aA
Didesnės Lietuvos verslo grupės jaučia neteisybę – prie subsidijų puodo jų įmonėms vietos neliko, nors analogiškos įmonės, įsteigtos dar didesnių užsienio grupių, parama gali naudotis.Verslo atstovai lygina, kad visa paramos filosofija neteisinga – ne kompensuojama už praradimus, o dotuojama pagal pasirinktus kriterijus, todėl dideli verslai paliekami užribyje. Tačiau valstybė turi atsakymą – ribotos biudžeto galimybės neleidžia paremti visų, kiek norisi, tenka remti tuos, kuriems išgyventi sudėtingiausia.
Pinigų negaunančios lietuviškos įmonės jaučia neteisybę: tokios pačios, bet iš užsienio, čia paramą gauna
© Shutterstock

Kad užsieniečių grupės prieš lietuviškas įgyja konkurencinį pranašumą eilėje prie paramos jau kurį laiką kalba ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) prezidentė Rūta Vainienė.

Naujas 100 mln. eurų vertės paramos paketas verslui startavo penktadienį – pagal jį paramos gali kreiptis įmonių grupėse esančios (susietos) įmonės. Įmonių grupės apyvarta negali viršyti 50 mln. eurų, o turtas – 43 mln. eurų. Šie rodikliai nevertinami užsienio grupių Lietuvoje įsteigtoms įmonėms.

Prekybos grupės „Apranga vadovas Rimantas Perveneckas patikina, kad į paramą jo grupės parduotuvės negalės pretenduoti, tačiau didžiausių konkurentų parduotuvės – galės.

Kiti verslo atstovai kalba ir apie kitas neteisybes – stambesnis verslas nedalyvauja subsidijų dalybose.

Pinigų negaunančios lietuviškos įmonės jaučia neteisybę: tokios pačios, bet iš užsienio, čia paramą gauna
© Shutterstock

„Čia filosofinis klausimas ir esmė yra tokia – ar valstybė suteikia kompensaciją, kaip atlyginimą įmonėms už nuostolius, kad jos neveikia, ar vis dėlto valstybė moka paprasčiausias dotacijas. Jei ši parama vertinama kaip dotacija, tai teisingai: žiūrėkite, pas jus sąskaitoje yra pinigų, ar akcininkas turtingas, ar kita dukterinė, tai gal mes jums nepadėsime“, – stebisi ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas A. Romanovskis.

Ekonomikos ir inovacijų viceminsitras Vincas Jurgutis paaiškina, kad viskas remiasi į biudžeto galimybes: buvo daromi kompromisai, kol galiausiai teko pasakyti stop. Valstybė šiuo metu negali paremti visų vienodai ir orientuojasi į tuos, kam sunkiausia.

Subsidijų įmonėms dydis sieks iki 25 proc. 2019 metais sumokėto GPM – jas gaus įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau.

Perveneckas: labai iškraipo konkurenciją

Prekybos grupės „Apranga vadovas Rimantas Perveneckas patikina, kad pretenduoti į subsidiją tinklo parduotuvės negali, nors dauguma jų uždarytos jai ne vieną mėnesį.

„Labai neigiamai vertinu. Nes jei mus ir kitas lietuviškas grupes išjungia, turėtų būti išjungiamos ir užsienietiškos grupės“, – vertina R. Perveneckas.

Anot jo, tuo pat metu pagrindiniai įmonės konkurentai galės naudotis subsidijomis.

„Jiems bus palengvinta situacija, o mes papuolame į grupę didesnių įmonių ir mes nepretenduojame į jokias subsidijas. Visi mūsų pagrindiniai konkurentai Baltijos šalyse, drabužių versle, ir „Hennes & Mauritz, Švedijos, ir LPP grupė iš Lenkijos – jie gali pretenduoti į paramą. O aš ne. Tai mes manome, kad tai labai iškraipo konkurenciją“, – svarsto R. Perveneckas.

