Gliaudytų lazdynų riešutų kilogramas siekia 29 eurus, tiek pat kainuoja gausiu provitaminų kiekiu pasižyminčios trešnės. Lietuvoje užaugintus pomidorus tautiečiai praminė auksiniais. Mat už jų kilogramą tenka pakloti beveik 5 eurus.
Žmonių pasipiktino simboliu tapo 3,49 euro kainuojantys žiediniai kopūstai – kalafiorai.
Socialiniuose tinkluose ėmė plisti šios daržovės fotografijos iš įvairių užsienio valstybių – ten jos gerokai pigesnės. Nieko dėto žiedinio kopūsto ėmėsi ginti protingos šalies galvos.
Prasidėjusi kainų medžioklė atskleidė ir kitas prekybininkų gudrybes. Štai viename prekybos centre taikoma 40 procentų nuolaida maltai kavai. Akcinė kava įkainota 3,44 euro, nors prieš tai buvusi kaina – 3,05 euro.
Pastarosiomis dienomis į viešumą kyla ir kitos akcijos. Viename prekybos centre skelbiama 30 procentų nuolaida džiovintiems vaisiams ir riešutams. Bėda ta, kad fasuotos džiovintos slyvos netinkamos valgyti – jos akcijos proga pasipuošusios baltais pūkuotais kailinėliais, o džiovintos figos – žaviais žvyneliais.
Įvedus eurą kai kurie prekybos centrai per daug nesivargino keisti senų kainų. Pavyzdžiui, prie buvusios kainos litais, užklijuodavo tą pačia kainą – tik eurais.
Kviečia į pilietinę akciją
Valdžia viešai prisiekinėjo, kad įvedus naują valiutą gyvenimo sąlygos gerės, žadėjo, jog kainos nekils, mažės mokesčiai, todėl liks daugiau pinigų kitoms išlaidoms. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo euro įvedimo lietuviai pratrūko.
Po kelių žinomų žmonių pareikštos nuomonės socialiniuose tinkluose kilo sujudimas dėl maisto produktų brangimo. Dalis pasipiktinusiųjų ėmėsi organizuoti pilietinę akciją: kviečia tris dienas – nuo gegužės 10-osios iki 12-osios – neiti į prekybos tinklus.
„Aš buvau tarp tų įsitikinusiųjų, kad euras didelės įtakos kainoms neturės. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad, įvedus eurą, viskas taip brangs. Nė kiek ne gėda pripažinti, kad klydau. Vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis. Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai kainos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris, kaip ir dažnas pasiturintis žmogus, tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar itin blogas finansinis etapas“, – feisbuke rašo dainininkas Marijonas Mikutavičius.
Prie iniciatyvos „Neikim į parduotuves tris dienas“ žada prisidėti ir panevėžiečiai
Panevėžietė Dalia leidiniui pasakojo, kad jai Lietuvoje viskas atrodo labai brangu.
„Anglijoje gyvenu jau šešioliktus metus, į Lietuvą grįžau trumpoms atostogoms ir galiu pasakyti, kad čia viskas labai brangu. Jeigu būtų tokie pat atlyginimai kaip Anglijoje, tai sakyčiau, kad kainos normalios, – galima gyventi ir pirkti. Lietuviškos pensijos gaunu 150 eurų, o Anglijoje minimali pensija, kurią gaunu, yra 600 eurų. Einu į parduotuvę negalvodama, ką nusipirkti. Žinoma, pinigų nešvaistau, tiesiog laisvai gyvenu. Suprantu, kad Lietuva yra jauna, ji dar tik mergaitė, gal patiems žmonės reikėtų labiau stengtis, dirbti, ieškoti geresnių sąlygų", - sakė ji.
Pasak moters, lietuviai šaunuoliai, džiaugiuosi, kad jie skelbia tokias akcijas ir žingsnis po žingsnio vieningai gina savo teises.
„Jeigu mes patys valdžiai pirštais nebadysime, tai nieko ir nebus. Politikai labai patogiai ir šiltai gyvena. Ar jie žino, kiek kainuoja tas kalafioras? Juk jiems valgyti gamina tarnaitės, žmonos ar meilužės. Bet faktas tas, kad paprastam žmogui pragyventi sunku. Aš manau, jei žmogus gautų bent jau 600 eurų pensiją ar atlyginimą, būtų ir patenkintas, ir sotus. Visi juk išvažiuoja ne dėl to, kad nemyli Lietuvos, bet todėl, kad padėtų savo šaliai. Mes išlaikom čia likusius savo artimuosius, taigi remiame valstybę. Lietuvoje gera ir gražu, žadu čia grįžti, nes iš kokios žemės išaugom, ten ir norim atsigulti. Čia ir oras geras, ir sąnarių neskauda", - kalbėjo dalia.
