Infliacija – opus klausimas
Vykusioje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“, ekonomistė pirmiausia apibendrino pernai metus.
Ji tikino, kad galima sakyti, jog 2021-aisiais mūsų ekonomika atrodė per gerai, kad tai išvis būtų tiesa.
„Šventėme ekonomikos atsigavimą, atsirado vakcinos, kurios atšliejo ekonominius procesus nuo sveikatos problematikos ir visa tai sudavė didžiulį impulsą gyventojų ir kitų ekonomikos dalyvių lūkesčių augimui ir optimistiškiems euforiniams sprendimams“, – kalbėjo ji bei sakė, kad prie to prisidėjo ir iš valdžių bei centrinių bankų siųstas pinigų lietus.
„Vyriausybės įvairiomis dotacijomis, subsidijomis stengėsi palaikyti ekonomikos dalyvių ūpą ir, natūralu, kad tokia terpė negalėjo apsieiti be pasekmių.
Į tai sureagavo tiek gyventojai, tiek įmonės.
Natūralu, kad kuomet palūkanų normos yra žemos, likvidumas – perteklinis, pinigų – daug, prarandamas rizikos vertinimas ir ta visuotinė euforija, optimistiniai lūkesčiai turi pasekmes. Matėme sparčiai kylantį susidomėjimą įvairiomis investicinėmis naujovėmis, sujudimą NT, buvo graibstoma viskas, kas turi pamatus. Finansų rinkos fiksavo įspūdingas grąžas, atsigavimo po krizės nuotaikos paskatino tai atšvęsti vartojant daugiau nei įprastai. Mažmeninės prekybos skynė rekordus, o tokia visuotinė pakaitinta kiekybinio skatinimo paklausa turėjo labai nemažą katalizacinį efektą kainoms kilti“, – apie infliacijos augimą užsiminė ekonomistė.
Centriniai bankai galvoję, kad ši euforija tuoj baigsis, klydo.
„Šiemet matome, kad tai nepraėjo. Infliacija pasiliko ir stebina vis naujais rekordais ir yra gerokai nutolusi nuo centrinių bankų siekiamo 2 proc. infliacijos tikslo“, – išvadą darė I. Genytė Pikčienė.
Ją, pasak ekonomistės, kaitina ir geopolitinė aplinka – energetinė krizė, o tokiems išbandymams Europa nebuvo gerai pasiruošusi.
Visgi anot jos, šiandien tai duoda didelį postūmį energetinėje nepriklausomybėje, kuris gali pakeisti bendrą tolesnę makroekonominę raidą visame pasaulyje.
Nepaisant to, kaip tikino, infliacija mums vis dar yra opus klausimas.
„Tačiau dabar centriniai bankai jau pamatė, kad infliacija pati savaime neišsispręs ir ėmėsi tradicinių instrumentų – kelti palūkanų normas“, – teigė ekonomistė.
Turi išlaviruoti
Kol centriniai bankai dabar didina bazines palūkanų normas, Vyriausybių prioritetai, kaip tikino, kitokie.
„Kadangi vyksta energetinis karas su Rusija, Europa išsikelia visai kitus prioritetus. Reikia išvengti socialinių neramumų, reikia išsaugoti ekonomikų stuburus, tad Europos Vyriausybės tai sprendžia liedamos pinigus į ekonomikas ir stengdamosis laimėti šalims laiko transformuotis.
Aišku, iš vienos pusės tai teisingas kelias, bet iš kitos – tai lieja papildomai inercijos infliacijai, o centriniams bankams tai kelia nerimą.
Valstybių išlaidavimas nėra geras signalas finansų rinkoms“, – teigė ji.
Ekonomistė tikino, kad bendrai galima sakyti, jog vakarėlis dabar yra pasibaigęs ir euforija, kuri buvo pernai, šiemet yra pamiršta praeitis.
„Vakarėlis pasibaigė“, – pakartojo ji ir teigė, kad šiemet lūkesčiai – visai priešingi, o neapibrėžtumas – didžiulis, kas jaučiama ir kalbant apie ekonomikos žaidėjus.
„Tokia ekonomikos dalyvių elgsena siunčia signalą žaliavų rinkoms. Naftos kaina yra nukritusi nepaisant to, kad OPEC sumažino pasiūlos apimtis.
Analogiškas tendencijas matome ir kitose rinkose, yra atpigę pramoniniai metalai, maisto žaliavos“, – sakė ji ir tikino, kad žaliavų rinkose infliacijos rusenimas blėsta, o netrukus tai nuvilnys plačiau, į ką turės reaguoti ir centriniai bankai.
„Rinkos numato, kad kitais metais palūkanų normų augimas baigsis ir situacija turėtų stabilizuotis.
Žinoma, yra nerimo centriniams bankams neperlenkti lazdos, nes kuomet ekonomika sulėtės, o gal ir smuks stipriau, tuomet ir vėl gali prireikti reanimacijos, kad ją prikelti ir vėl iššaukinėti tą infliaciją.
Todėl išbalansuoti situaciją, kai veikia ne viena krizė, o dvi, dvi juodosios gulbės, yra laba sudėtingas uždavinys“, – kalbėjo ji.
