„Atsigaunanti Lietuvos ekonomika ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius paskatins darbdavius vieniems iš kitų vilioti darbuotojus didesnių atlyginimų forma. Taip pat įtakos turės ketvirtadaliu padidintas minimalus atlyginimas, nes atlyginimai didės ne tik tiems žmonėms, kurie gauna minimalią algą, bet ir likusiai darbo jėgai, kad būtų išlaikyta ekonominė motyvacija dirbti“, – DELFI sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
LPK skaičiavimais, šiemet atlyginimai didės iki 4 proc., o kainos Lietuvos išaugs iki 2,5 proc.
„Atlyginimų didėjimą labiausiai pajus kvalifikuota darbo jėga, kadangi šiuo metu atsigaunant ekonomikai mes vis labiau jaučiame jos stygių. Pavyzdžiui, pernai pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., o užimtųjų – tik 4 proc. Tai reiškia, kad įmonės buvo pasiruošusios priimti darbuotojus, bet nerado pakankamai žmonių, kurių kvalifikacija atitiktų norus ir lūkesčius“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka priduria, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą galima būtų spręsti ją viliojant ir iš kitų šalių.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 2232 Lt.
Bedarbių vis dar bus daug
LPK apklausa rodo, kad įmonės palankiau žiūri ir į naujų darbo vietų steigimą – šių lūkesčių indeksas antrąjį metų ketvirtį ūgtelėjo iki 60, kai pirmąjį ketvirtį jis buvo 51.
Tačiau nedarbo lygis mažėja labai palengva Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis metų pradžioje buvo 12,4 proc. Tai yra vos 0,7 proc. mažiau nei prieš metus.
LPK analitiko nuomone, pagrindinė to priežastis – sulėtėjęs ekonomikos augimas. 2011 m. šalies ūkis augo 6 proc., o 2012 m. – 3,7 proc.
„Vertinant šių metų būklę galima konstatuoti, kad Lietuvos ekonomikos augimas išlieka nepakankamai spartus, kad galėtų išjudinti spartesnį darbo rinkos augimą“, – pristatydamas apklausą prognozavo analitikas.
Per daug taupo
Lietuvos įmonių eksportas rodo įspūdingą veržlumą, per metus jis padidėjo 16,7 proc. Tai rodo ir verslo nuotaikos, eksporto lūkesčių indeksas antrąjį ketvirtį lyginant su pirmuoju paaugo nuo 63 iki 73.
Šalies eksportas didėjo į visas rinkas, išskyrus Latviją ir Estiją. Pasak A. Izgorodino, tai lėmė techninės priežastys – užsitęsusi žiema, dėl kurios sumenko lietuviškų trąšų poreikis kaimyninėse šalyse.
67 proc. savo produkcijos Lietuvos įmonės parduoda užsienyje.
Tačiau verslo nuotaikos tampa kur kas niūresnės, kai žvilgsnis pakrypsta į vidaus rinką. Šalies verslininkai prognozuoja, jog ji svyruos tarp stagnacijos ir labai lėto augimo. Vidaus rinkos lūkesčių indeksas 43. Jis dar sumenko nuo pirmo ketvirčio, kai sudarė 47.
A. Izgorodino teigimu, nors šalies ekonomiką į priekį tempia pramonė, tačiau ji labiau investuoja į gamybinius pajėgumus, konkurencingumo didinimą, o tik po to į darbuotojų skaičiaus didinimą.
„Tol, kol nematome spartesnio vidaus rinkos augimo, kalbėti apie spartesnį nedarbo lygio mažėjimą, būtų per anksti“, – pripažino jis.
Pernai mažmeninės prekybos sektorius augo labai nedaug, o statybų sektorius dar traukėsi 5 proc. Šios dvi ekonominės sritys įdarbina ketvirtadalį Lietuvos dirbančiųjų, o pramonė – vos 15 proc.
Antra priežastis, lemianti vidaus rinkos silpną atsigavimą – ypatingas gyventojų taupymas.
„Nepaisant to, kad gyventojai yra kur kas geresnės nuomonės apie ekonomikos ir savo asmeninių finansų perspektyvą, jie vis dar labai aktyviai taupo“, – sakė A. Izgorodinas.
Šį kovą šalies bankuose buvo 28,4 mlrd. Lt indėlių, o tai yra vos šiek tiek mažiau nei 2012 m. pabaigoje pasiektas rekordas – 28,7 mlrd. Lt.
Paskolos namų ūkiams taip pat vis dar yra žemumose. Šiuo metu namų ūkiai iš bankų yra pasiskolinę apie 25 mlrd. Lt, tuo metu 2009 m. pradžioje paskolų krepšelis buvo perkopęs 30 mlrd. Lt.