Tuo metu kita kalbinta panevėžietė Viktorija tvirtino akcijos metu į parduotuvę neisianti.
„Pati savo akimis matau, kaip kyla kainos – ypač vaisvandenių. Brangesnė tapo mėsa, pieno produktai. Uždirbu kiek daugiau nei minimumą, todėl atidžiai žiūriu, ką galiu pirkti. Prieš įvedant eurą valdžia žadėjo, kad kainos nekils, bet melas paaiškėjo. Sunku gyventi šalyje, kurioje paprastas žmogus niekam nerūpi, todėl planuoju išvažiuoti ten, kur didesni atlyginimai. Noriu gyventi laisvai, o svarbiausia – dirbti ir užsidirbti", - sakė ji.
„Palaikau akciją ir į parduotuves neisiu. Nebeįmanoma čia pragyventi. Prekybininkai puikiai pasinaudojo euru. Litas susilygino su euru. Maisto prekių kainos mūsų šalyje, palyginti su kitomis valstybėmis, arba vienodos, arba didesnės, o atlyginimų skirtumai didžiuliai. Manau, ši akcija turėtų duoti naudos, jau dabar politikai diskutuoja ir sprendžia kilusį žmonių nepasitenkinimą, aiškinasi kainų augimo priežastis, o po akcijos – matysim, kaip bus. Aš studentas, kol kas esu tėvų išlaikomas. Stengiuosi gyventi taupiai, lyginu kainas, bet man dar viskas prieš akis. Vyksiu į kitas šalis, reikia pabandyti keliauti, kurtis kur nors kitur", - kalbėjo Domas.
„Akcijai pritariu, bet tikriausiai nieko nelaimėsime. Prekybos centrai kaip gyveno gerai – taip ir gyvens. Kainos kilo visur, ir turguje, ir paslaugų sektoriuje. Kas buvo litais, dabar kainuoja eurais. Skaičiuoju kiekvieną centą ir gerai pagalvoju, ką galiu sau leisti. Tie, kurie diktuoja kainas, žiūri tik savo interesų, į žmogų čia niekas dėmesio nekreipia. O mes, lietuviai, esame kuklūs, drovūs, neryžtingi. Pažiūrėkite, kas darosi Europoje, kokie piketai, demonstracijos, streikai, o mes, kai toks mentalitetas, nelabai ką išsireikalausime. Valdžia žadėjo, kad kainos nekils, bet jos didėjo jau pirmosiomis dienomis, kai įvedė eurą. Žmonės apie tai kalba jau metus, o Algirdas Butkevičius tik dabar išgirdo. Lietuvoje trūksta išminties, daugelis mūsų protų emigravo, o tie likę žmonės, kurie protingi ir išmintingi, nustumiami į šalį. Valdžia į savo ratą tokių nepriima. Ten sėdi vidutinybės ir plėšrūnai. Kartais man į juos žiūrėti gėda. Galima tik žavėtis skandinavais ar estais, kurie itin rūpinasi socialinėmis garantijomis. Pas mus dvi kastos – arba vargšai, arba turtuoliai", - kalbėjo Regina.
Valdžia gesina gaisrą
DnB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimo departamento vadovė Jekaterina Rojaka sakė mananti, kad planuojama akcija naudos neduos.
„Iš esmės pilietiškumas gali daug ką pakeisti, bet būkime sąžiningi: produktų prisipirksime iš anksto ir tas tris dienas neisime į parduotuves. Ką mes bandome daryti, tai užmauti ant savęs vokiečių marškinėlius. Ar nuo bus blogiau prekybos centrams – aš nemanau, ar nuo to bus blogiau mums – jeigu pritrūksime prekių, vis tiek kur nors pirksime, ar tai yra šūkis pirkti iš smulkiojo verslininko – taip negirdėjau. Girdžiu raginimą nepirkti tris dienas. Tai tik trumpalaikė akcija. Jeigu tai būtų tam tikra motyvacija pirkti ir paremti smulkesnius verslininkus, ekologiškus ūkius ir panašiai, tai būtų vienas dalykas, tačiau dabartinė plintanti mintis tikslo nepasieks", - teigė ji.
