Prieš priimant kitų metų biudžetą, parlamentarai tuo pačiu svarsto ir mokestinius pakeitimus. Vienas jų – stambios prekybos mokestis: nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos turėtų sumokėti 1 proc. mokestį.
Skaičiuojama, kad mokestis paliestų ne tik didžiausius mažmeninės prekybos tinklus kaip „Maxima“, „Norfa“, „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“. Į sąrašą patektų ir drabužių, statybinių medžiagų, automobilių prekybininkai, internetinės parduotuvės.
„Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys jau svarsto planą B ir C, ką reikės daryti, jeigu toks mokestis bus įvestas.
Pakenks visai elektroninės prekybos rinkai
Pasak D. Liulio, stambios prekybos mokesčio įvedimas padarytų didžiulę įtaką ne tik bendrovės veiklai, bet ir visam elektroninės prekybos sektoriui.
„Visas e. komercijos sektorius susiduria su ta pačia problema – dar dirba nepelningai. Šiemet planavome peržengti ribą ir uždirbti pelno, tačiau naujasis mokestis šiuos planus atitolintų 3–4 metams. Taip pat tektų stabdyti investicijas į IT ir modernizavimo projektus.
Juk nesvarbu, kokio dydžio e–komercijos sektorius – 3 ar 40–ies milijonų klientų rinka – būtinosios IT paslaugos ir technologiniai sprendimai kainuoja tiek pat. Tad negalėdami konkuruoti su globaliai veikiančiais didžiaisiais e–komercijos žaidėjais, būtume priversti stabdyti pažangą. Ir šio mokesčio įvedimas paveiktų ne tik mūsų el. parduotuvės veiklą, bet ir bendrai visos Lietuvos e–komercijos sektorių ir jo vystymąsi“, – DELFI komentuoja D. Liulys.
Jis pabrėžia, kad elektroninėje prekyboje konkuruojama ir su vietiniai prekybininkais, ir su žinomais pasauliniais žaidėjais Amerikoje, Kinijoje ar kitose šalyse.
„Todėl svarstomas stambios prekybos mokestis yra diskriminuojantis Lietuvos prekybininkus, juo būtų mažinamas visos e–komercijos konkurencingumas“, – mano jis.
Bus priversti arba didinti kainas, arba išsikelti
„Pigu.lt“ direktorius D. Liulys teigia, kad bendrovei tenka konkuruoti ir su mažesnėmis specializuotomis parduotuvėmis, kurioms naujasis mokestis nebūtų taikomas. Dėl to, anot jo, konkurencija būtų iškreipta ir dėl to nukentėtų klientas.
Bendrovė jau svarsto planus, ką reikės daryti, jeigu visgi šis mokestis bus įvestas.
„Tikimės, kad prekybininkų įžvalgos padės teisingai įvertinti galimas pasekmes ir stambios prekybos mokestis nebus patvirtintas. Kitu atveju būtume priversti arba didinti kainas klientams, arba iškelti savo verslą ten, kur palankesnė mokestinė aplinka, pavyzdžiui į Lenkiją.
Lietuvoje paliktume vystyti tik savo e. prekyvietės funkciją. Kiek galėtų didėti kainos klientams dar neskaičiavome. Bet kokiu atveju, siūlytume atsisakyti šio mokesčio, neatsisakius, siūlytume didinti minimalią ribą, nuo kurios jis mokamas, arba apskritai taikyti išimtį e–komercijos sektoriaus įmonėms“, – DELFI komentuoja D. Liulys.
Diskusijos dėl mokesčio nusikelia
DELFI primena, kad stambios prekybos mokestis sukėlė labai daug diskusijų, Seimo užsakytos nepriklausomo eksperto išvados buvo nepalankios, o Europos Komisijos išvados dar negautos. Vis dėlto dar prieš savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad kaip ir taršos, bankų, taip ir prekybos tinklų mokestis įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Tačiau vakar, pirmadienį, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstydami prekybos tinklų mokestį nusprendė padaryti pertrauką. „Pertauka gali būti labai labai ilga“, – teigė komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Dėl to, kaip rašo BNS, Seimas šio mokesčio šiais metais nebespės apsvarstyti, tad ir įstatymas neturėtų būti priimtas ir įsigalioti nuo sausio.
Ketvirtadienį ir R. Karbauskis pripažino, kad mokestis nuo sausio 1 dienos būtų neįmanomas.
„Reikia konstatuoti, kad opozicija daro viską, kad to mokesčio nebūtų ir tai liūdina, nes prekybos tinklai yra ta verslo sritis, kuri labiau galėtų prisidėti prie valstybės ir mūsų žmonių gerovės“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
„Nuo sausio 1 dienos tikriausiai bus neįmanoma to įstatymo priimti dėl to, kad visais būdais blokuojama“, – teigė jis.
Buvo skaičiuojama, kad mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 32 mln. eurų per metus. Ši suma jau buvo įtraukta į Vyriausybės paruoštą biudžeto projektą.
