Gėdos jausmo nėra
Vyriškis kiekvieną savaitę pirkdavo vis naujus batus. Dėl žmonos priekaištų jis bijodavo juos neštis namo, todėl pasidėdavo pas draugus ar slėpdavo darbo spintoje. Iš pradžių bendradarbiai manė, kad jo žmona labai taupi ir neleidžia pirkti batų. Vėliau pamatė, kad vyras tų batų neavi ir netgi apie juos pamiršta.
Moteris, išėjusi į parduotuvę maisto ar mokyklinių prekių vaikams, grįždavo su krūva naujų drabužių sau. Kai nebeturėdavo pinigų, ji skolindavosi, dievagodamasi, kad ų reikia vaiko poreikiams, o namiškiams kurdavo istorijas apie sumažėjusį atlyginimą, dideles kainas ir pan. Moteris dėl to nejautė jokio gėdos jausmo. Jos vienintelis rūpestis buvo, iš kur gauti pinigų.
Šios 2 istorijos –Lietuvos realijos, aprašytos leidyklos „Tyto Alba“ išleistos psichologės Laimos Bulotaitės knygoje „Priklausomybių anatomija“. Autorė taip pat mini, kad pirmą kartą pirkimo manija aprašyta 1915 m., tačiau vėliau 60 metų apie ją nieko nebuvo rašoma. Ši priklausomybė kol kas neįtraukta ir į ligų klasifikaciją, o priskiriama tik prie potraukio sutrikimų.
Tuo tarpu netgi imant galimai mažiausią priklausomų žmonių skaičių – 2 proc., gaunama gan iškalbinga informacija: apie 10 mln. amerikiečių, apie 1 mln. vokiečių ir 0,5 mln. britų. Kai kurie jų buriasi į anoniminių pirkėjų grupes, kuriose taikoma įprasta anoniminių alkoholikų 12 žingsnių ir 12 tradicijų programa.
„Be abejo, jei žmogus perka daiktus, kuriuos naudoja, net jeigu jų perka daug, tai nėra priklausomybė. Priklausomybė atsiranda tuomet, kai žmogus nusipirktų daiktų nenaudoja ir netgi apie juos pamiršta, - DELFI pasakojo L. Bulotaitė. - Kad pirkimas teikia malonumo, mes žinome visi. Ypač moterys mėgsta šią terapiją – ką nors sau pasidovanoji, ir pasaulis nušvinta kitomis spalvomis. Tiesa, dažniausiai mes nusiperkame daiktus, kurių mums reikia. Jei dėl vieno kito ir nepataikome, tai dar nėra priklausomybė“.
Anot psichologės, bene ryškiausiai priklausomybės esmę atskleidė ne taip seniai Vilniuje atsidariusio prekybos centro „Panorama“ reklama. Prieš atidarant centrą, laikraščiuose pasirodė paveiksliukas, kuriame mergina į iškastą duobę naktį iš lagamino meta rūbus. Taip buvo kviečiama padaryti vietos naujiems pirkiniams.
„Baisiausia, kad rūbai, kuriuos moteris išmetė, buvo net su etiketėmis. Kitaip tariant, nors jau esi prisipirkęs daiktų, kurių tau nei karto neprireikė, ir vėl pirksi. Reklama neskatino pirkti kažkokios vienos prekės. Ji skatino patį pirkimą. Manau, kad užsienyje tokia reklama tikrai būtų uždrausta, kaip skatinanti vartojimą dėl vartojimo“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tiesa, daugelis žmonių, išgirdę, kad priklausomi nuo pirkimo žmonės dažnai net neišpakuoja nusipirktų daiktų, nes jiems vertingas ne pats daiktas, o jo įsigijimo procesas, gali lengviau atsikvėpti. Kita vertus, jei pirkimas vieną kartą suteikė malonumo, žmogus, pasijutęs blogai, ten pat keliaus ir kitą kartą.
„Tai gali tapti priimtinu būdu spręsti problemas. Tai nereiškia, kad negalima nusipirkti širdžiai mielo niekučio, kuris niekam daugiau nereikalingas. Tačiau kontrolę praradęs žmogus ima pirkti bet ką, išleisdamas paskutinius pinigus, o vėliau – ir skolindamasis ar išparduodamas namuose esamus daiktus. Jis mato, kad ši manija griauna jo gyvenimą, bet sustoti negali. Pas specialistą jis taip pat ateina ne pats – paprastai kreipiasi namiškiai. Padėti žmogui pakankamai sudėtinga. Tablečių juk nėra – reikia keisti savo gyvenimą, o tai nėra lengva. Lengva tik patarti“, - pasakojo psichologė.
Tokiems žmonėms specialistai pataria prieš einant į parduotuvę susidaryti reikalingų daiktų sąrašą, nesinešioti daug pinigų bei už prekes nemokėti kortele. Mat pastebėta, kad tik pačiupinėję grynus pinigus realiai suvokiame jų vertę.
Kadaise buvo nuskriausti
Priklausomybių tyrinėtoja visgi nemano, kad mums gresia šios srities epidemija, nors šiuo atveju mes, lietuviai, jautresni už vakariečius. „Krizės metu žmonės gal perka mažiau nereikalingų daiktų. Tačiau vakariečiai jau ir anksčiau skaičiavo pinigus. Tuo tarpu mes gan ilgai neturėjome galimybės pasirinkti, ką pirkti, todėl nėrėme į šį malonumą stačia galva. Prasidėjo pirkimo bumas. Tačiau vėl ateina laikas, kai vaikams reikia skiepyti vertybes, kad ne tik brangūs rūbai gali tekti malonumo“, - svarstė L. Bulotaitė.
Anot psichologės, šiandien brangiais pirkiniais žmonės maskuoja ir savo nepilnavertiškumo kompleksą. Vienetinį, itin brangų daiktą perkantis žmogus, pagavęs pagarbius pardavėjų žvilgsnius, ima jausti geriau. Panašiai, pašnekovės teigimu, jaučiasi ir galingų džipų vairuotojai, važinėjantys miestui visiškai nepritaikytu automobiliu.
„Žinoma, daug lengviau pajusti malonumą kažką nusipirkus nei, pavyzdžiui, organizuojant išvyką, kurią gali sugadinti prastas oras ar nuspaudęs batas. Pastaruoju atveju reikia dėti daug žmogiškų pastangų, o parduotuvėje malonumas garantuotas. Taigi tai ir vertybių klausimas“, - įsitikinusi knygos autorė.