Pasak ekonomistės, valdžios reakcija jau yra.
„Tik, užuot kalbėjus apie struktūrines problemas, sukviestas eilinis posėdis. Prieš rinkimus valdžia tik gesina gaisrą, nes jai dabar tikrai nereikia nerimo kibirkščių. Be jokios abejonės, Vyriausybė stengiasi kaip nors reaguoti, sukvietė Konkurencijos tarybą, susitarė dėl tolesnių veiksmų, įsijungė ir Mokesčių inspekcija. Kaip greitai visa tai duos rezultatą, negaliu pasakyti. Kadangi dabar mes turime eurą, internetą, esame keliaujanti tauta, labai lengva palyginti mūsų ir kitų šalių kainas. Bet vėlgi, mes labai dažnai kainas lyginame ir su tomis šalimis, kuriose taip pat yra euras. Euro kaltinti nereikia, nes yra kitų veiksnių", - sakė J. Rojaka.
Pasak jos, kainas veikia konkurencija, rinkos dydis yra labai svarbus.
„Reikia suprasti, kad bet koks prekybos centras, verslininkas turi atsižvelgti į tai, kiek produkcijos gali parduoti – kokia yra rinka. Viskas priklauso nuo sąnaudų. Dar vienas veiksnys, dėl ko gali kilti kainos, – visų pirma buvo kalbama, kad pajamos auga visiems, maždaug po 5–6 procentus, nors tai tik statistinis vidurkis. Kai kuriems pajamos augo po 10–15 procentų, kai kuriems – tik po kelis procentinius punktus, žinoma, jeigu augo. Reikia prisiminti, kad restoranai, kavinės, prekybos centrai žmones įdarbino už minimalų atlyginimą. Kai kyla minimalus atlyginimas, kyla ir darbo sąnaudos, verslininkas visada bando jas kompensuoti – nustato didesnius antkainius", - pabrėžė ekonomistė.
J. Rojakos tvirtinimu, Vyriausybė buvo ne kartą perspėta, bet mes einame tuo keliu – norime matyti didesnes pajamas, o didesnės pajamos visada turi palydovą – infliaciją.
„Šiuo metu yra dideli netolygumai rinkoje – ir pajamų, ir pirkimo. Mūsų vidutinis atlyginimas yra mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, bet bendras vartojimas vienam gyventojui didesnis. Reikia suprasti, kad tie, kurie uždirba daugiau, arba iš tiesų labai daug vartoja ir taip kelia vidurkį, arba mes turime papildomų pajamų, kurių nemato oficialioji statistika. Tai vėlgi sudaro papildomas sąlygas kainoms kilti. Jeigu tik atsiranda papildomų pinigų, randamas kelias kainoms didinti.
Viską lemia paklausa. Jei prekė parduodama už specifinę kainą, jei ji perkama ir paklausi, juo labiau jeigu jos neužtenka, tai atitinkamai atsiranda galimybė kainą kelti. Jeigu žmonės perka ir brangesnį gaminį, verslininkas daro išvadas", - komentavo ekonomistė.
„Jeigu priimamas sprendimas kelti pajamas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad yra mažiau uždirbančių žmonių, daug socialinės nelygybės, turim problemų dėl daugiavaikių šeimų, nes jų pajamos vienos mažiausių. Mūsų šalyje skurdo lygis vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Yra ir toks veiksnys kaip mokesčiai. Daugelis Europos Sąjungos šalių PVM tarifas maisto prekėms yra lengvatinis arba jis gerokai mažesnis. Jeigu paanalizuotume visas Europos Sąjungos šalis, kurios turi vieną tarifą maisto prekėms, tai mes esame antri po Danijos, o pajamų skirtumai didžiuliai. Latvijoje tarifas kaip ir Lietuvoje – 21 procentas, bet jie taiko lengvatinį tarifą kūdikių maistui. Austrijoje PVM maisto prekėms yra perpus mažesnis", - pridūrė ji.
Pasak pašnekovės, į kainų kilimą reikia žiūrėti kompleksiškai, negalime kaltini vien tik verslininkų, augintojų, Vyriausybės arba tik savęs. Prie kainų kilimo prisidėjome visi.