Rimantas Perveneckas
Rimantas Perveneckas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vainienė mano, kad reikėtų koreguoti

LPĮA prezidentė R. Vainienė tikina, kad diskriminacija tarp Lietuvos ir užsienio grupių egzistuoja pirmame pakete, jos nebeliks antrajame pakete, tačiau ten egzistuos diskriminacija tarp stambaus ir smulkaus verslo.

„Pateiksiu pavyzdžiais: štai H&M, jis uždarytas, neveikia, bet tai yra susijusi įmonė, nes tai dukterinė užsienio kompanijos įmonė. Nėra kažkoks vardenis pavardenis ją įsteigęs. O, pvz., „Zara“, gali veikti kitoje gatvės pusėje ir ji yra „Aprangos“ dukterinė įmonė. Tai H&M gaus paramą, nes užsienio grupės nėra vertinamos, o „Zara“ negaus, nes ji priklauso Lietuvos grupei“, – lygina R. Vainienė.

Ji patikina, kad tai aktualu ne tik prekybininkams, o apskritai bet kuriam nukentėjusiam verslui.

Tačiau ji pripažįsta, kad taip yra racionaliau, nei vertinti ir užsienio grupes.

„Pirminiame pasiūlyme buvo įtrauktos visos susijusios įmonės, kad negalėtų pretenduoti viršijus apyvartą. Tai būtų visiška nesąmonė. Įsivaizduokite – „Drogas“ yra dukterinė įmonė tarptautinio mižiniško „Watson“ koncerno, kuris turi visokiausių verslų, gal net naftos. Kas būtų, jei norint gauti paramą, reiktų vertinti viso tarptautinio koncerno apyvarta, kuris veikia pasaulyje, ir kur nėra karantino, ir apribojimų“, – sako R. Vainienė.

Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Prekybininkų asociacija siūlė vertinti konkretų juridinį asmenį nežiūrint, ar jis priklauso grupei, ir koks jos dydis.

„Tačiau jie išbraukė užsienio grupes, o paliko Lietuvos. Tai jei Lietuvos susijusi įmonė priklauso grupei, ar tai būtų restoranų tinklas, ar parduotuvių, ji paramos negaus, o jei valdo vardenis pavardenis, būtų kitaip. Aš galiu steigti įmonę, X, Y, nors ir visą abėcėlę, ir jos paramą gaus, o jei įsteigsiu jas iš vieno holdingo, tada paramos negausiu. Tai netolygumas“, – sako R. Vainienė.

A. Romanovskis: neteisinga visa paramos filosofija

LVK prezidentas A. Romanovskis patikina, kad verslo užsiėmimas nėra prašinėti paramų, dabartinė nuotaiką jis apibūdino: „Visi nori dirbti ir nenori tų valdiškų pinigų“.

Tačiau kuomet valstybė šaukštu dalija paramą, teisybės jis pasigenda.

„Aš sutinku, kad keistas dalykas, kada yra vertinama grupė kaip visuma, o ne įmonė, ar ji nukentėjusi“. Taip gaunasi, kad jeigu tavo viena įmonė buvo uždaryta, o kažkoks kitas verslas veikia, tai tas veikiantis verslas turi subsidijuoti tavo uždarytą verslą. Pats principas, kad valstybė agreguoja, nėra sąžiningas. Dar ypatingai vertinant tai, kad yra tam tikra diskriminacija kapitalo kilmės pagrindu“, – sako A. Romanovskis.

Jis paaiškina, kad tas pats akcininkas gali registruoti visas įmones savo vardu, o gali ir į atskirą motininę bendrovę, ir nuo to priklasys, ar įmonės gaus paramos, ar ne.

Pasak A. Romanovskio, klausimas filosofinis: ar valstybė kompensuoja už nuostolius, ar vis tik dotuoja savo pasirinktais būdais. Jis lygina, kad dabar dotuojama, tačiau siūlytų laikytis požiūrio – kad valstybė kompensuoja už sprendimų pasekmes verslui.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Šia prasme neturi reikšmės, ar kažkoks akcininkas turi, ar neturi pinigų. Dabar uždėta daugybė apribojimų: viršutinės lubos, apribotos sumos, ribotas susijusių asmenų kiekis. Apribojimai susiję su paprastu argumentu, kad resursai riboti, sužvejoti visų grupių užsienyje yra neįmanoma, o lietuvius visada paprasčiau suskaičiuoti“, – sako A. Romanovskis.

