, taip siekdamos atimti iš Kremliaus išteklius, skirtus karui Ukrainoje.
Bendrame pareiškime šalys nurodė, kad viršutinė rusiškos kilmės naftos barelio kainos riba įsigalios gruodžio 5 dieną.
Šalys teigė, kad G-7 vykdo savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Šeštadienį Kremlius pareiškė nesutiksiąs su rusiškos naftos kainų „lubomis“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad nustatyta kainų lubų riba yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai.