Dar labiau, anot jo, yra diskriminuojamas stambusis verslas, kuris apskritai negali kreiptis dėl šiuo metu dalijamų subsidijų.

„Diskriminacija, absoliuti. Tau sako: žiūrėk, tu esi didelis, tu gali pasiskolinti, bet reikės grąžinti. Jei tu esi mažesnis, mes tau galime kompensuoti ir nieko iš tavęs nereikalausime. Aš niekaip nesuprantu. Ir tą matome daugelyje atvejų: ar tai būtų prekybos plotų nustatymas, ar kiti dalykai, kažkodėl lemia dydis. Aš tai manau, kad lemia, ar tu esi nukentėjęs, ar nesi – tai yra esminis atskaitos taškas“, – sako A. Romanovskis.

Jis patikina, kad sunku ir stambiajam verslui, ypač viskam, kas susiję su turizmu: viešbučiams, kaimo turizmo sodyboms, SPA centrams ir panašiai.

„Net ir prekybininkams, kurie ypač ne maisto produktais prekiauja, jiems reguliavimas dėl tų 300 kv. metrų yra nepaaiškinamas, kodėl taip yra“, – svarsto A. Romanovskis.

Antrajame paramos pakete neliks reikalavimų dėl įmonių susietumo – ši parama skirta labiausiai nukentėjusiam verslui. Tačiau pasak A. Romanovskio, nelygios sąlygos išliks.

Ir 300 kv. ar uždedama Kodėl 100 tūkst. eurų viršutinė riba, arba kodėl eliminuojamos stambiausios įmonės.

„Antrame pakete bus išmokama maksimali 100 tūkst. eurų suma, kuri apskaičiuota nuo sumokėto GPM. Jei tavo apyvarta krenta 60 proc. ir daugiau – tau sumokės atitinkamo GPM dydį. Tai pateikta kaip alternatyva nuomos kompensavimui. Bet kai pradedi skaičiuoti įmones, kurios nuo kovo taip ir neatsidarė, to paties turizmo sektoriuje, kurios yra netgi nedidelės, tarkime turi 30-50 darbuotojų, tu supranti, kad jos gaus gerokai mažiau, nei galėtų“, – neproporcingumą įžvelgė A. Romanovskis.

Jis prieštarauja vertinimams, esą stambusis verslas visada gali pasiskolinti ar kreiptis į fondus, ar susirasti kitokios pagalbos.

„Man labiausiai nepatinka, kad žiūrėk, jei tu esi didelis, nueik į fondą, kuris turi daugybę pinigų. Tuo metu kitoms priemonėms, kurios svarbios sustojusiam verslui – nėra pinigų. Valstybei reikėtų konceptualiai peržiūrėti savo paramos modelius ir pasakyti, kad ten kur kompensuojame – ten kompensuojame, o kur skoliname – skolinimas nebūtinai turėtų būti susietas su nukentėjimu. Jei įmonė yra perspektyvi, jai irgi reikia skolintis, ji gali uždengti ekonomikos praradimą, kuris yra dėl sustojusių įmonių. O dabar valstybės fondas gelbėja tuos, kurie kaip ir yra mirštantys. Bet klausimas – gal jiems geriau išmokėti kompensaciją ir pasakyti, atsiprašome, tai viskas“, – svarstė A. Romanovskis.

Jurgutis: valstybė neturi tiek pinigų, kad visiems padėtų vienodai

Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis sutiktų, kad priešprieša tarp užsienio ir lietuviškų įmonių nėra teisinga, tačiau ji atsirado vis priimant pačių verslo asociacijų siūlytus kompromisus.

„Subsidijų priemonė buvo kurta smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) kompensuoti už karantino metu patirtus nuostolius. Bet, kaip jau nutinka, tvirtinant priemonę, kai vyksta derinimai su verslu, buvo įvairių pasiūlymų, ir net į keletą asociacijų pasiūlymų buvo atsižvelgta. Nuspręsta nebevertinti darbuotojų skaičiaus įmonėse. O taip pat buvo atsižvelgta į kitą siūlymą vertinti tik Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų dydį“, – sako V. Jurgutis.

Jis patikina suprantąs, kad ir didesni Lietuvos verslai norėtų dar platesnio interpretavimo.

„Bet vyriausybė ties šita vieta apsisprendė ir nubrėžė brūkšnį, kas gali į paramą pretenduoti. SVV yra apibrėžtas pagal įstatymus, bet vėliau darant išimtis atsirado tam tikro neaiškumo“, – paaiškina V. Jurgutis.

Vincas Jurgutis
Vincas Jurgutis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis patikino, kad susietumo kriterijumi nebebus vadovaujamasi teikiant naują paramą nuo antrojo paketo, kuris skirtas labiausiai nukentėjusiam verslui, kurio apyvarta kritusi labiau nei 60 proc.

„Visi galės pretenduoti į paramą, kai bus šaukimas. Bet kadangi valstybės pinigų kiekis yra ribotas, o noras yra padėti visų pirma smulkesniems verslams, kurie neturi galimybių iš kitur pasiskolinti, ar iš banko, ar iš savo koncernų, kitų susijusių įmonių, tai todėl yra apribojamas išmokos dydis. Lubos yra numatytos iki 100 tūkst. eurų“, – sako V. Jurgutis.

Toks modelis bus objektyvesnis, tačiau didesni verslai vis tiek nepatenkinti.

„Suprantame, kad didesni verslai norėtų galbūt ir didesnių kompensacijų, bet valstybės apsisprendimas šiandieną buvo toks, įvertinus, kiek biudžete yra lėšų skirti paramai. Galime įvairiai vertinti, bet šioje vietoje atsiremiame į biudžeto galimybes. Jei iš tiesų biudžete daug būtų sukaupta lėšų, ir būta sukauptų didelių rezervų, galbūt galėtume kalbėti apie dar tolygesnį kompensavimą“, – paaiškino viceministras.

Jis papildė, kad verslui subsidijos nėra vienintelė pagalbos priemonė, yra ir kitų finansinių mechanizmų, paskolų, pagalbos verslui fondas, galintis stambiomis sumomis skolinti įmonėms.

Šiemet nuo subsidijų skirstymo pradžios iki vasario 26 dienos verslui buvo patvirtinta 23,3 mln. eurų subsidijų ir 11 mln. eurų lengvatinių paskolų. Iš visų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų paraiškų beveik 80 proc. pripažįstamos tinkamomis.

Viso pirmąjį paramos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.6250

Didžiojoje Britanijoje pradėta svarstyti „britkoino“ idėja (5)

Didžiosios Britanijos institucijos tiria galimybę sukurti naują skaitmeninę valiutą, kurią iždo...

Atidaromi verslai nesupranta, iš kokio piršto laužti ribojimai: barai gali apmokestinti įėjimą (226)

Atsidarymui besiruošiantys verslininkai ruošiasi įgyvendinti griežtus reikalavimus, tačiau...

„Coca-Cola“ tikisi, kad vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos padės paspartinti pardavimus (1)

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „ Coca-Cola “ pirmadienį pranešė, kad jos pirmojo ketvirčio...

Danijos kabelių gamybos milžinė NKT Lietuvoje atleidžia dalį darbuotojų (5)

Vienos kabelių, jų priedų ir sudėtingų sprendimų gamybos lyderių pasaulyje, Danijos grupės „...

„Luminor“: gegužės 1 d. nedirbs banko klientų konsultavimo centrai

„ Luminor “ bankas praneša, kad gegužės 1 d. (šeštadienį) dėl šventinės dienos nedirbs...

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (218)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (285)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (2)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (63)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (11)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (106)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (33)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...